Visgi nameliai teisiškai Preilos 8B adresu niekada negalėjo iškilti. Kaip nurodoma teismo sprendime, statybų leidimai išduoti nelegaliai, mat Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad visuomet buvo draudžiama statyti naujas poilsio įstaigas Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinėje zonoje. Taip pat parko rekreacinėje zonoje draudžiama didinti teritorijos, į kurią patenka detaliuoju planu suplanuotas sklypas. Statybų inspekcija nurodo, kad mašinų stovėjimo aikštelėje statyti pastatus ir įrenginius taip pat draudžiama.
Byla dėl pastatų griovimo prasidėjo dar 2006 metais, bylinėjimasis truko iki 2023 metų balandžio mėnesio, kuomet paskutinį žodį tarė Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Tuomet jau buvo pradėti pastatų griovimo derinimo darbai, tačiau iki 2024 m. rugsėjo 12 dienos situacija nebuvo visiškai aiški, mat botelių savininkai dar galėjo teikti skundus. Visgi to padaryta nebuvo, tad numatytą dieną – rugsėjo 17, pradedami griauti boteliai.
Vieną pastatų prižiūrėjęs ūkvedys sako, kad savininkai buvo labai draugiški, o per daug metų pastatus jau paslėpė tujos, tad jie nedarkė vaizdo, kaip kad kai kurie teigia. Anot ūkvedžio, Baltrušaičių šeima pateko į itin nemalonią situaciją, nes jau įsigijo įteisintus statinius, dokumentai buvo tvarkingi, viskas užregistruota. O po to sulaukė teismo smūgio.
Neringos meras Darius Jasaitis taip pat piktinasi, kad įstatymai liepia griauti ir pasakoja, esą buvo planuojama, kad pastatai išliks, bus leista įteisinti, tačiau staiga išgirdo, kad teismai ir tarnybos neleis to padaryti.
„Berods, 2000 ar 1999 metais, buvo daromi bendrieji planai, kurie leido čia statyti motelį. Tai atrodė normalu. 2002 metais buvo išduoti statybos leidimai, komisija priėmė statytą. 2013 metais buvo priimtas sprendimas, kad pastatai turi būti nugriauti“, – vardija meras.
Anot D. Jasaičio, šie griovimo darbai kainuos visiems Lietuvos gyventojams, nes už griovimo darbų vykdymą mokėti turės Neringos savivaldybė, kuri jau moka apie 3 milijonus eurų už kiek anksčiau nugriautų nelegalių pastatų darbus.
„Tai dideli pinigai. Mokame ir už daugybę objektų, kurie jau yra nugriauti, esame dar teisme, kur, greičiausiai, priteis Valstybei ir savivaldybei ir, greičiausiai, po trejų metų pradėsime mokėti savininkams su 5 procentų delspinigiais. Kiek žinome, dėl vieno namo yra apie 980 tūkstančių. Namai trys. Gali būti daugiau nei 3 milijonai.
Manau, ir dabar tie pastatai galėtų likti, taika gali būti sudaroma visada, jei būtų sudaroma su statybos inspekcija, prokuratūra, Aplinkos ministerija, bet iš kai kurių institucijų jokio noro nėra.
Aš nuolatos siūliau Vyriausybei ir kitur tartis. Su viena Vyriausybe jau buvo susitarta ir buvo priimtas sprendimas, tačiau buvo padaryta klaida, kad nenuėjome į teismą susitarimo „palaiminti“, nes Konstitucinis Teismas paaiškino, kad pirmiausia institucijos ir savivaldybė susitaria teisme, tik tada Vyriausybė pakeičia tvarkymo planą, pagal kurį dabar viskas yra griaunama“, – dėstė Neringos meras.
D. Jasaitis tikina, kad tuo metu, kai vyko statybų derinimo darbai, valdininkai parašus dėjo teisėtai. Esą tvarkymo planas buvo mokslinis planas, kuris nė nebuvo niekur išspausdintas. O dabar neva nuo Prezidento priklausomi teisėjai nė negalėjo pasisakyti kitaip, nes viešai buvo išsakyta, kad pastatai turi būti griaunami.
Mokėti už statinių griovimą teks ne tik Neringos savivaldybei, bet ir Aplinkos ministerijai ir tai pačiai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas Albertas Stanislovaitis sako, kad dėl šių pastatų buvo nebe paprasčiausias procesas, nors ir tęsėsi išties ilgą laiką.
„Jei teismas priteis, mes būsime vieni iš tų, kurie mokės už griovimo darbus. Kai čia bus pateikta žala, kai bus įvykdyti darbai, tada ir matysime. Yra taikoma ir asmeninė atsakomybė, tik finansine prasme. Preilos 8B reikia nugriauti tris pastatus, kurie neatitinka Kuršių Nerijos architektūros. Pastatų negali būti čia ir nuo rytojaus (rugsėjo 18 dienos) šis procesas ir prasidės, – paaiškino A. Stanislovaitis. – Čia liks, kaip ir kažkada buvo, atvira vieta. Toliau bus automobilių saugojimo aikštelė. Iš principo čia statinių neturėjo būti“.
Teisėti parašai, ar ne, A. Stanislovaitis sako negalintis spręsti, tačiau tie, kurie pasirašinėjo leidimus turėjo žinoti, kad čia niekada nebuvo leistina statyba. Būtent tai išaiškino ir teismas.