Diakritiniai ženklai asmenvardžiuose vėl kėlė aistras Seime: ar tai Pandoros skrynia?

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujančios Seimo narės Ritos Tamašunienės siūlymas asmenvardžiuose įteisinti diakritinius ženklus nesulaukė Seimo palaikymo.

Šią savaitę Seimas nepritarė patobulintam jos pateiktam Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektui, tačiau projektas nebuvo atmestas. Jis dar kartą grąžintas tobulinti.

Pasak R. Tamašunienės, siūlymas suteikti galimybę dokumentuose įrašyti savo pavardę ir vardą originalia forma nepažeidžia Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvirtinto pa­gar­bos mū­sų vals­ty­bi­nei kal­bai prin­ci­po, nes „nie­kas ne­si­kė­si­na į lie­tu­vių kal­bą, jos var­to­ji­mą ar­ba var­to­ji­mo su­siau­ri­ni­mą“.

„Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tai yra mū­sų iden­ti­fi­ka­ci­nis žy­muo, ku­ris pa­ro­do są­sa­ją su kon­kre­čia tau­ta ir šei­ma, su šei­my­ni­niais ry­šiais. (...) Tik­rai ver­ta pa­si­telk­ti eks­per­tų nuo­mo­nę, iš­dis­ku­tuo­ti ko­mi­te­tuo­se šį klau­si­mą, su­lauk­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo, tie­siog pa­ro­dy­ti ge­rą va­lią, kad vis dėl­to vie­ną kar­tą pa­sa­kę – taip, mes ger­bia­me sa­vo pi­lie­čius ki­tos tau­ty­bės ir lei­džia­me tu­rė­ti pa­se var­dą ir pa­var­dę ori­gi­na­lo kal­ba.To­dėl pra­šau pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui, ku­ris leis­tų įra­šy­ti var­dą ir pa­var­dę ir tų pi­lie­čių, ku­rie tu­ri diak­ri­ti­nius žen­klus var­de ar­ba pa­var­dė­je“, - iš Seimo tribūnos sakė R. Tamašunienė.

Ji akcentavo, kad tai nė­ra kal­bos da­ly­kas, tai yra as­mens iden­ti­te­to klausimas. „Kal­bant apie lie­tu­vių kal­bą, mes ją my­li­me, čia gy­ve­na­me, ją puo­se­lė­ja­me, mo­ko­mės. Tai nė­ra kal­bos da­ly­kas, tai yra as­mens iden­ti­te­to klausimas, as­mens žy­muo ir aš no­riu, kad ma­no žy­muo ati­tik­tų ma­no tau­ty­bę, ro­dy­tų ma­no pri­klau­so­mu­mą tam tik­rai tau­tai“,- sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė.

Jai pritarė įstatymo projekto bendraautorius parlamentaras Česlav Olševski. „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio var­do ir pa­var­dės ra­šy­mas lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis su diak­ri­ti­niais žen­klais leis­tų ge­riau iš­lai­ky­ti pi­lie­čio as­mens ta­pa­tu­mą ir tin­ka­mai įrašyti ir var­dą bei pa­var­dę, kas yra svar­bu ofi­cia­liuose do­ku­men­tuose. Jei­gu jau vals­ty­bė vie­ną kar­tą iš tik­rų­jų lei­do ra­šy­ti var­dą ir pa­var­dę lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis – taip, kaip yra ori­gi­na­le, ta tei­sė tu­ri ga­lio­ti vi­siems, o ne tap­ti se­lek­ty­via tei­se. Pa­vyz­džiui, ko­dėl Eve­li­na, Be­ata, Val­de­mar ga­li tai pa­da­ry­ti, o, de­ja, aš to pa­da­ry­ti ne­ga­liu. Ir to­kių yra tik­rai ne­ma­žai“,- sakė Č. Olševski.

Dėl diakritinių ženklų įteisinimo problemos nemato ir Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Kęstutis Masiulis.

„Man te­ko di­ser­ta­ci­ją ra­šy­ti iš pir­mo­sios Lie­tu­vos, ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos, lai­ko­tar­pio. Bent pa­čio­je pra­džio­je tik­rai bu­vo nau­do­ja­mi la­bai įvai­rūs diak­ri­ti­niai žen­klai ir bu­vo la­bai leng­va at­pa­žin­ti, apie ką šne­ka­ma, apie ko­kius moks­li­nin­kus šne­ka­ma. Da­bar la­bai sun­ku yra, kai taip „li­tu­a­ni­zuo­ta“, kai tas pats Köln, tar­ki­me, ra­šo­mas Kel­nu. Ko­dėl taip skir­tin­gai umliautas (ö) rašomas, man nie­kas ne­ga­li iš­aiš­kin­ti. Man bū­tų daug pa­pras­čiau, jeigu bū­tų ga­li­ma ra­šy­ti ki­taip. Moks­li­nė­je li­te­ra­tū­ro­je, tie­są sa­kant, el­gia­ma­si daug lais­viau“,- pastebėjo konservatorius K. Masiulis.

Ar tai Pandoros skrynios atidarymas?

Nepritaręs projektui Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Stasys Tumėnas mano, kad jis ne­pri­si­de­da prie mū­sų vals­ty­bės na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stip­ri­ni­mo.

„Kam rei­kia griau­ti nu­si­sto­vė­ju­sią kal­bi­nę sis­te­mą, griau­ti sa­vo iš­skir­ti­nu­mą, sa­vo ta­pa­ty­bę? Tai gali būti Pan­do­ros skry­nios ati­da­ry­mas, sa­vo­tiš­kas pa­si­tre­ni­ra­vi­mas",- svarstė jis.

„Ne to­kia jau di­de­lė ta Pan­do­ros skry­nia. Tai vi­so la­bo žen­klai. (... ) Mū­sų po­sė­džių sa­lė­je yra dvi ko­le­gės, ku­rios jau tu­ri ne­lie­tu­viš­kas pa­var­des. Ar mes čia pa­ju­to­me di­de­lį dis­kom­for­tą, ar kaip nors nu­ken­tė­jo mū­sų kal­bi­nė raiš­ka Sei­me? Ne­ma­nau“,- atsakė R. Tamašunienė.

Jos teigimu, šiuo metu įstatymas su­skirs­tė žmo­nes į tuos, ku­rie ga­li įgy­ven­din­ti sa­vo tei­sę turėti originalią pavardę ir į tuos, ku­rie tie­siog ne­ga­li to įgy­ven­dinti. „Da­bar mes vie­ną gru­pę dis­kri­mi­nuo­ja­me, ki­tai lei­džia­me. Štai čia aš įžvel­giu prieš­ta­ra­vi­mą Kon­sti­tu­ci­jai, nes Kon­sti­tu­ci­jo­je pa­ra­šy­ta, kad pi­lie­čiai tu­ri vie­no­das tei­ses ir pa­rei­gas sa­vo vals­ty­bė­je“,- sakė ji.

Kitas Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Robertas Šarknickas tvirtino, kad tai valstybę liečiantis klausimas, o „kiek­vie­na vals­ty­bė tu­ri gerb­ti sa­ve“.

„Jūs ban­do­te iš­lie­tu­vin­ti mū­sų kal­bą jau gal ket­vir­tą kar­tą, kad mū­sų iden­ti­te­tas ir to­liau tap­tų sil­pnas. (...) Pra­šy­čiau Sei­mo na­rių, ku­rie dė­jo ran­ką ant Kon­sti­tu­ci­jos, lai­ky­tis Kon­sti­tu­ci­jos ir sau­go­ti vals­ty­bi­nę lie­tu­vių kal­bą",- ragino jis.

Sie­kiant san­tar­vės, o ne su­prie­ši­ni­mo, Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" narė Rima Baškienė siūlė leis­ti ra­šy­ti vardus ir pavardes vals­ty­bi­ne kal­ba ir ša­lia ra­šy­ti ta kal­ba, ku­ria pa­gei­dau­ja pi­lie­tis, taip, kaip tai da­ro Lat­vi­ja.

Su tuo nesutikusi R. Tamašunienė akcentavo, kad pa­sas yra svar­biau­sias kiek­vie­no žmo­gaus do­ku­men­tas ir pa­grin­di­niai jo įra­šai turi būti pir­ma­me pus­la­py­je.

„Vi­si ki­ti pus­la­piai yra ski­ria­mi vi­zoms, ki­tiems įra­šams. Iš vir­šaus ga­li­ma ant tos pa­var­dės ko­kią nors Egip­to vi­zą pri­kli­juo­ti ir tiek tos pa­var­dės. Bet, tar­ki­me, as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lėje to­kios ga­li­my­bės ir ne­lik­tų, nes tiek in­for­ma­ci­jos su­tal­pin­ti to­kia­me ne­di­de­lio for­ma­to do­ku­men­te ne­bū­tų ga­li­my­bės. Todėl manau, kad vardą ir pavardę reikia užrašyti taip, kaip de­ra, nes do­ku­men­tas yra do­ku­men­tas“, - tvirtino R. Tamašunienė.

Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis mano, kad pa­var­dės nė­ra vien šei­mos pri­va­taus gy­ve­ni­mo da­lis.

„Jos yra ir kal­bos, tau­tos kul­tū­ros, vals­ty­bės is­to­ri­jos da­lis. Štai kur yra es­mė. Dėl to aš klau­siu, iš kur ta ne­pa­gar­ba mū­sų tau­tos kal­bai, kul­tū­rai ir is­to­ri­jai? Jūs gy­ve­na­te Lie­tu­vos vals­ty­bė­je, Lie­tu­vos že­mė­se ir da­bar ban­do­te be re­fe­ren­du­mo siau­rin­ti vals­ty­bi­nės kal­bos var­to­ji­mo are­a­lą, jei­gu taip ga­liu pa­sa­ky­ti. Aš tie­siog ste­biuo­si to­kiu po­žiū­riu“,- piktinosi A. Ažubalis.

As­mens var­do ir pa­var­dės ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo pakeitimo pro­jek­tas dėl diakritinių ženklų įteisinimo po pateikimo nesulaukė Seimo pritarimo. Už buvo 30 Seimo narių, prieš – 25, su­si­lai­kė 25. Seimas suteikė galimybę iniciatoriams dar kartą tobulinti šį projektą, nes už tai buvo 45 parlamentarai, prieš – 34.

Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės įrašyti asmenvardžius originalia forma, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais.

ELTA primena, kad kitą savaitę Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė ketina pateikti Seimui Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a.

Įstatymo projektas parengtas norint leisti galimybę moterims suteikti pavardę su galūne -a ar -ia, jeigu pavardė yra daroma iš vyriškos pavardės, turinčios tokią pačią galūnę, pavyzdžiui, Šarka ar Stundžia.

„Šiuo projektu siekiu numatyti išimtį lietuvių pavardžių sistemoje ir leisti moterims vadintis tokia pačia pavarde kaip ir vyriškos giminės asmuo, iš kurio perimama pavardė, jeigu ši pavardė yra moteriškos giminės“, – tikina I. Pakarklytė.

Anot Seimo narės, dabartiniame reglamentavime galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų – moterys, kurių vyrų pavardės yra moteriškos giminės ir baigiasi -ė, pavyzdžiui, Dirsė, turi teisę turėti tokią pačią pavardę, kaip ir jų vyrai, tačiau tokia teisė nėra suteikiama moterims, kurių vyrų pavardės baigiasi -a ar -ia.