„Kauno diena“ rašo, kad Seimas ir Vyriausybė, įpareigoti KT, pritarė, kad nuo spalio 1-osios turi būti atkurti neteisėtai per krizę sumažinti atlyginimai. Darbo užmokestis valdžios sprendimu didės tik daliai valstybės tarnautojų - teisėjams, specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos, kalėjimų darbuotojams, viceministrams ir Seimo narių padėjėjams.
Čia ir kilo sumaištis: už borto liko valstybės pareigūnai, kurie anksčiau į KT nesikreipė, todėl dabar kai kurie jų gali gauti iki 30 proc. mažesnį darbo užmokestį nei jų pavaldiniai. Dėl šios neteisybės G. Švedienė kreipėsi į KT. Atrodo, kad jos iniciatyva - pirma, bet ne paskutinė.
Į KT kreipėsi ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Remigijus Baniulis su savo pavaduotojais.
Seimo valdyba pareiškė, jog G. Švedienės ir jos kolegų kreipimasis į teismą dėl išryškėjusio atlyginimų skirtumo yra amoralus, tačiau pačių pareigūnų įsitikinimu, jie moralės nepamynė, o jų veiksmai yra teisėti.
Seimo pirmininkės pavaduotojo socialdemokrato Algirdo Syso teigimu, siekis atgauti kompensaciją dėl sumažinto atlyginimo netiesiogiai prieštarauja Valstybės tarnautojų etikos kodeksui.
Vis dėlto jei į teismą kreipsis daugiau pareigūnų, jų atvejai nebus unikalūs, nes Seimas ir Vyriausybė priėmė įstatymą, kad iki gegužės būtų parengta tvarka, kaip atkurti atlyginimus, todėl dabar teismus pasiektų to paties turinio bylos.
A. Sysas stebisi, kodėl teismai, žinodami apie to paties turinio bylas dėl neproporcingumo, nagrinėja atskirus atvejus, nors atskiri ieškiniai tokioje situacijoje esą neturėtų būti nagrinėjami.