DHL krovininio lėktuvo katastrofa Lietuvoje pasėjo spekuliacijas apie galimą sabotažo aktą. Jas sustiprino neseniai paskelbta informacija, kad vasarą Rusija, vykdydama specialią operaciją, iš Vilniaus į Leipcigą bei Birmingemą siuntė siuntas su užsidegimo mechanizmais. Tuo pat metu nuolat girdime apie kitus, institucijų patvirtintus, sabotažo aktus, pavyzdžiui, pranešta, kad Šiauliuose ankstyvą rudenį Ispanijos piliečiai, turintys ryšių su Rusija, rengė teroristinį aktą, buvo užfiksuoti dviejų kabelių Baltijos jūroje pažeidimai, dėl kurių taip pat kyla įtarimų apie sabotažą.
Mažeikis: žodis „sabotažas“ čia netinka, jis perteklinis
„Žinių radijo“ laidoje „Atspari visuomenė“ kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius G. Mažeikis tikino, kad apskritai nesutiktų sieti visų minėtų įvykių su galimu sabotažu – esą ši sąvoka vartojama netinkamai. Anot jo, minėtais atvejais galima būtų įtarti diversiją arba teroro veiksmus.
„Pirmiausia, aš nesutinku su visais žmonėmis, kurie šiais atvejais vartoja sabotažo atvejį. Sabotažas reiškia, kad kažkas iš vidaus kažką ne taip daro. Vadinasi, pasakyti, kad buvo sabotažas, tai įtarti, kad DHL darbuotojai arba Vilniaus oro uosto darbuotojai kažką padarė tokio, dėl ko lėktuvas patyrė avariją. Mano manymu, tai perteklinis ir negeras vertinimas, <...> jau Lietuvos pareigūnai pasakė, kad nėra čia ko įtarti sabotažo. O tada, kas galimas dalykas: diversija arba teroro veiksmas“, – dėstė pašnekovas.
Jis pažymėjo, kad diversija arba teroras yra veiksmai iš išorės ir gali būti tarpusavyje susiję.
Rusija, pastebėjo G. Mažeikis, yra skelbusi, kad vykdys diversijos veiksmus Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą. Bet, anot jo, tokius veiksmus reikia įrodyti.
„Kada kalbame apie kabelius arba štai šitą DHL lėktuvą, aš visą laiką abejoju pareigūnų noru sušvelninti situaciją sakant [žodį] „sabotažas“. Sabotažas – tai, vadinasi, nereikia kitų kaltinti, žiūrėkim, ką mūsų darbuotojai pridirbo, arba kuo mes esame nusikaltę, gal tarp mūsų yra koks nors išdavikas. Tai šitoje vietoje aš giliai su tokiu vertinimu, savęs menkinimu nesutinku.
Aš matau visiškai priešingą dalyką apie tai, kad tai įsitenka į Rusijos doktriną, kuri nuo 1990 metų vadinasi „Chaoso didinimas“ arba „Pasaulio valdymas per chaoso didinimą“, iš ko atsiranda ir hibridiniai karai, iš ko atsiranda ir tai, ką jau visus metus Rusijos propaganda kalba, kad bus vykdomi prieš Baltijos šalis, konkrečiai prieš Lietuvą ir Lenkiją, diversijos veiksmai. Tik tai, žinoma, reikia įrodyti, o čia yra didžioji problema“, – komentavo G. Mažeikis.
Denisenko: kartais net nenorėdami plečiame informacinį chaosą
„Spekuliacijos iš esmės nėra geras ar tikslingas dalykas, o ypač šiuo metu. Profesorius visiškai teisingai įvardijo Rusijos modus operandi, tai yra kelti informacinį chaosą, siekti, kad žmonės iš esmės pasimestų informacijos ir dezinformacijos srautuose. Tokioje situacijoje bet koks spekuliavimas, bet koks kalbėjimas nepagrįstomis prielaidomis, be faktų padeda pačiai Rusijai įgyvendinti siekį kelti informacinį chaosą. Kartais mes patys to nenorėdami automatizuojame tą veiksmą, plečiame informacinio chaoso sferą“, – antrino „Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro vadovas, daktaras V. Denisenko.
G. Mažeikis tokiam požiūriui iš dalies prieštaravo. Kas iš to blogo, jeigu kaip viena iš versijų, kodėl įvyko lėktuvo avarija Lietuvoje, yra minimas teroro aktas ar diversija?
VDU profesorius vertino, kad iš to nieko nėra blogo. Dar daugiau: politikai, anot jo, turi greičiau reaguoti turėdami įtarimus.
„Politika ir pilietinė visuomenė nėra vienas ir tas pats. Pilietinė visuomenė siekia moralės ir teisingumo – skirtingais būdais, mes nepanašūs ir galime net būti priešiški vienas kitam. Politikai jau nuo XVI a. bando atsiskirti nuo moralės, ir bando manipuliuoti įvairiomis jėgomis, politika tapo manipuliacijos arba įvairių jėgų valdymo menas, ir kartu mokslas, tarp šitų įvairių jėgų yra ir dezinformacija <...>.
Diversijų rengimas, taip pat sabotažo, teroro aktai lygiai taip pat priklauso jėgos instrumentams. Ir todėl viena pusių visiškai amoraliai ir laisvai naudojasi įvairiomis jėgomis ir šneka, ką tik nori, atakuoja, ką tik nori. O mūsų pusė visą laiką matuoja: reikia kiekvieną kartą pamatuoti, patikslinti, ir tai informaciniame kare reiškia begalinį atsilikimą, nes viena pusė tave atakuoja, o tu žioplas, krapštaisi ausis, galvoji dvi savaites, ką reikia atsakyti ir kaip reikia atsakyti. Kol tu galvoji, niekam nebebus įdomi ši istorija, nes rusai per tą laiką bus surengę dar šešiolika akcijų. Štai šitas nepaprastai atsargus galvojimas yra pavojingas, bet tik politikams.
Kai kalbame apie pareigūnus, kurie daro tyrimą, tikrina faktus ir užsiima faktografiniu tyrimu, štai čia melas yra tiesiog draudžiamas“, – dėstė G. Mažeikis.
„Rizikuojame nepastebėti vilko, kai jis ateis“
Pareigūnų ir politikų darbo, anot jo, nereikėtų painioti: „Politinis diskursas yra politinė kova, politinės manipuliacijos ir čia galima kur kas drąsiau kalbėti.“
Ir visgi, V. Denisenko nuomone, spekuliuoti įtarimais apie diversiją ar teroro aktus, o taip pat, kad už jų stovi Rusija, nereikėtų, nes esą, kai jie iš tikrųjų įvyks, galime nepastebėti:
„Aš, galbūt, norėčiau akcentuoti tokį dalyką, kodėl visgi neverta spekuliuoti. Tai kaip toje pasakėčioje apie vilką, apie mažą berniuką, kuris vis rėkia „vilkas“, „vilkas“, o vilko nebuvo, tada mes rizikuojame, galbūt, nepastebėti vilko, kai jis iš tikrųjų ateis.“
Mokslininkas pateikė pavyzdį, kaip mūsų spėjimus dėl Rusijos nagų, prikištų prie įvairių nelaimių, galėtų išnaudoti Kremliaus propaganda.
„Pasakytų, kad, va, žiūrėkite Lietuva ir Baltijos valstybės, Vakarai yra paranojiški, jie visur mato Rusiją. Čia – toks standartinis naratyvas, kuris jau anksčiau skambėjo, ir nenustebčiau, jei nuskambėtų dar kartą“, – paminėjo V. Denisenko.
Viso „Žinių radijo“ pokalbio su pašnekovais klausykitės čia:
