A. Kislovas pateikė naujausius apgyvendintų sulaikytų nelegalių migrantų skaičius.
„Centre gyvena 176 užsieniečiai. Varėnos ruože užkardose apgyvendintų nėra. 60 užsieniečių apgyvendinti Vilniaus rinktinės veikimo teritorijoje, pasieniečių mokykloje apgyvendinimo galimybės išnaudotos – gyvena 57 užsieniečiai“, – pirmadienį Pabradėje surengtoje spaudos konferencijoje pranešė pareigūnas.
Palapinių miestelis įrengtas, jis suskirstytas į dvi dalis – karantino ir gyvenamąją zonas.
„Viena dalis yra karantino, karantinuoti užsieniečius – apgyvendinimo galimybės čia yra 60 užsieniečių. Kita dalis palapinių miestelio, kuri talpina 290 užsieniečių, yra beveik pabaigta, dėliojami paskutiniai akcentai, dalis patalynės, čiužinių atvežta. Šiandien į vakarą arba rytoj iki pietų pirmi užsienieičiai bus apgyvendinti“, – pasakojo A. Kislovas.
Dalis šeimų, kuriems nebus taikomas sulaikymas, pasak jo, vyks gyventi į Ruklos Pabėgėlių priėmimo centrą.
„Ko gero, URC didesnė dalis sudarys viengungių vyrų“, – teigė A. Kislovas.
Dar pirmadienį, kaip pažymėjo URC viršininkas, gydytojas nuspręs dėl 34 vyrų izoliacijos pabaigos.
„Ko gero, tie 34 bus apgyvendinti palapinių miestelyje. Kiti, kurie yra Vilniaus rinktinės veikimo teritorijoje, atsižvelgiant į sudėtį – kiek yra viengungių vyrų, viengungių moterų, šeimų, viengungiai vyrai bus apgyvendinami karantino palapinių miestelyje, kiti bus apgyvendinti karantinui skirtose patalpose“, – paaiškino A. Kislovas.
URC viršininkas papasakojo, kad palapinių miestelyje yra visa reikalinga infrastruktūra – nakvynės vietos, sanitariniai mazgai su dušais, tualetais, taip pat ir valgymo bei užimtumo teritorijos.
„Palapinės skirtos šešiems asmenims, jose yra šildymas, kondicionavimo sistemos, elektra, šviesa ir viskas, ko reikėtų papildomai“, – pažymėjo A. Kislovas.
Didesnės palapinės, anot jo, skirtos 15 žmonių. URC vadovas taip pat plačiai pakomentavo sąlygas palapinių miestelyje.
„Tikrai nėra taip baisu, kaip piešiama. Reikia suprasti, kad palapines parūpino KAM (Krašto apsaugos ministerija – aut.p.), šitos palapinės buvo naudojamos KAM poreikiams, jie turi atitinkamus standartus. Nereikia jų nuvertinti ir galvoti, kad tie standartai mažesni nei standartai, kurie keliami prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui.
Be abejo, tikrai nenorėčiau lyginti apgyvendinimo palapinėse ir pastate – tai yra skirtingi dalykai, bet, kalbant apie paslaugų teikimą, jis bus užtikrintas toks pat“, – patikino A. Kislovas.
Yra pasišalinusių ir į Lietuvą grąžintų nelegalių migrantų
Kaip pasakojo A. Kislovas, yra keli žmonės, kurie grąžinti į Lietuvą iš kaimyninės Lenkijos teritorijos.
„Yra viena šeima sulaikyta, yra pavieniai vyrai sulaikyti – tokių iš viso yra 17. Taip pat yra užsieniečių, kurie bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, buvo sulaikyti Lenkijoje ir grąžinti atgal lenkų kolegų. Dėl jų kreiptasi į teismą.
Šeštadienį sulaikyti penki tokie asmenis, šiandien bus grąžinama sirų šeimą, dėl jų taip pat bus kreiptasi į teismą. Teismas vertins kiekvieną bylą individualiai ir priims atitinkamą sprendimą“, – sakė URC viršininkas.
Jis paaiškino, kad, vadovaujantis vidaus reikalų ministro nutarimu, vienam suaugusiam migrantui maitinimas dienai kainuoja 2,80 eurus, vaikui – šiek tiek daugiau, nes jis maitinamas ne tris, o keturis kartus per dieną.
A. Kislovas paaiškino ir nelegalių migrantų pireglobsčio prašymų nagrinėjimo eigą.
„Migracijos departamentas atlieka kiekvieno prieglobsčio prašymo individualų vertinimą, daugelis jų negrinėjamas skubos tvarka. Tai vadinasi pagreitinta tvarka, kurios procedūrose yra priimami sprendimai nesuteikti prieglobsčio per gana trumpą laikotarpį bei išsiųsti į kilmės šalį.
Sprendimas, tam, kad jis būtų įgyvendinamas, turi įsigalioti. Kiekvieną sprendimą užsienietis gali skųsti“, – komentavo A. Kislovas.
Jo teigimu, per pirmąjį mėnesį iš apgyvendinimo vietos pasišalinti bando apie trečdalis nelegalių migrantų. Įprastai, kaip pasakojo A. Kisliovas, jie vyksta į kitus miestus, į mišką, kur sutartoje vietoje jų laukia vežėjas arba tiesiog važiuoja į traukinių stotį, kur samdo taksi.
„Ne paslaptis, kad dalis, gyvenančių čia, turi giminaičių, draugų, kurie jau gyvena ES. Jie puikiai komunikuoja ir draugai pasirūpina jų tolesniu gabenimu. (...)
Prieglobsčio prašytojai gauna apie 11 eurų per mėnesį, visa kita jiems teikiama. Maistas, apgyvendinimas nieko nekainuoja, paslaugas, įskaitant ir teisines, ir medicinines, apmokamos iš Ligonių kasų, ir jie yra drausti. Jiems tai nieko nekainuoja, o po tam tikro laikotarpio jie turi galimybę teisėtai dirbti Lietuvos Respublikoje“, – sakė URC viršininkas.
Kuo domisi atvykėliai?
Paklaustas, kuriam laikui gali prireikti palapinių miestelio, pareigūnas atsakė, kad tai priklauso nuo atvykstančių asmenų skaičių ir tendencijų.
„Kadangi pastate gyvenantys užsieniečiai matė, kas vyksta, jie supranta, kad tai nėra dekoracijos, jie žino apie vykstančius srautus ir jų tėvynainių norą patekti į ES. Kalbant apie tuos, kurie yra karantine ir kuriuos planuojama perkelti į palapinių miestelį, jie apie tai informuojami ir pirmas jų klausimas būna – ar jie turės laivą judėjimą ir galės išeiti už centro teritorijos ribų“, – apie pačių nelegalių migrantų susirūpinimą pasakojo URC viršininkas.
Jis paaiškino, kad Lietuva tokiems atvykėliams yra tranzito šalis, o daugumai nelegalių migrantų pagrindinis tikslas yra pasiekti kitas ES šalis.
„Migracijos departamento nagrinėjami prašymai ir išvados šiai dienai parodo, kad tie prieglobsčio prašymai yra nepagrįsti, neatitinka Ženevos konvencijos. Ko gero, didžiausia dalis jų vertinami per kaip ekonominių mirgantų prizmę“, – pripažino A. Kislovas.
URC gyvenantys asmenys, pasak jo, gali išeiti iš teritorijos iki 72 valandų. Tie asmenys, kuriems yra paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, neribojant judėjimo, gali išeiti iki 24 valandų.
Tie užsieniečiai, kuriems neleidžiama palikti centro teritorijos, gali judėti tik joje, o tie, kurie teismo sprendimu yra sulaikyti, negali apskritai palikti savo apgyvendinimo vietos.
„Tų užsieniečių, kurie apgyvendinami Migracijos departamento sprendimu, prieglobsčio prašymas nagrinėjamas bendra tvarka – nėra įžvelgiama piktnaudžiavimo elementų, pasislėpimo pavojaus arba bendradarbiavimo momentų“, – teigė URV vadovas.
Mokosi naudotis daiktais, yra buvę atvejų, kai sugadina piktybiškai
Jis patikino, kad konfliktų pačių apgyvendintų migrantų tarpe nepastebima
„Kalbant apie daiktų sugadinimą, šiuo metu tokių dalykų nebuvo įvykę, bet laikas nuo laiko tai įvyksta. Tai lemia tam tikras galbūt neišprusimas arba nežinojimas, kaip tinkamai naudotis daiktais. Mes daug dėmesio skiriame tam, kad išmokytume, kaip naudotis skalbimo mašina, džiovykle, nes kai kurie nežino. Yra instrukcijos“, – pažymėjo A. Kislovas.
Vis dėlto, kaip pripažino URC vadovas, pasitaikė ir piktybinių daiktų sugadinimo atvejų.
„Dažniausiai tai yra protrūkiai, susiję su neigiamo sprendimo gavimu – kai užsienietis tikisi gauti teigiamą sprendimą, gavus neigiamą sprendimą, natūralu, tam tikros jų viltys žlunga“, – paaiškino A. Kislovas.
Jis URC gyvenančių migrantų nuotaikas suskirstė į kelias fazes.
„Pirma fazė, kai žmogus atvyksta, jam viskas yra gerai, jis turi planų, iliuzijų. Antra stadija yra tada, kai jis gauna neigiamą sprendimą – yra tam tikras nepasitenkinimas, bet jis tikisi, kad gal jam pasiseks apskundimo procedūra, nes didžioji dauguma pasinaudoja apskundimo procedūros galimybėmis. Paskutinė stadija, kai viskas yra negerai, nes įsigalioja sprendimas dėl išsiuntimo ir reikia grįžti į kilmės šalį“, – paaiškino A. Kislovas.