D.Grybauskaitės ir V.Ušacko gyvenimas užsienyje – kliūtis kandidatuoti rinkimuose?

Artėjant prezidento rinkimams, prasideda diskusija, ar kai kurie viešumoje minimi pretendentai galėtų siekti šio posto. Teisės instituto direktoriaus pavaduotojo Petro Ragausko manymu, kol kas didžiausią visuomenės paramą iš galimų kandidatų turinti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė jau keletą metų negyvena Lietuvoje, todėl kandidatuodama esą pažeistų Konstituciją.

Tačiau pareigūnė, nors ir dirba Briuselyje, gyvenamąją vietą yra deklaravusi Vilniuje, taigi įstatymams nenusižengtų. Tokių pačių abejonių gali kilti ir dėl dabartinio užsienio reikalų ministro, ligšiolinio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Vygaudo Ušacko, kuris viešojoje erdvėje taip pat minimas kaip galimas pretendentas į šalies vadovus.

Tikisi kreipimosi į Konstitucinį Teismą

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys P. Ragauskas, reaguodamas į DELFI apžvalgininko Vladimiro Laučiaus komentarą, atkreipė dėmesį į Konstitucijos 78 straipsnį.

Jame teigiama: „Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje.“ „Tuo tarpu viešai žinoma, kad komisarė gyvena ir dirba Briuselyje“, - pažymėjo teisininkas.

Jis, užbėgdamas kritikams už akių, priminė dabartinio prezidento Valdo Adamkaus patirtį ir iki šiol valstybės vadovui prikišamą „šlepečių“ istoriją.

Kilus įtarimų, kad iš JAV parvykęs aplinkosaugininkas nepakankamai ilgai gyveno Lietuvoje, jam buvo užkirstas kelias dalyvauti 1997 m. prezidento rinkimuose. Nors V. Adamkus buvo priregistruotas Šiauliuose, čia esą „gyveno“ tik jo šlepetės.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas leido V. Adamkui kandidatuoti. Kaip žinoma, jis šiuos rinkimus laimėjo, įveikęs A.Paulauską.

Pasak P. Ragausko, šios istorijos nederėtų lyginti su D. Grybauskaitės situacija. „Visų pirma, V. Adamkus Lietuvoje būdavo ne tik pakankamai dažnai, bet ir atvykdavo kaip privatus asmuo. Tuo tarpu D. Grybauskaitė Į Lietuvą atvyksta „misijoms“ (taip įvardijama jos pačios oficialiose darbotvarkėse)“, - pažymėjo teisininkas.

„Antra vertus, anuomet bylą dėl teisės kandidatuoti nagrinėjo „eilinis teisėjas“ (baugu spręsti tokį klausimą, juolab, kad aukštesnis teismas gali panaikinti sprendimą, o jei po to išrinks tokį „nuskriaustą“ kandidatą visų teisėjų karjerą lemiančiu prezidentu – nors iš darbo bėk); šiuo metu tai darytų Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (kas kaip balsavo, neskelbiama)“, - pridūrė jis.

P. Ragausko teigimu, pagal susiklosčiusią tradiciją tokiu atveju „beveik garantuotai būtų ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą (jei ne iki rinkimų, tai po jų)“.

„Gal esu ir nepataisomas idealistas, bet tikiu, kad bent vienas iš aukštųjų teismų išdrįstų pasakyti, jog atvažiavimas į Lietuvą kelis kartus per metus pabūti po keletą dienų toli gražu nėra „gyvenimas Lietuvoje“, - svarstė teisininkas. – Ir tokio teismų sprendimo tikėčiausi visai ne todėl, kad gyvenimas „čia“ būtų ypatingai svarbus būsimam prezidentui, o todėl, kad šiam pareigūnui turi būti svarbi pagarba Konstitucijai. Man pačiam dėl šio Konstitucijoje įtvirtinto reikalavimo labai pikta – norėčiau turėti galimybę balsuoti už D. Grybauskaitę. Bet, kaip sakydavo romėnai, „dura lex, sed lex“ (lot. „griežtas įstatymas, bet įstatymas“).

Formaliai buvo ir yra Lietuvos gyventojai

Tačiau D. Grybauskaitės kabineto narė Rima Kaziliūnienė trečiadienį DELFI teigė, jog eurokomisarės gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, ji nėra deklaravusi išvykimo.

„Komisarė yra išvykusi diplomato statusu, deleguota į Europos Komisiją Vyriausybės nutarimu, o ne emigravusi, be to, neturi nuosavybės ar ekonominių interesų Belgijoje“, - pažymėjo R. Kaziliūnienė.

V. Ušackas su šeima Lietuvoje negyveno maždaug aštuonerius metus, kai išvyko ambasadoriauti į Vašingtoną. Vėliau jis iš karto buvo paskirtas mūsų šalies atstovu Londone.

Tačiau užsienio reikalų ministru tapęs V. Ušackas DELFI taip pat sakė nedeklaravęs išvykimo iš Lietuvos, nes išvyko kaip diplomatas.