„Akivaizdu, kad didžiausias nusiminimas partijų gretose yra būtent socialdemokratų: aš nemanau, kad 10 proc. ir devyni mandatai yra tai, ko jie tikėjosi daugiamandatėje apygardoje“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Mažvydo Jastramskio teigimu, neabejotinu šių rinkimų netikėtumu tapo Laisvės partija, puikiai pasirodžiusi ne tik didmiesčiuose, kur jų sėkmė buvo prognozuota, bet ir mažesniuose miestuose.
„Panašu, kad gal jie paima tą jaunesnį ir viltingą rinkėją, kuris tikisi kažkokių pokyčių į gera, progresyvesnės politikos. Ne tokia didelė staigmena, bet socdemų pasirodymas, atsilikimas nuo Darbo partijos įdomiai atrodo“, – sakė jis.
Politologas svarstė, kad Socialdemokratų partija buvo nustelbta „darbiečių“ reklamos ir ryškaus pasirodymo viešojoje erdvėje likus keliems mėnesiams iki rinkimų. Taip pat šie rinkimai atskleidė smūgį, kurį kairiosioms politinėms jėgoms turėjo skilimas, kai nuo socialdemokratų atsiskyrė Socialdemokratų darbo partija.
„Ambicijų susidūrimas lėmė tai, kad teks susitaikyti su antraeile role politinėje sistemoje“, – teigė M. Jastramskis.
R. Urbonaitės teigimu, socialdemokratų kampanija buvo tingi ir, nesugebėję patraukti rinkėjų dėmesio, jie tapo nepastebimi.
„Panašu, kad jie suklydo galvodami, jog laimės ten, kur du pešasi, ir bus tas trečias, ir rinkėjai savaime grįš pas juos iš „valstiečių“ gretų“, – sakė ji.
Pirmadienio naktį tebelaukiant dalies didžiųjų miestų apygardų rezultatų, klausimu lieka atotrūkio dydis tarp pirmaujančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir po jų likusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos galimybės perkopti 5 proc. kartelę.
Besidėliojant galimiems centro dešinės arba centro kairės koalicijų scenarijams intriga, pasak politologų, greičiausiai išliks iki antrojo turi pabaigos.