Apie šią rezonansinę bylą, iš posto išvertusią ne vieną politiką, antradienį Generalinėje prokuratūroje pasakojo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.
Apie dvejus metus šioje byloje vykusiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. Ar jis teisme palaikys kaltinimą, kol kas neaišku, tačiau jeigu ir bandys teisme įrodyti pateiktus kaltinimus, greičiausiai susidurs su kliūtimis, nes jau anksčiau R. Kurlianskis prokurorą buvo padavęs į teismą ir kaltino įžeidimu.
Generalinės prokuratūros prokuroras M. Jovaiša sako, kad politinės korupcijos bylą sudaro net 108 tomai, o kaltinamasis aktas – 450 puslapių. „Atlikę galutinius veiksmus bylą galėsime teismui perduoti jau rytoj“, – sakė jis.
Šią bylą dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo bei nepagrįsto praturtėjimo turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Į kaltinamųjų suolą sės buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys, šios partijos narys Šarūnas Gustainis, buvęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys, liberalas, dabartinis Seimo narys Gintaras Steponavičius ir tuometis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Politinės korupcijos byloje kaltinimai taip pat pateikti Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir koncernui „MG Baltic“.
Metė šešėlį ir ant kitų politikų
STT Vilniaus valdybos skyriaus višininkas R. Lukošius sako, kad sudėtingo tyrimo metu buvo išaiškinti korupcijos faktai, kurie rodo, jog verslo atstovai per dabar jau buvusius parlamentarus siekė paveikti aukščiausius valstybės politikus.
„Vis tik pavyko išaiškinti ir atskleisti ne tik baudžiamąja, bet ir bendrąja politine prasme tokius faktus, kurie liečia politinę korupciją ne kažkokiu pavieniu atveju, o būtent kalbame apie sisteminę korupciją, savo tinklu apraizgančią politinius veikėjus, taip pat metančius šešėlį ant kitų asmenų, kurie šioje byloje nėra nei įtariamieji, nei gavę kitą statusą, bet byloje nuskamba jų pavardės ar pareigos, – sakė jis.
– Kalbame apie tokią korupcinę bylą, kurią sudaro 108 tomai, o tai yra realiai daugiau kaip 21 tūkst. dokumentinių lapų. Tai byla, kuri parodo, kad verslo atstovai, siekdami sau palankių sprendimų tiek esamuoju laiku, tiek ateityje dėjo visas įmanomas pastangas per savo atstovą, kad būtų papirkti politikai, kad būtų įtakoti jų sprendimai ir žmonės, kurie priima sprendimus aukščiausiu lygmeniu. Svarbiausia, kad šis mechanizmas neliko latentinis – jis iškilo viešumon ir mes turėjome galimybę jį atskleisti.“
Pasak jo, politikams mokamų kyšių sumos buvo ganėtinai įspūdingos, tačiau esą ne tame esmė.
„O esmė pačiame veiklos mechanizme ir jos sistematiškume – nebijant tiesioginių prieigų prie politikos, politinių veikėjų ir kitų aukštų pareigūnų, valdžios atstovų, kurie priiminėja ir gali priimti, inicijuoti sprendimus, kalbėtis su jais, reikalauti, prašyti, tartis tam tikrų palankių sprendimų“, – sakė STT Vilniaus valdybos skyriaus vadovas.
Prokurorai teigia, kad tyrimo metu buvo apklausta apie 150 žmonių, iš kurių – daugiau kaip 50 praėjusios ir šios kadencijos Seimo narių, keletą ministrų ir europarlamentarų. Iš viso tyrimo metu įvyko daugiau kaip 200 apklausų, atlikta 30 kratų, gauta daugiau kaip 50 įvairių specialistų išvadų, dar tiek pat patikrinta elektroninių prietaisų ir laikmenų.
Tyrimo metu pareigūnai aktyviai bendradarbiavo ne tik su Valstybine mokesčių inspekcija, bet ir Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK).
Anot prokurorų, tyrimo metu nustatyta, kad kyšiai politikams buvo mokami ne tik už palankių sprendimų priėmimą Seime, bet bandymą įtakoti tuometę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę bei kitus, be to, R. Kurlianskiui rūpėjo, kad savo pareigose išliktų ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
„Kaltinamųjų bendroji pozicija – neigia (kaltinimus), vieni duoda parodymus, kiti nuo jų susilaiko, vieni aplinkybes išpasakoja, bet nepripažįsta, kad tai yra nusikaltimas“, – sakė R. Lukošius.
Š. Gustainis iš R. Kurliansko gautą projektą Seime užregistravo kaip savo
Anot prokurorų, R. Kurlianskis kaltinamas dėl 2012–2016 m. kadencijos Seimo narių, politinės partijos Liberalų sąjūdis buvusio pirmininko E. Masiulio, šios partijos valdybos nario Š. Gustainio ir buvusio politinės Darbo partijos pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu.
R. Kurlianskis kaltinamas tuo, kad būdamas koncerno viceprezidentu ir valdybos nariu, dėl užimamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs koncerno vardu, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės 10 dienos, įtariama, papirkinėdamas minėtus politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo.
Kaltinimuose nurodyta, kad tuo laikotarpiu R. Kurlianskis daugkartiniuose susitikimuose su politikais siūlė, žadėjo, susitarė duoti ir davė kyšius už teisėtą ar neteisėtą jų veikimą koncerno naudai.
Bylos duomenis, 2015 m. liepą už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš koncerno žiniasklaidos įmonei priklausiusios sąskaitos į Seimo nario Š. Gustainio įsteigtos su Liberalų sąjūdžiu susijusios viešosios įstaigos sąskaitą buvo pervestas 8 tūkst. 700 eurų kyšis, užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai.
2015 m. spalį R. Kurlianskis, susitikęs su Š. Gustainiu, pastarajam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, o tuometis Seimo narys, vykdydamas verslininko prašymą, netrukus Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.
Prokurorų kaltinime nurodyta, kad kaip kyšis gauti pinigai buvo panaudoti nuo 2016 m. sausio 16 d. iki balandžio 24 d. vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui.
Prokurorai pabrėžė, kad iš Seimo pasitraukęs Š. Gustainis kaltinamas kyšininkavimu.
Didžiausias kyšis buvo skirtas naujos kartos politikui
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui garsusis 106 tūkst. Eur kyšis koncerno gaminamos degtinės suvenyrinėje dėžutėje grynaisiais buvo perduotas už galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, taip pat Seimo nutarimą dėl 169 mln. 300 tūkst. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“, už pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo, už išėmimą iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės svarstymą sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Be to, pinigai naujos kartos politikui, kuriam buvo žadamas net premjero postas, buvo skirti ir už tai, kad, jis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno „MG Baltic“ naudai.
Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis kyšį E. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma.
„R. Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla“, – nurodė prokurorai.
E. Masiulis taip pat kaltinamas dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes jis negali pagrįsti savo turimų pinigų.
Mįslingas susitikimas su A. Guoga
Kaltintojai teigia, kad taip pat E. Masiulio prašymu, R. Kurlianskis 2015 m. lapkritį buvo susitikęs su tuomečiu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, ir panaudojo savo, kaip žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo – Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016-2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
R. Kurlianskis kaltinamas ir dėl 2012-2016 m. kadencijos Seimo nario, politinės partijos Darbo partija pirmininko pirmojo pavaduotojo V. Gapšio papirkimo ir prekybos poveikiu, perduodant jam kyšius, kurių bendra suma 27 100 eurų. Už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.
Kaltinimuose nurodyta, jog šis kyšis V. Gapšiui buvo perduotas už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę L. Graužinienę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Tuos, už kuriuos jau buvo sumokėta E. Masiuliui: svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, svarstant ir priimant Pelno mokesčio įstatymo projektą; taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl daugiau kaip 169 mln. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
Kartą teistas V. Gapšys sutiko vykdyti verslininko pažadus
Kaltinimuose taip pat nurodyta, jog šie kyšiai V. Gapšiui taip pat buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
Pinigai duoti ir už pažadą paveikti V. Baltraitienę duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.
Kaltinimuose taip pat teigiama, jog V. Gapšiui šie kyšiai taip pat buvo perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl ilgamečio „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai, taip pat už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Be to, anot prokurorų, už kyšį V. Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę dėl R. Kurlianskio nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.
G. Steponavičius nebuvo kuklus: pinigų paprašė pats
Kaltinimai piktnaudžiavimu yra pareikšti ir šiuo metu Seimo nariu esančiam G. Steponavičiui, kuris prieš rinkimus buvo nuslėpęs, kad politinės korupcijos byloje yra specialusis liudytojas.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2012-2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas G. Steponavičius, piktnaudžiaudamas tarnyba, koncerno atstovo R. Kurlianskio prašė pinigų savo vardo atstovaujamai viešajai įstaigai – paramos fondui bei kandidato į 2016-2020 m. kadencijos Seimo narius rinkiminei kampanijai. Bylos duomenys patvirtina, kad dalis iš G. Steponavičiaus prašytos 20 tūkst. Eur sumos – 15 tūkst. Eur iš R. Kurlianskiui pavaldžios koncernui žiniasklaidos įmonės sąskaitos buvo pervesta G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai bei jo vardo paramos fondui.
Dalis šių lėšų buvo panaudotos Liberalų sąjūdžio renginiams. VRK sprendimu, šios išlaidos pripažintos Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis bei Liberalų sąjūdžio padarytu šiurkščiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimu.
Šio tyrimo pradžioje įtarimai V. Gapšiui buvo siejami ir su tuo, kad jis esą žadėjo paveikti politikus, jog tuometė Kaišiadorių teisėja Edita Dambrauskienė nebūtų skiriama generaline prokurore. Šie įtarimai yra panaikinti.
Maksimali sankcija, gresianti politikams ir jų papirkimu kaltinamam verslininkui, yra aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, tuo metu juridiniams asmenims gali būti skirtas likvidavimas, veiklos apribojimas arba bauda iki 50 tūkst. MGL.