Tačiau mūsų šalyje niekam nežinomas išskirtinis J. Hannibalssono dėmesys nepilnametei žmonos sesers dukteriai Gudrun, Islandijoje kainavęs politiko reputaciją. J. Hannibalssonas jaunai merginai siuntinėjo erotinio pobūdžio laiškus, o viename jų minėjo ir prostitutes iš Lietuvos.
J. Hannibalssonas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, taip pat yra Vilniaus garbės pilietis, Vilniaus universiteto garbės daktaras. Jis kurį laiką dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Šiandien 78 m. J. Hannibalssonas kategoriškai atmeta kaltinimus netinkamu seksualiniu elgesiu su nepilnamete, tačiau pripažįsta nuovokumo klaidą rašant laišką.
Nusivylusi teisėsauga, mergina kreipėsi į žurnalistus
Pirmasis apie J. Hannibalssono laiškus Gudrun Hardardottir dar 2012 m. parašė ir juos paviešino islandų žurnalas „Nytt Líf“ („Naujas gyvenimas“). Buvusi moterų žurnalo „Nytt Lif“ vyriausioji redaktorė Thora Tomasdottir apie šį atvejį parašė keletą straipsnių.
„Keletas žmonių žinojo, kad J. Hannibalssonas laiškus siuntė, bet niekas jų nematė, taigi buvo daug gandų, bet ne faktų. Nors daug žurnalistų, tarp jų ir aš, apie tai žinojome, žiniasklaida apie tai nerašė, kol 2012 m. Gudrun atėjo pas mane ir pasiūlė pažvelgti į turimus laiškus“, – DELFI kalbėjo T. Tomasdottir.
Pašnekovės pasakojimu, dar 2005 m. Gudrun nuėjo į policiją ir apkaltino J. Hannibalssoną. Tyrimas užsitęsė keletą metų, kol galiausiai mergina gavo atsakymą: politikas pažeidė įstatymus, bet už tai nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teisėsauga aiškino, kad brutaliausią laišką jis siuntė į Venesuelą, kur tuo metu gyveno Gudrun. Pagal Islandijos teisę, tai būtų nusikalstama, tačiau Venesuelos įstatymai tokių veiksmų nedraudė.
„Iškart supratau, koks skandalingas ir prieštaringas šis įvykis bus. Gudrun tą irgi suprato. Galbūt dėl to ji laukė taip ilgai, kol galiausiai prabilo“, – pasakojo T. Tomasdottir.
Buvusi leidinio vyriausioji redaktorė straipsnį rašė konsultuodamasi su teisininkais. Redakcija straipsnio pasirodymui buvo gerai pasiruošusi. Prieš pasirodant žurnalui, istorija nutekėjo iš spaustuvės, taigi žmonės žinojo, ko laukti. Pasirodęs prekyboje, iš lentynų žurnalas buvo iššluotas per keturias valandas.
Kiekvienas galėjo savo akimis pamatyti, kokio pobūdžio laiškus J. Hannibalssonas siuntė Gudrun.
„Kalbame apie vieną žinomiausių Islandijos politikų. Keletą metų jis buvo užsienio reikalų ministras. Straipsnis sulaukė didžiulės reakcijos, žinoma, žmonės buvo šiek tiek susiskaldę, bet sulaukėme ypač didelės paramos. Tai buvo itin svarbus atvejis, kuris parodė, kad mūsų buvusio politinio lyderio paveikslas sudėtingesnis, nei manėme“, – pasakoja žurnalistė.
T. Tomasdottir pamena: J. Hannibalssonas parašė laišką žiniasklaidai aiškindamas, kad žurnalistė manipuliavo faktais, sufabrikavo istoriją. Iš pradžių jis grasino sustabdyti straipsnio išleidimą.
„Visa tai pakeitė visuomenės požiūrį į J. Hannibalssoną. Dabar visi apie tai žino. Kartais žiniasklaida jį dar kalbina, cituoja. Kiekvieną kartą, kada tai atsitinka, sulaukiama stiprios reakcijos iš manančiųjų, kad po tokio skandalo nedera jo kalbinti“, – sakė T. Tomasdottir.
T. Tomasdottir pasakojimu, Gudrun šiandien gyvena gerai. Jai prireikė daug drąsos išstoti prieš vieną tautos lyderių. „Ji buvo paauglė, kai taip nutiko, prireikė 10–15 metų apsispręsti, kad negali apie tai tylėti. Ji jautė, kad sistema siekė apsaugoti J. Hannibalssoną. Manau, Islandijos visuomenė turi tai žinoti. Visuomenė, kuri balsavo už jį“, – dėstė buvusi „Nytt Líf“ vyriausioji redaktorė.
Laiške pasakojo apie seksą su žmona
Žiniasklaida plačiai aprašė prieš keletą metų kilusį skandalą. Kaip rašė visir.is, pirmieji laiškai Gudrun pasiekė, kada jai buvo 10 metų.
Laiškuose – atviri seksualinio pobūdžio politiko pasakojimai. Paskutiniuosius laiškus Gudrun gavo būdama 16–17 metų, kai pagal mainų programą gyveno Venesueloje. Mergina teigė, kad jų sulaukusi gerokai išsigando. Laiškuose giminaitis atvirai aprašė seksą su savo žmona ir primygtinai siūlė jai atvykti į svečius į Vašingtoną, kur jis tuomet ambasadoriavo. Taip pat bandė atvykti pas ją į Venesuelą, tačiau, Gudrun teigimu, pavyko jį apgauti pasakius, neva mainų studentams draudžiama priimti svečių iš užsienio.
2001 m. J. Hannibalssonas siuntė laišką į Venesuelą iš Talino. „Šiame laiške jis kalba apie mane ir kekšes tuo pačiu metu. Kitame laiške apibūdina seksą su savo žmona, kas man visiškai neaktualu“, – sakė mergina, apie laiškus papasakojusi šeimai, pas kurią Venesueloje gyveno kaip mainų studentė.
Interviu „Nytt Líf“ Gudrun teigė, kad jai dar būnant vaiku J. Hannibalssonas ją lepino, elgėsi kaip su princese. Gudrun teigimu, laiškai tapo keisti po to, kai jis paprašė niekam apie juos nepasakoti. Tada pradėjo jai siųsti laiškus į mokyklą. Mergina pasakoja, kad nuolatos jautė pyktį, liūdesį ir kartėlį, todėl ir pasiryžo visa tai atskleisti.
Anot Gudrun, ji niekuomet neatsakė į siunčiamus laiškus, išskyrus vienąkart. Tuomet J. Hannibalssonas jai priekaištavo, kad mergina nepakankamai asmeniška. Beje, kai kurie laiškai buvo parašyti ant oficialaus Islandijos ambasados Amerikoje kanceliarinio popieriaus.
Mini prostitutes iš Lietuvos
Spauda rašė ir tai, kad J. Hannibalssonas 2001 m. oficialaus vizito metu Taline užmezgė ryšį su 18-mete prostitute. Tai jis pats papasakojo laiške Gudrun.
„Rytų Europoje tokiuose restoranuose pilna aukštos klasės kekšių. Norėdamas, kad paliktų mane ramybėje, pasiūliau vienai kartu pavakarieniauti. Jai buvo maždaug 18 (ar tik tau tuoj nebus tiek?)“, – rašoma J. Hannibalssono laiške Gudrun.
Žurnale „Nytt Lif“ pasakojama apie tai, kad šis laiškas buvo parašytas J. Hannibalssonui Taline viešint oficialiais reikalais: jis buvo garbės pranešėjas Šiaurės Tarybos informacijos centro organizuotame šventiniame susirinkime.
J. Hannibalssonas laiške Gudrun pasakojo apie prostitutes iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos.
Minėtos moterys buvo skirstomos į auklėtines, prižiūrėtojas ir mokytojas. Anot laiškų autoriaus, visuomenė joms mokėjo skatikus, linksmiausioji jų sakė už oralinį seksą gaunanti daugiau nei auklėtinė už visą mėnesį. Tačiau J. Hannibalssonas laiške nepamini, ar vizito metu pirko sekso paslaugas.
Bylą nutraukė, o J. Hannibalssonas atsiprašė
Kaip matyti iš žiniasklaidoje pateiktos įvykių chronologijos, J. Hannibalssonas laiškus siuntinėjo 1998–2001 m. Laiškai siųsti iš Islandijos ambasados Vašingtone, iš Naujojo Orleano, Reikjaviko ir Talino.
2005 m. Gudrun giminaitį apkaltino tyčiniu seksualiniu priekabiavimu. Po ilgų susirašinėjimų su valstybės institucijomis ir J. Hannibalssono apklausos, 2007 m. valstybinis prokuroras nutraukė bylą, mat politikas laiškus siuntė būdamas kitoje šalyje.
Vyriausiojo prokuroro sprendime neteikti bylos teismui rašoma: „Kaltinamojo elgesys, kai iš Vašingtono į Venesuelą ieškovui buvo siunčiamas laiškas, kuriame kaltinamasis aprašo lytinius santykius su savo žmona (ieškovės teta), vyriausiojo prokuroro nuomone, prilygsta Baudžiamojo Kodekso nr. 19/1940 209 straipsnyje aprašytai veikai“.
Nepaisant šito, vyriausiojo prokuroro išvadoje teigiama, kad tariamas nusikaltimas buvo įvykdytas užsienyje. Pagal Islandijos baudžiamąją teisę, galima bausti tik tuomet, jeigu už tuos pačius nusižengimus baudžiama ir valstybėse, kuriose įvykdyti tokie nusikaltimai. „Tai reiškia, kad negalima nubausti Jono Baldvino už tai, kad jis pažeidė Gudrun kuklumo, drovumo jausmą, nebent tokia pat veikla būtų baudžiama šalyje, kur ir įvykdytas nusižengimas“, – reziumuojama žurnalo „Nytt Líf“ straipsnyje.
„Bylos nutraukimas mane šokiravo. Jaučiausi taip, tarsi būčiau buvusi apgauta, praradau pasitikėjimą Islandijos teisės sistema. Taip pat jaučiausi įskaudinta fakto, kad mano išvykimas į užsienį pagal studentų mainų programą atsisuko prieš mane pačią. Būtent tuo metu buvau užsienyje, kai sulaukiau laiškų, ir man labai liūdna, kad tai turi tokią didelę reikšmę bylos tyrimui“, – tuomet kalbėjo Gudrun.
Buvęs ministras ir ambasadorius J. Hannibalssonas kilus skandalui atsiprašė, kad savo žmonos 16-metei dukterėčiai 2001 m. siuntė iš dalies erotinius laiškus, taip pat ir erotinę rašytojo Mario Vargas'o Llosa'os knygą.
Nors kaltinimas prokurorų buvo atmestas kaip nepagrįstas, J. Hannibalssonas aiškino, kad kiekvieną dieną gailisi savo mylimiems žmonėms artimiausioje šeimos aplinkoje be pagrindo sukėlęs širdies ir galvos skausmą.
J. Hannibalssonas: pati Gudrun norėjo susirašinėti
Pats J. Hannibalssonas, DELFI paprašytas pakomentuoti situaciją, atsiuntė dokumentą, kuriame iškelia klausimus ir į juos atsako.
– Kodėl prasidėjo šis susirašinėjimas?
– Nes Gudrun paprašė. Ji buvo išrinkta į savo mokyklos žurnalo redaktorių kolegiją ir norėjo patobulinti savo, kaip rašytojos, įgūdžius. Paskui Gudrun gavo penkis laiškus iš J. Hannibalssono iš įvairių pasaulio vietų. Vienas tų laiškų po daugelio metų buvo išskirtas kaip įžeidžiantis.
– Koks buvo J. Hannibalssono atsakas ir vėlesni kaltinimai?
– Nors kategoriškai atmeta kaltinimus netinkamu seksualiniu elgesiu su nepilnamečiu (tai taip pat atmetė ir policijos tyrimas), J. Hannibalssonas pripažino didelę nuovokumo klaidą rašant tą laišką, kuris tapo skundo objektu. Laišką lydėjo Nobelio premijos laureato Vergas'o Llosa'os knyga, kurią J. Hannibalssonas davė Gudrun. Ši knyga yra alegorija apie kraujomaišos santykius tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos su tam tikru erotiniu turiniu. Netrukus po to, kai išsiuntė knygą ir laišką, J. Hannibalssonas atsiprašė Gudrun ir jos šeimos. Vėliau jis ieškojo kelių šeimos narių pagalbos, kad jie būtų tarpininkais siekiant susitaikymo ir atleidimo.
– Ar J. Hannibalssonas buvo pripažintas kaltu dėl seksualinės nusikalstamos veiklos?
– Atsakymas yra ne. Tokius kaltinimus Islandijos teisėsauga tyrė du kartus, 2005 ir 2006, 2007 metais. Abiem atvejais kaltinimai buvo atmesti kaip neturintys juridinio pagrindo.
– Kodėl Gudrun ir jos šeima nusprendė paviešinti kaltinimus žiniasklaidoje, nors juos ne kartą atmetė teisminė sistema?
– Jos interviu „Nytt Líf“ cituojama – „Aldís (vyriausia J. Hannibalssono dukra) stovėjo šalia manęs tarsi uola“.
Šis atsivėrimas reikalauja paaiškinimo. Nuo dešimto dešimtmečio pradžios mano dukrai Aldís diagnozuotas maniakinis depresinis psichikos sutrikimas (bipolinis sutrikimas). Šis psichikos sutrikimas palaipsniui stiprėjo. Kaip jos tėvas, gydytojų patariamas, tris kartus neturėjau kito pasirinkimo kaip prievarta uždaryti ją į psichikos įstaigą, kad būtų užkirstas kelias kenkti sau ir kitiems.
Dėl to Aldís užvaldė neapykanta tėvui, mamai ir kitiems šeimos nariams, kuriems teko su ja kontaktuoti tada, kai prarasdavo kontrolę. Jos įniršio priepuolių metu Aldís visiems be išimties pasakojo nesibaigiančias istorijas apie savo tėvo tariamą seksualinį išnaudojimą, keisdama savo pasakojimą diena iš dienos ir žmogui po žmogaus.
Nereikia net sakyti, kad nė vienas sveiko proto žmogus netikėjo šiomis istorijomis ir į jas nereagavo rimtai, išskyrus kelis, prekiaujančius skandalais žiniasklaidoje.
– Kaip toks žiniasklaidos elgesys paveikė mano asmeninį gyvenimą ir karjerą?
– Tai, suprantama, sugriovė mano šeimos santykius ir draugystės ryšius. Tai paliko gilių randų, kurie, aš bijau, niekada neužgis. Kita vertus, šis išbandymas sustiprino mano šeimos vidinį branduolį iki tokio lygmens, kad mūsų abipusis lojalumas nepalaužiamas.