Prezidentas pasiūlė įteisinti prevencinius pokalbius
2019 metų pabaigoje kilo skandalas, kai prezidentas G. Nausėda pateikė Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios iš esmės praplėstų žvalgybos tarnybų galias. Kai kurie teisininkai ir ankstesnės kadencijos parlamentarai teigė, kad pataisos gali kirstis ir su žmogaus teisėmis, ir prieštarauti pačiai žvalgybos esmei. Neradus pritarimo Seime, prezidento pasiūlytos pataisos taip ir neišvydo dienos šviesos.
G. Nausėda 2019 metų pabaigoje registravo pataisas, kuriomis, be kita ko, siūlė žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Be to, žvalgybos institucijoms būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.
Pataisos taip pat VSD suteiktų teisę gauti bankų paslaptį sudarančią informaciją be teismo sankcijos.
Prezidentas savo siūlymus grindė sparčiai besikeičiančia saugumo situacija ir naujais iššūkiais augančių hibridinių grėsmių akivaizdoje.
Tuo metu didžiausia nepasitenkinimo audra kilo būtent dėl prevencinių pokalbių, į kuriuos žvalgybininkai galėtų iškviesti Lietuvos gyventojus.
D. Grybauskaitė idėją sukritikavo
Kritikai dėstė, kad kai kurios žvalgybai numatomos naujos priemonės yra perteklinės ir iškreipiančios žvalgybos esmę.
Tuo metu opozicijoje buvusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis sakė, kad „su nemažėjančiomis įvairaus tipo grėsmėmis iš Rusijos ir Baltarusijos bei augančiu Kinijos aktyvumu“ Lietuvai žvalgybą reikia stiprinti, tačiau plečiant žvalgybos galias reikia įvesti papildomų saugiklių, pvz., žvalgybos ombudsmeno instituciją.
„Pritardami prezidento pasirinktai krypčiai stiprint nacionalinio saugumo institucijas, norėtume, kad būtų į įstatymą kartu įtraukti ir tokie demokratiniai saugikliai kaip žvalgybos ombudsmeno institucija, kad visuomenė galėtų pasitikėti, jog galimi papildomi instrumentai bus naudojami griežtai pagal paskirtį“, – dirbdamas opozicijoje 2020 metais pažymėjo konservatorių vadovas.
2020 metų sausį G. Nausėdos pasiūtoms pataisoms, susijusioms su prevenciniais pokalbiais, nepritarimą išsakė ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji patvirtino, kad apie prevencinius pokalbius su žvalgais jau buvo diskutuojama jos vadovavimo valstybės laikais, bet ji tam nepritarė. „Kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač tie vadinami prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, - sakė D. Grybauskaitė.
Atmetė, nes inicijavo opozicija
G. Nausėdos pasiūlytos pataisos paskatino grįžti prie žvalgybos ombudsmeno pareigybės įsteigimo.
2020 metų gegužės pabaigoje į Seimo plenarinių posėdžių salę atkeliavo tuo metu opozicijai priklausiusių konservatorių parengtos įstatymo pataisos dėl žvalgybos kontrolieriaus steigimo. Tačiau tuometinių valdančiųjų balsais tai buvo atmesta.
Už konservatorių parengtas Žvalgybos įstatymo pataisas pateikimo stadijoje balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 9, 43 susilaikė.
Prieš projektą balsavo arba susilaikė „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai. Ir tai įvyko ne dėl to, kad frakcijos nepritartų žvalgybos kontrolieriaus atsiradimui, bet dėl to, kad pataisas pateikė ne jas rengusi Vyriausybė, bet opozicija.
Tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas tuo metu teigė, kad žvalgybos kontrolieriaus institutas reikalingas, bet agitavo nepalaikyti opozicijos projekto. Ragino palaukti, kol įstatymo pakeitimo projektą pateiks Vyriausybė.
„Tai labai svarbus institutas. Po Seimo kontrolierių tyrimo Vyriausybė rengia specialų įstatymo projektą. Kodėl jūs vis bandome vienaip ar kitaip sužlugdyti geras idėjas savo projektu, kurį pavadinčiau gerų norų diletantišku kratiniu, absoliučiai nieko gero nepadarysiantis ir tik diskredituojantis bandymą įkurti ombudsmeno institutą“, – sakė D. Gaižauskas.
Ką darytų žvalgybos kontrolierius
Vis dėlto dabar situacija visai kitokia. Į valdžią po rinkimų patekę konservatoriais iš naujo ėmėsi žvalgybos kontrolieriaus instituto steigimo. Tačiau užkulisiuose girdėti Valstybės saugumo departamento ir prezidento G. Nausėdos nepasitenkinimas.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekte numatyta, kad įsteigus žvalgybos kontrolierių jis atliktų tyrimus; nagrinėtų Seimo, Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų motyvuotus paklausimus; tikrintų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumą; tirtų pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus; priimtų sprendimus dėl išnagrinėtų pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundų, teiktų rekomendacijas žvalgybos institucijoms; teiktų išvadas pareiškėjams, žvalgybos institucijų, dėl kurių buvo atliekami tyrimai vadovams; teiktų ataskaitas Seimui; reguliariai informuotų visuomenę apie savo veiklą.
Žvalgybos kontrolierius turėtų teisę patekti į žvalgybos institucijų tarnybines patalpas ir kitus objektus; gauti dokumentus, išskyrus įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją. Taip pat jis galėtų gauti žvalgybos institucijų vadovų motyvuotus teikimus ir teismų nutartis teismo sankcionuojamiems žvalgybos informacijos rinkimo veiksmams atlikti. Be to, jis galėtų gauti žvalgybos pareigūnų paaiškinimus žodžiu ir raštu ir surašyti administracinių nusižengimų protokolą; kreiptis į teismą ar į kitas valstybės, savivaldybės institucijas bei privačius asmenis. Ir galiausiai jis teiktų pagal kompetenciją Prezidentui, Seimui, Vyriausybei bei kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms siūlymus.
Tyrimus kontrolierius galėtų pradėti savo iniciatyva, kai nustato požymius, leidžiančius manyti, kad žvalgybos institucijos ar žvalgybos pareigūnai galimai piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais. Taip pat jei gauna Seimo, Seimo kontrolieriaus paklausimą, arba gavęs žvalgybos pareigūnų pranešimus arba pareiškėjų skundus.
L. Kasčiūnas: argumentų yra pakankamai
Dėl Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto Delfi susisiekė su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu. Jis teigė palaikantis žvalgybos kontrolieriaus instituto įsteigimą. Ir sakė, kad Lietuvoje tam jau atėjo laikas.
„Plataus mandato žmogaus teisių ombudsmenai (pavyzdžiui, Lietuvoje Seimo kontrolieriai) taip pat susiduria su panašiomis problemomis, nes žvalgybos ir saugumo tarnybų priežiūra ir veiklos kontrolė reikalauja specifinių ekspertinių žinių bei laiko. Todėl vis daugiau valstybių priima sprendimus įsteigti išorines, nepriklausomas žvalgybos ir saugumo tarnybų priežiūros ir kontrolės institucijas. Pavyzdžiui, Švedija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė“, - teigė L. Kasčiūnas.
Ir čia pat jis pateikė konkretų Suomijos pavyzdį. Pasak Seimo nario, Suomija 2019 metais įsteigė žvalgybos ombudsmeną, kuris yra išskirtinai atsakingas už žvalgybos tarnybų veiklos teisėtumo priežiūrą ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugą vykdant žvalgybą. Jo įgaliojimai apima teisę gauti reikiamą informaciją apie žvalgybos metodų naudojimą, atlikti apklausas, apžiūrėti patalpas.
„Lietuvoje žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos teisėtumą kontroliuoja tik teismai, o kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos teisėtumą papildomai kontroliuoja dar tarpinė grandis – prokuratūra. Todėl argumentų dėl atskiros žvalgybos kontrolieriaus tarnybos yra pakankamai“, - dėstė L. Kasčiūnas.
Jis pridėjo, kad rengiant projektą įvyko trys diskusijos su Suomijos, Nyderlandų ir Norvegijos atstovais, kurie dalyvavo rengiant žvalgybos ir saugumo tarnybų priežiūros institucijas reglamentuojančius teisės aktus arba dirba šiose institucijose.
Nenori prarasti vienos iš savo funkcijų
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas rugsėjo mėnesį pateikė naujojo Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto vertinimą. Jame išreikšta nemažai nuogąstavimų. Jis išdėstė abejones dėl būsimo žvalgybos kontrolieriaus gebėjimo išlikti nepriklausomu. Taip pat įstaiga nenori atsisakyti funkcijos tirti žvalgybos institucijų veiklą.
Vis dėlto Seimo kontrolierių įstaiga nepasižymi tuo, kad aktyviai vykdytų žvalgybos institucijų tyrimus ir apie tai informuotų visuomenę. Žiniasklaidoje pranešimų apie tai rasti ne taip ir paprasta.
„Susirūpinimą Seimo kontrolieriui sukėlė kai kuriems politikams projekte numatyti įgaliojimai raštu teikti paklausimus. Pasak jo, siūloma tvarka sudaro prielaidas situacijoms, kai žvalgybos kontrolierius būtų įpareigotas vykdyti politikų motyvuotus paklausimus arba jų pagrindu atlikti tyrimus ir neturėtų pasirinkimo laisvės jų nenagrinėti.
Įvertinęs pataisas Seimo kontrolierius pastebėjo, kad Venecijos principų, kurių turi laikytis šalys, numato, jog ombudsmenas savo veikloje neturi nei gauti, nei vykdyti jokių valstybės valdžios nurodymų, be to, ombudsmenui turi būti suteikta diskrecija tyrimus dėl galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų atlikti savo iniciatyva arba gauto skundo pagrindu, o ne valstybės valdžios paklausimu ar pavedimu.
Anot Seimo kontrolieriaus, įstatymo projekte apibrėžta tvarka kelia klausimų, ar tikrai žvalgybos kontrolieriui bus užtikrintas visiškas nepriklausomumas, kuris yra viena pagrindinių ombudsmeno veiklos sąlygų: „Manytina, kad šiomis nuostatomis žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumas, savarankiškumas bei galimybė pačiam planuoti ir kontroliuoti savo veiklą būtų apribojami“, - teigiama Lietuvos Seimo kontrolierių išplatintame pranešime spaudai.
Be to, įstaigai nerimą kelia ir tai, kad ji atsiradus žvalgybos kontrolieriui negalėtų kontroliuoti žvalgybos institucijų.
„Abejones Seimo kontrolierius išreiškė ir dėl Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūros nustatymo. „Steigiamos įstaigos struktūra ir visos įstaigos darbo organizavimo funkcija turėtų būti patikėta šios įstaigos vadovui, žvalgybos kontrolieriui“, – teigiama Seimo kontrolieriaus vertinime.
Prezidentūra: Lietuvoje yra veikiantis žvalgybos ciklo kontrolės modelis
Prezidentūra taip pat, regis, nėra sužavėta ombudsmeno pareigybės atsiradimu. Komunikacijos grupė perdavė prezidento G. Nausėdos poziciją, kur jis diplomatine kalba abejoja, ar Lietuvoje reikia žvalgybos kontrolieriaus instituto.
„Prezidentas palaiko teisėkūros iniciatyvas, stiprinančias žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje, nes nuo žmogaus saugumo prasideda visos valstybės saugumas.
Kurdami naujus žmogaus teisių stiprinimo institutus privalome užtikrinti, kad jie derėtų su Lietuvos Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtintas pažeistų teisių nagrinėjimo teisminis procesas, taip pat ikiteisminis nepriklausomas Seimo kontrolieriaus tyrimų procesas. Šių institutų diskutuojamas Žvalgybos ombudsmenas negali pakeisti, apriboti ar dubliuoti.
Lietuvos žvalgybos pajėgumų didinimą Prezidentas laiko vienu svarbiausių nacionalinio saugumo stiprinimo prioritetų. Tik žinodami kas, kada ir kur grasina ar gali grasinti Lietuvai, galėsime parengti tinkamus valstybės ir jos interesų gynybos planus bei priemones. Tam labai svarbu užtikrinti žvalgybos politinį ir veiklos nepriklausomumą, valstybės, NATO ir partnerių paslapčių saugumą. Žvalgyba yra bene jautriausia nacionalinio saugumo dalis, todėl visos su šia sritimi susijusios iniciatyvos turi būti paremtos aiškiais ir svariais argumentais.
Šiuo metu galiojantis žvalgybos veiklos kontrolės mechanizmas apima institucijų vidaus kontrolės sistemas, teisminę, parlamentinę, Seimo kontrolieriaus, Valstybės gynimo tarybos ir šalia jos veikiančios Žvalgybos koordinavimo grupės kontrolę. Prezidentas pabrėžia, kad Lietuva yra sukūrusi visaapimantį ir sėkmingai praktikoje veikiantį žvalgybos ciklo kontrolės modelį.
VSD: svarbu užtikrinti apolitiškumą
Delfi su klausimais taip pat kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą. Jo atstovė Aurelija Vernickaitė perdavė departamento poziciją. Departamento nuomone, steigiant žvalgybos kontrolieriaus institutą svarbu užtikrinti jo apolitiškumą.
„VSD pritaria teisėkūros iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.
VSD nuomone, svarstant įstatymų iniciatyvas šiuo klausimu yra svarbu užtikrinti žvalgybos institucijų kontrolę vykdančių subjektų nepriklausomumą bei tyrimų apolitiškumą, taip pat rasti tinkamą balansą tarp žvalgybos veiklos efektyvumo bei veiklos kontrolės. Be to, VSD nuomone, teisės aktuose aktualu įtvirtinti galimybę žvalgybos institucijoms pačioms kreiptis į kontrolę vykdantį subjektą prašant konsultacijų ir rekomendacijų, siekiant užtikrinti atitiktį žmogaus teisių standartams“, - teigiama VSD pateiktame atsakyme.
Įstatymo projekto rengėjai jau sulaukė teigiamos Vyriausybės išvados. Vyriausybė pritarė žvalgybos kontrolieriaus steigimui.
Gerai informuotų Delfi šaltinių teigimu, Seime įstatymo priėmimui balsų turėtų užtekti. Tačiau kyla mažai abejonių, kad įstatymas gali būti vetuotas prezidento. Delfi šaltinių teigimu, prezidentas nuogąstauja, kad negalės dalyvauti skiriant žvalgybos ombudsmeną.
Numatoma, kad žvalgybos kontrolieriaus kandidatūrą Seimo pirmininkui teiktų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. O Seimo pirmininkas savo ruožtu kandidatūrą teiktų Seimui, kuris ją skirtų arba neskirtų į pareigas.
Taigi, prezidentas čia neturi jokios įtakos. Tačiau kita vertus, prezidentas į pareigas skiria VSD vadovą ir jo pavaduotojus. Taigi, galbūt nieko keisto, kad šią tarnybą prižiūrėti turintis kontrolierius būtų skiriamas Parlamento. Taip Seimo paskirtas kontrolierius prižiūrėtų prezidento į pareigas paskirtus VSD vadovus ir patį VSD.
Taip pat, šaltinių teigimu, ombudsmeno atsiradimu nėra sužavėti ir žvalgybos institucijų vadovai. Tačiau bent jau viešai jie tam nesipriešina.
A. Anušauskas mano, kad žvalgybos kontrolieriaus reikia
Rugsėjo pabaigoje 15min rašė, kad dėl žvalgybos kontrolieriaus tam tikrų nuogąstavimų turėjo ir Krašto apsaugos ministerija. Ji laikėsi pozicijos, kad įstatymo projekte numatyti įgaliojimai kai kuriems politikams teikti paklausimus gali pakirsti ombudsmeno nepriklausomumą. Ministerija siūlė peržiūrėti kontrolieriui suteikiamus įgaliojimus.
„Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto nuostatos kelia abejonių, ar žvalgybos institucijų veiklos kontrolės nepriklausomumas visais atvejais būtų užtikrinamas“, – teigiama ministerijos pažymoje.
Delfi susisiekė su krašto apsaugos ministru A. Anušausku. Nors jo vadovaujamos ministerijos rašte išsakyta nemažai abejonių, vis dėlto ministras laikėsi nuomonės, kad žvalgybos kontrolieriaus Lietuvoje reikia.
„Šiaip jau demokratinėse valstybėse yra institucijos, kurios užsiima skundų nagrinėjimu, jeigu tai liečia žvalgybos institucijas. Iš dalies jos nukrauna tas įtampas, kurios dažnai kyla. Jeigu tokių institucijų nėra, dažnai prasideda parlamentiniai tyrimai, kurie toms pačioms žvalgyboms tarnyboms nieko gero neduoda. Žinant Lietuvos situaciją, be abejonės, Parlamentui niekas neuždraustų, neatimtų teisių organizuoti parlamentinius tyrimus ir egzistuojant tokiai žvalgybos ombudsmeno institucijai. Tačiau šiuo atveju greičiausiai tekstų susidurti su Konstitucinio teismo nuomone, išaiškinimu, kurio prireiktų, ar galima vykdyti tokį tyrimą per parlamentinę instituciją, ar jį galėtų atlikti žvalgybos kontrolieriaus institucija“, - nurodė A. Anušauskas.
Taip pat jis dėstė, kad žvalgybos kontrolierius turėtų prižiūrėti, ar nėra pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės.
„Tikrai nenorime, kad tai pakenktų žvalgybos institucijų darbui, bet atvirkščiai, norime, kad tai užtikrintų žvalgybos institucijų kontrolės stiprinimą. Žvalgybos kontrolės institucijų stiprinimas užtikrina žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Ko gero, tai yra dalykas, kuriuo suinteresuotos visos institucijos, taip pat ir žvalgybos institucijos“, - aiškino ministras.
Anot jo, įstatymo projektas, numatantis žvalgybos kontrolieriaus atsiradimą, turėtų būti svarstomos dar šios, rudens, sesijos metu. O įsigalioti, pasak A. Anušausko, jis turėtų kitais metais – kitų metų antroje pusėje.
Ministro teigimu, Seime palaikymas šiam pakeitimui yra, todėl tikėtina, kad Seimo nariai priims sprendimą įsteigti ombudsmeno pareigybę.
„Mano žiniomis, frakcijų palaikymas yra. Kiekviena partija savo nuomonę pareikš pirmiausia per Seimo NSGK, kuriame bus svarstoma ir Vyriausybės išvada. Projektą dar reikėtų šiek tiek patobulinti. Aš manau, kad projekto tobulinimo metu partijos galės pareikšti savo pozicijas dėl siektinų tikslų. Mano žiniomis, valdančiosios partijos palaiko. Kitaip tas projektas nebūtų atsidūręs Vyriausybėje ant stalo“, - kalbėjo A. Anušauskas.
Anot jo, svarbiausia, ką reikia užtikrinti, tai ombudsmeno nepriklausomumą: „Įstatymo projektas nėra toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Reikia užtikrinti žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumą, užtikrinti tai, kad žvalgybos kontrolieriumi būtų paskirtas žmogus, kuris išmanytų žvalgybos institucijų priežiūrą, veiklos kontrolę, bet nepamirštų, kad pačiose žvalgybos institucijose yra veiklos kontrolės mechanizmai, kurie tikrai yra naudojami, kad nebūtų peržengtos įstatymo ribos. Čia bus ties kuo padirbėti Parlamente.“
V. Bakas: priimti įstatymą realu
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Bakas jau seniai kelia klausimą dėl ombudsmeno atsiradimo. Jis šį sprendimą siūlo jau kelis metus ir yra įsitikinęs, kad kontrolieriaus pareigybė yra labai reikalinga.
Anot jo, Lietuvoje trūksta žvalgybos institucijų kontrolės. O tai gali turėti įtakos žmogaus teisių ir laisvių apsaugai.
„Lietuvoje yra tokia spraga, kad iš esmės žvalgybų veikla, kiek tai susiję su žmogaus teisių ir laisvių varžymu, intervencija, nėra niekaip kontroliuojama. Turime tik Seimo NSGK, kuris gali atlikti kontrolę, ir atlieka per parlamentinius tyrimus, per klausymus, bet dažniausiai tas procesas būna uždaras ir visuomenei neprieinamas. Yra nemaža politizavimo rizika. Todėl išanalizavę daugybės Europos ir pasaulio šalių praktiką, įvykdę konsultacijas su kitų šalių parlamentų atstovais, mes priėmėme sprendimą, kad tokio instituto reikia“, - teigė V. Bakas.
Tačiau jis pripažino, kad Seimo kontrolierių įstaiga ir Prezidentūra turi tam tikrų nuogąstavimų. Vis dėlto Seimo narys nemano, kad tai užkirs kelią kontrolieriaus atsiradimui.
„Įtampų yra įvairiais pjūviais. Yra Prezidentūros pozicija. Jai kelia abejonių paskyrimo tvarka. Mačiau Seimo kontrolierių poziciją. Yra mano pataisa. Aš manau, jeigu mes norime tikrai nepriklausomo kontrolieriaus, jis neturėtų būti saistomas kitų institucijų, kurias jis kontroliuoja. Aš kalbu apie specialiųjų tarnybų įtaką pačiam kontrolieriui. Jos apskritai neturėtų būti. Negali kontroliuojama institucija kontroliuoti kontroliuojančio. Aš manau, mes Seime susitarsime svarstymo metu. Kiek aš matau situaciją, tai yra realu. Pakankamai platus, bent jau gynybos srityje dirbančių politikų sutarimas. Žvalgybos įstaigos taip pat turėjo pasiūlymų svarstant komitete. Kiek aš girdėjau oficialią VSD poziciją, viešus VSD vadovo pasisakymus, tai buvo pritarimas. Bent jau oficialiai pritarimas yra. Esminio kategoriško pasipriešinimo nematau“, - teigė V. Bakas.