Didžiulius pinigus už sklypus soduose sumokėję pirkėjai pašiurpę: nuo šiol nieko neleidžia statyti

Vilniuje esančiuose soduose sklypus nusipirkę gyventojai susidūrė su netikėta kliūtimi. Iki tol statybos leidimus derinusi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, nuo praėjusios vasaros įjungė stabdį. Ir nuo to laiko nauji leidimai nėra išduodami. Tuo metu didžiules sumas pirkdami sklypus soduose išleidę vilniečiai piktinasi, kad buvo tiesiog apgauti.

Pinigus sumokėjo, bet statyti negali

Ši regioninių parkų direkcija yra pavaldi Vilniaus miesto savivaldybei. Sodininkų bendrija „Verkiai” patenka į Verkių regioninio parko teritoriją, todėl prieš savivaldybei išduodant statybos leidimą jį turi suderinti parko direkcijos darbuotojai.

Į Delfi besikreipę soduose ketinantys įsikurti vilniečiai pranešė, kad nuo praėjusios vasaros parko direkcija naujų leidimų nederina. Kodėl – atsakymo esą jie negavo.

Labiausiai planuojančius soduose įsikurti žmones stebina tai, kad iki tol toje teritorijoje leidimai buvo derinami ir niekam dėl to nekilo problemų. Kad vėliau leidimai nebus išduodami, visuomenė nebuvo informuota, todėl naujakuriai ir toliau pirko sklypus soduose. O jų kainos – ne tokios ir mažos. Taigi, nusipirkę sklypus su tikslu statyti namus šiuo metu nieko daryti negali.

Sodai yra geroje vietoje: prie Neries upės, šalia miškas. Todėl sklypų kaina – tikrai įspūdinga.

„Prieš kurį laiką mūsų šeima įsigijo sodo sklypą Verkių soduose, Vilniuje. Planavome čia statyti namą, įsikurti, rasti ramybę nuo miesto šurmulio. Matydami aplink statomus namus džiaugiamės besikuriančia gyvenviete.

Bėgant laikui kasmet tai vienoje, tai kitoje šių sodų gatvėje būdavo pradedami statyti namai, ypač daug jų buvo pastatyta praėjusiais metais, per NT pirkimo ir statymo piką. Tačiau 2021-ųjų pabaigoje iš kaimynų, kurie taip pat neseniai įsigijo sklypą mūsų soduose, išgirdome, jog nuo šių metų vasaros Pavilnių ir Verkių regioninis parkas nebeišduoda leidimų statyti naujus namus. Pasigilinę į situaciją sužinojome, kad Verkių regioniniam parkui reikalingi patvirtinti nuostatai, kuriuose būtų aiškiai reglamentuota, ką galima statyti šioje teritorijoje.

Gruodį Vyriausybė naujus nuostatus ir patvirtino, tačiau statybos šiuose soduose ir toliau negalimos, mat čia galioja sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona (GAi). Ši žinia stulbina ne vieną sodų bendrijos narį, mat čia paprasčiausiai net nėra ko saugoti – dauguma sodų namelių, maždaug 20–50 kv metro dydžio, statyti dar sovietmečiu“, - Delfi teigė soduose sklypą nusipirkęs Petras. Redakcijai jo pavardė yra žinoma, tačiau vyras prašė jos neviešinti.

Ir toliau jis tęsė: „Situacija tokia, kad gyventojai yra tarsi situacijos įkaitai, o gyvename kažkokioje dvigubų standartų visuomenėje, mat tie, kurie sugebėjo gauti leidimus namų statyboms iki 2021-ųjų vasaros, tuos namus ir pasistatė arba statosi šiuo metu – užtenka užsukti į sodus ir galima pamatyti, kiek ir kokių namų dabar dygsta soduose, o kiti statyti čia leidimo neturi.

Maža to, daugelis, įsigiję sklypus šiuose soduose, nukentėjo ir finansiškai – juk galima suprasti, kad taip kris sklypų vertė. Kiti kaimynai pradėjo darbus su architektais, pasirengė projektus, pasidarė vandens gręžinius, tačiau jiems nebeišduodami leidimai statyboms. Niekas nekalba apie trijų aukštų ar sublokuotų namų statybas – daugeliui užtenka pasistatyti vos 100-120 kv. metro dydžio namus, o nauji Verkių ir Pavilnių regioninių parkų nuostatai visas taisykles ir apibrėžia, tad nesuprantama, kodėl liko ta GAi zona.“

Pasikeitė požiūris

Kadangi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija yra pavaldi Vilniaus miesto savivaldybė, šios atstovas Paulius Vaitekėnas atsiuntė bendrus parkų direkcijos ir savivaldybės atsakymus.

Delfi teiravosi, kas nutiko, kodėl šios sodų bendrijos sklypų savininkų gyvenamųjų namų statybų projektai nuo praėjusios vasaros regioninio parko direkcijos nėra derinami. Kas pasikeitė, kad iki 2021 m. vasaros projektus direkcija derino, o nuo vasaros nebederina?

Tačiau į šį klausimą gavome labai lakonišką atsakymą: „Pasikeitė Aplinkos ministerijos atsakingų specialistų nuomonė ir įstatymų interpretacija.“

Taip pat teiravomės, kaip yra su jau stovinčiais statiniais: ar juos galima rekonstruoti, didinti ir pan.? Į šį klausimą gavome trumpą vieno sakinio atsakymą: „GAi yra sugriežtinto vizualinio reguliavimo zona, kurioje išlaikomas esamas užstatymo intensyvumas ir niekas nekeičiama.“

Kaip savivaldybė vertina „Verkių“ soduose susidariusią situaciją? Ar gyventojų nuogąstavimai turi pagrindo? Uždavę šį klausimą gavome atsakymą, kurio neužtikrintumą rodo atsakyme esantis klaustukas: „Savivaldybė pateikė (ar tikrai jau pateikė?) arba parengė jau gyventojams problemos sprendimo kelią. Ir gyventojai jau pirmus etapus įgyvendino, padarė susirinkimą, surašė prašymą, išsiuntė VSTT. (...) Šiuose konkrečiuose soduose reikia keisti Verkių tvarkymo plano šios konkrečios GAi zonos reglamentą į GŪi.“

Vis dėlto šiuos atsakymus gavusi redakcija paprašė savivaldybės plačiau paaiškinti situaciją ir įnešti daugiau aiškumo. Tačiau savivaldybės atstovas P. Vaitekėnas tuomet nurodė, kad regioninių parkų direkcijos neturi pareigos teikti konsultacijas teisės aktų aiškinime: „Direkcijos darbuotojams, įstatymais ar kitais teisės aktais, nėra nustatyti viešojo administravimo įgaliojimai teikti teisės aktų konsultacines paslaugas ar priimti sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo. Direkcijos viena iš funkcijų - nustatyta tvarka dalyvavimas statybos techninių projektų rengimo bei derinimo procese.”

Jis informavo, kad sodų bendrija „Verkiai“ patenka į Verkių regioninio parko gyvenamojo funkcinio prioriteto zoną.

„Vadovaujantis Verkių regioninio parko tvarkymo planu, SB „Verkiai“ patenka į apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GAi). Šioje zonoje išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus; didinamas kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumas, ypač šiuo požiūriu reikšmingose vizualinės apsaugos teritorijose; saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis”, - nurodė P. Vaitekėnas.

Teisme prašo panaikinti statybos leidimą

Ir čia pat jis pridūrė, kad savivaldybė ir parkų direkcija šiuo metu teisme yra atsakovė, kai Statybos inspekcija prašo panaikinti vieną statybos leidimą, išduotą parke. Nors šis statybos leidimas išduotas visai ne „Verkių” soduose, tačiau būtent šis atvejis esą ir pakeitė direkcijos ir savivaldybės nuomonę į naujų leidimų išdavimą.

„Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19774-981/2021 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, direkcijai bei kt. dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Šiuo ieškiniu Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir direkcija kaltinami neteisėtai išdavę statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo padidinamas žemės sklypo intensyvumas bei užstatymo plotas, žemės sklype, kuriame Tvarkymo planu nustatyta apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona (GAi).

Šioje byloje pateiktame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsiliepime pažymima, kad Aplinkos ministerija 2020-10-14 raštu Nr. (65)-D8(E)-5732 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir Tarnybai pateikė Aplinkos ministerijos specialistų nuomonę dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2 punkto normos (GAi) taikymo. Aplinkos ministerija nurodė, taikant Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2 punkto nuostatas turėtų būti vadovaujamasi LR teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 39 ir 40 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, kad užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai nustatomi žemės sklypui, o ne teritorijai. Analogišką nuomonę 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2D-15360 pateikė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas”, - dėstė P. Vaitekėnas.

Anot jo, parkų direkcija 2017 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją raštu „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų išaiškinimo“ su prašymu išaiškinti, kokią teritorijos dalį reikia įvertinti tikrinant statinio projektų sprendinių atitiktį Tvarkymo plane nustatytam reglamentui GAi kraštovaizdžio tvarkymo zonoje – žemės sklypą, kuriame projektuojamas statinys ar visą, tvarkymo planu nustatytą, sugriežtinto vizualinio reguliavimo tvarkymo zoną (GAi) bei kas ir kokias būdais tokį įvertinimą turi atlikti.

Į jį 2017 m. birželio 16 d. direkcija gavo atsakymą raštu iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuriai buvo peradresuotas direkcijos paklausimas iš Aplinkos ministerijos.

Šiuo raštu VSTT pažymi, kad: „Saugomų teritorijų planavimo dokumentai yra specialiojo (aplinkosauginio) planavimo dokumentai, kuriais remiantis numatomos ir įgyvendinamos reikiamos apsaugos ir tvarkymo priemonės. Jie detaliai nesprendžia ir negali spręsti visų šios teritorijos plėtros problemų, ypač socialinių, ūkinių bei inžinerinių. Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas nenagrinėja (nenustato) atskiro žemės sklypo užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio klausimų. Tai numatoma detaliuoju planu, nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Konkrečiu atveju planuojant statybas žemės sklype, turėtų būti įvertintas (apskaičiuotas) tvarkymo plane išskirtos visos kraštovaizdžio tvarkymo zonos (GAi) užstatymo intensyvumas, kuris būtų taikomas ir žemės sklypui, atsižvelgiant į konkrečią situaciją (žemės sklypo paskirtį, dydį, ribas, gamtinę situaciją, atstumą nuo šlaitų, vandens telkinių ir pan.).<...> Kraštovaizdžio tvarkymo zonos (GAi) užstatymo intensyvumą gali paskaičiuoti teritorijų planavimo dokumentą ar techninį projektą rengiantis specialistas.“

Tais pačiais klausimais 2017 m. spalio 11 d. direkcija kreipėsi raštu ir į Statybos inspekciją bei esą gavo atsakymą, kad inspekcija neturi kompetencijos atsakyti į užduotus klausimus.

Be kita ko, kaip nurodė savivaldybės atstovas, 2018 m. kovo 2 d. Aplinkos ministerijoje buvo organizuotas pasitarimas dėl panašiomis aplinkybėmis nagrinėjamų statybų Pavilnių regioninio parko teritorijoje, sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio zonoje (GAi) esančiame žemės sklype, adresu Žolyno g. 57, Vilniuje.

2018 m. kovo 13 d. buvo surašytas šio pasitarimo protokolas, kuriame Aplinkos ministerijos, VSTT, Statybos inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų ir direkcijos atstovų buvo nutarta, kad techniniame projekte numatyti statinių rodikliai nepažeidžia Vyriausybės patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, o projekte pateikta į Pavilnių regioninio parko sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GAi) patenkančių gretimuose sklypuose esančių 3-jų sodybų statinių rodiklių analizė atlikta tinkamai įvertinus Tarnybos 2017-06-16 rašte direkcijai pateiktas rekomendacijas“.

„Pažymėtina, kad apie pasikeitusį Aplinkos ministerijos, Statybos inspekcijos bei VSTT teisės aktų traktavimą dėl Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2 papunkčio normos taikymo Pavilnių regioninio parko sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (GAi) ir galimų teisinių sąsajų su Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 ir 40 dalimis: „užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai nustatomi žemės sklypui, direkcija sužinojo tik iš civilinės bylos Nr. e2-19774-981/2021, kuri buvo iškelta 2021 m. gegužės mėnesį.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais teiginiais, aukštesnių institucijų pateikta pasikeitusia pozicija bei vykstančiais teismais, kai sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (GAi) projektiniais pasiūlymais ar techniniu projektu planuojama didinti žemės sklypo esamą užstatymo intensyvumą bei plotą, direkcija nebeturi galimybės tokiems projektiniams pasiūlymams ar techniniams projektams pritarti”, - nurodė P. Vaitekėnas.

Du atvejai nėra susiję

Taigi, iš jo pateiktų atsakymų matyti, kad nebuvo padaryta įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimų, kurie galėtų užkirsti kelią naujų statybos leidimų išdavimui „Verkių” soduose. Savivaldybė ir parkų direkcija tokį sprendimą priėmė savo nuožiūra, pasiremdama Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla.

Dėl šios bylos detalių Delfi kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Jo atstovas Aurimas Žukauskas nurodė, kad byla dar nėra baigta nagrinėti.

Anot jo, šioje byloje ieškovas yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsakovai yra keli: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, fizinis asmuo ir MB „Sostinės architektai“.

Kaip nurodė A. Žukauskas, Statybos inspekcija byloje prašo: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui fiziniam asmeniui išduotą leidimą; 2) įpareigoti atsakovą fizinį asmenį per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti statinius taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentus; 3) per teismo nustatytą terminą atsakovui fiziniam asmeniui neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti jį per 3 mėnesius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos, MB „Sostinės architektai“ lėšomis pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas 2020-08-10 leidimas padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę; 4) teismo sprendime nustatyti, kad atsakovui fiziniam asmeniui per 3 mėnesius neįvykdžius 3 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti inspekcija atsakovo fizinio asmens lėšomis.

Taip pat iki galutinio teismo sprendimo buvo prašoma uždrausti vykdyti statybos darbus.

A. Žukauskas nurodė, kad objektas, dėl kurio sprendžiama byloje, yra adresu Gražinos g. 28, Vilniuje.

„Šiuo metu byla yra nagrinėjimo procese, tad tikslių duomenų apie sprendimo priėmimo laiką dar nėra“, - teigė A. Žukauskas.

Kaip matyti, Regia.lt žemėlapyje, šis sklypas patenka į saugomos teritorijos rekreacinio prioriteto zoną. Sklypo savininkė – Ingrida Jurevičienė.

Taip pat Registrų centro Nekilnojamojo turto registre matyti žyma, kad 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-08-10 leidimo Nr. LSNS-01-200810-00952 galiojimą ir uždrausti jo pagrindu vykdyti statybos darbus, adresu Gražinos g. 28, Vilniuje, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Vis dėlto pažvelgus į dokumentus matyti, kad šis objektas, dėl kurio ginčas persikėlė į teismą, iš pirmo žvilgsnio turi mažai ką bendro su situacija „Verkių“ soduose. Visų pirma, Gražinos gatvėje statybos vyksta ne soduose, antra, ne Verkių, bet Pavilnių regioniniame parke.

Ir trečia, VTPSI, atlikusi tyrimą nustatė, kad išduotas leidimas pastatui per arti šlaito, neišlaikant iki jo 50 m. atstumo. Ir tai jau yra ne pirmas kartas, kai Pavilnių ir Verkių regioninių parko direkcija nepaiso šio reikalavimo ir suderina statybos leidimus per arti šlaitų. Dėl to bylos persikelia į teismus. Taip pat inspekcijai kilo įtarimų, kad leista statyti didesnį statinį nei buvo galima. O galiausiai statinio projektą pasirašęs asmuo neturėjo teisės rengti ir pasirašyti šį projektą.

„Statybos inspekcija nustatė, kad projektuojant gyvenamosios paskirties bei pagalbinio ūkio paskirties pastatus, statybos projektu ir ginčijamu SLD buvo leista statyti didesnio užstatymo ir bendrojo ploto statinį negu buvo galima statyti pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą bei taikytiną reglamentavimą. Be to, pastatai sklype suprojektuoti bei statomi neišlaikant 50 m atstumo iki statesnių kaip 15 laipsnių šlaitų viršutinių ir apatinių briaunų, nesilaikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 17 punkto a papunkčio.

Taip pat nustatyta, kad vadovaujantis statybos techninių reglamentų nuostatomis statinio projektą pasirašęs asmuo neturėjo teisės rengti ir pasirašyti šį projektą – neturėjo reikiamos kvalifikacijos, t. y. pastarasis galėjo vadovauti tik projekto architektūrinei ir sklypo plano (sklypo sutvarkymo) dalims bei jas pasirašyti, tačiau negalėjo būti viso statybos projekto vadovu (statybos projekto vadovu gali būti tik atestuotas statybos projekto vadovas)“, - dėstė Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė.

Taigi, iš jos atsakymo matyti, kad situacija Gražinos gatvėje ir „Verkių“ soduose iš tiesų turi mažai ką bendro. Pirma, soduose neprašoma leidimų statyti šlaituose. Antra, Statybos inspekcija neginčija fakto, kad leidimą Gražinos gatvėje buvo galima išduoti. Tačiau statinio plotas turėjo būti mažesnis.

Tuo metu „Verkių“ soduose sklypus įsigiję savininkai, bendravę su Delfi žurnalistais, teigė nenorintys statyti didelių statinių, jiems užtektų nedidelio ploto šeimos namų.

Teisės aktai statybos leidimų išduoti nedraudžia

Taip pat Statybos inspekcijos atstovė R. Kėkštienė nurodė nežinanti, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė ir jai pavaldi parkų direkcija nederina naujų statybos leidimų.

Anot jos, minėta sodų bendrija į sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GAi) patenka jau nuo 2009 metų. Ir tai iki šiol nekėlė kliūčių naujoms statybos. Leidimai buvo išduodami. Todėl VTPSI direkcija neturi paaiškinimo, kodėl nuo praėjusios vasaros nauji leidimai soduose neišduodami.

„Informuojame, kad pagal Verkių ir Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą, kurio registravimo data 2009-07-10, visa sodų bendrijos „Verkiai“ teritorija patenka į sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GAi). Taigi, minėta sodų bendrija į sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GAi) patenka jau nuo 2009 metų.

Patikrinus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad Verkių regioninio parko tvarkymo planas buvo koreguotas (korektūra TPDR Nr. T00083532, įregistruota 2019-06-20) dėl gynybinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų keitimo. Šiame plane nustatytos GAi zonos nebuvo koreguojamos.

Atsižvelgiant į tai, Statybos inspekcijos turimais duomenimis, sodų bendrijos „Verkiai“ sklypų savininkams neturėjo įsigalioti jokie nauji pakeitimai dėl Verkių regioninio parko tvarkymo plano taikymo“, - teigė R. Kėkštienė.

Be to, ji papildomai informavo, kad Vyriausybė 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu patvirtino Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatus. Minėti nuostatai nustato abiejų parkų steigimo tikslus, išskirtinę vertę, etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus. „Tačiau reikalavimų dėl žemės sklypų užstatymo intensyvumo nuostatuose nėra“, - dėstė R. Kėkštienė.

Taigi, Verkių ir Pavilnių regioninių parkų tvarkymo planuose išskirtoje GAi kraštovaizdžio apsaugai, naudojimui ir tvarkymui taikomas saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas.

„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2 papunktis nustatantis, kad sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (į kurią patenka užklausime nurodyta teritorija), išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, yra galiojantis ir nuostatais nepakeistas.

Taigi, patvirtinus nuostatus, situacija dėl užstatymo intensyvumo rodiklio, nurodyto Saugomų teritorijų tipiniuose apsaugos reglamentuose, apskaičiavimo nepasikeitė, jis turi būti apskaičiuojamas žemės sklypui Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 ir 40 dalyse nustatyta tvarka“, - nurodė R. Kėkštienė.

Apibendrinant, ji nemato priežasčių, kodėl šiuose soduose nebūtų galima išduoti statybos leidimų, kurie neprieštarauja galiojantiems teisės aktams.

Statybos nebuvo uždraustos

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė Delfi taip pat teigė, kad tik pati parkų direkcija galėtų paaiškinti, kodėl ji nutarė soduose nederinti statybos leidimų.

„Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM duomenimis, direkcija nuomonę pakeitė pradėjus dalyvauti teismų procesuose dėl galimai neteisėtų statybų Verkių regioniniame parke, kai gavo Aplinkos ministerijos išaiškinimą dėl LRV nutarimo „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų“ 27.2 punkto nuostatų taikymo“, - nurodė D. Rakauskaitė.

Anot VSTT, tai, kad ši sodų bendrijos teritorija patenka į sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GAi), turi mažai ką bendro su statybų soduose pabaiga.

„Pažymėtina tai, kad Verkių regioninio parko ir jo zonų ribų planas patvirtintas dar 2009 m. LRV nutarimu. O tvarkymo planas kiek vėliau, bet tais pačiais 2009 m. aplinkos ministro įsakymu. Šie planavimo dokumentai buvo koreguojami tik dėl krašto apsaugos tikslų 2019 m. Taigi, tvarkymo režimas, nustatytas 2009 m. Verkių regioninio parko teritorijai, įskaitant ir sodininkų bendrijos teritoriją (konkrečiai – sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona GAi) nuo 2009 m. nesikeitė. Kaip minėta, planavimo dokumentų pakeitimai nebuvo vykdomi, todėl neatsirado jokių naujų ribojimų statyboms nagrinėjamoje teritorijoje. O Vyriausybės 2021-12-18 nutarimu patvirtinus Verkių regioninio parko nuostatus, atvirkščiai - statybų galimybės konkrečiame žemės sklype pasidarė daug aiškesnės“, - teigė D. Rakauskaitė.

Galiausiai ji informavo, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, statybos nagrinėjamoje vietoje nebuvo uždraustos.

Priekaištai Vilniaus miesto savivaldybei

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius nepagailėjo kritikos Vilniaus miesto savivaldybei. Anot jo, savivaldybė ir jai pavaldi parkų direkcija laiku nesikreipė į atsakingas institucijas dėl iškilusių klausimų.

„Atkreipiame dėmesį, kad VSTT nedalyvauja išduodant statybos leidimus šioje teritorijoje, bet yra atsakinga už teritorijų planavimo dokumentų rengimo – koregavimo procesą. Jeigu fiksuojama iš patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų taikymo kylanti problema, statybų – rekonstrukcijų leidimų išdavimo procese kasdien dalyvaujančios institucijos, pirmiausia, Vilniaus miesto savivaldybė ir jai pavaldi Verkių ir Pavilnių parkų direkcija turėtų nedelsiant VSTT pranešti, kad reikia koreguoti parko planavimo dokumentą.

Jeigu tai būtų buvę padaryta laiku, problema jau būtų išspręsta. Jeigu Vilniaus miestas inicijuotų parko tvarkymo plano koregavimą (kartu apmokėdamas planavimo paslaugų sąskaitą), klausimas būtų išspręstas per 7-8 mėn. Mūsų žiniomis, sodų bendrija neseniai tokį veiksmą atliko – kreipėsi į VSTT dėl Verkių regioninio parko tvarkymo plano koregavimo ir nagrinėjamos problemos išsprendimo“, - nurodė A. Klimavičius.

Jis informavo, kad 2021 m. vasarą Aplinkos ministerija raštu atsakė į paklausimą dėl teritorijų planavimo sąvokos „užstatymo intensyvumo“ taikymo, tačiau šiuo išaiškinimu statybos neuždraudžiamos. Vis dėlto direkcija, vadovaudamasi tokiu paaiškinimu, prevenciškai vengdama galimų VTPSI kontrolės pasekmių, tik pradėjo griežtai reikalauti išlaikyti esamą užstatymo intensyvumo sklype, t.y. nedidinti pastatų.

Galiausiai, kaip nurodė A. Klimavičius, sodai parkų tvarkymo planu priskirti „sugriežtinto vizualinio reguliavimo“ kraštovaizdžio tvarkymo zonai, kur pagal tipinius apsaugos reglamentus „nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas“. Jeigu toks sprendinys neleidžia vystytis užstatytai teritorijai, reikia planavimo dokumentą pakeisti (tik vystymasis pagal kitokias, laisvesnes taisykles turėtų nekelti pavojaus išsaugant parko vertę).