„Iškilus tymų epidemijos grėsmei, visuomenėje būtina skleisti objektyviais įrodymais, o ne spėlionėmis bei spekuliacijomis grindžiamas žinias apie skiepus.
Šiuolaikinės vakcinos kuriamos laikantis griežčiausių saugumo ir bioetikos reikalavimų, todėl nuogąstavimai dėl jų grėsmės vaikų sveikatai ar netgi ateinančioms kartoms neturi mokslinio pagrindo. Priešingai, didžiulę grėsmę vaikams ir suaugusiesiems kelia atsisakymas skiepytis, nes esant skiepijimų apimtims mažiau nei 95 proc., nesukuriamas vadinamasis kolektyvinis imunitetas ir neužkertamas kelias infekcinėms ligoms plisti. Tuo atveju iškyla pavojus ne tik patiems nepasiskiepijusiems asmenims, bet ir aplinkiniams, kurie dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali būti skiepijami. Pavyzdžiui, nuo tymų kūdikiai Lietuvoje skiepijami tik sulaukę 15-16 mėnesių, todėl dar neskiepytiems kūdikiams plintanti tymų epidemija ypač grėsminga“, - rašoma pranešime.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad nėra jokių sąsajų tarp tymų vakcinos ir autizmo.
„Socialiniuose tinkluose ir kai kuriose žiniasklaidos priemonėse skleidžiamos klaidinamos žinios apie tariamą skiepų žalą turi ilgalaikių neigiamų pasekmių. Visuomenė turėtų žinoti, kad mitas apie tariamas tymų vakcinos ir autizmo sąsajas seniai paneigtas ir pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje. Daugybė epidemiologinių studijų įvairiose šalyse pateikė nepaneigiamus mokslinius įrodymus, kad skiepai nesukelia autizmo. Tymų vakcina naudojama masinio skiepijimo programoms jau daugiau nei 50 metų, tad nekyla abejonių dėl jos saugumo ir veiksmingumo“, - rašoma mokslininkų kreipimesi.
Tymai - ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms, kontaktų su ligoniais turintiems asmenims.