Tai simbolinis ir gana formalus veiksmas, tačiau prezidentų inauguracijos viena nuo kitos skiriasi. Pavyzdžiui, prezidento Algirdo Brazausko inauguracija 1993 m. į istoriją įėjo dėl kilusių neramumų: prezidentas „megztųjų berečių“ minios nebuvo įleistas į Arkikatedrą per centrinį įėjimą, todėl išrinkto prezidento pagerbimas bažnyčioje įvyko paslapčiomis.
Pirmoji Valdo Adamkaus inauguracija 1998 m. išsiskyrė įspūdingais priėmimais, kurie buvo skirti politiniam šalies elitui, svečiams, diplomatiniam korpusui, rėmėjams ir visiems žmonėms, prisidėjusiems prie rinkimų kampanijos.
2003 m. vykusi Rolando Pakso inauguracija buvo gana įprasta, įsimintiniausiu jos akcentu tapo reaktyvinių lengvųjų atakos lėktuvų „L-39 Albatros" skrydis virš Vilniaus. Prieš inauguraciją dėl to buvo kilęs konfliktas, nes orlaivių skrydžiui priešinosi Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Antroji V. Adamkaus inauguracija 2004 m. buvo kuklesnė nei pirmoji, nes Lietuvoje buvo neseniai praūžęs apkaltos skandalas.
Pirmoji prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija buvo ypatingai kukli, šalies vadovė net nesurengė priėmimo užsienio svečiams ir diplomatiniam korpusui.
Panaši inauguracija gresia ir šiais metais, tačiau Vilniaus gyventojai ir svečiai, kaip ir praėjusį kartą, galės pasiklausyti šventinio koncerto Simono Daukanto aikštėje.
A. Brazauską užpuolė megztosios beretės
Prezidento A. Brazausko inauguraciją Viliaus Kavaliausko sudarytoje knygoje truputį aprašo rašytojas Romas Gudaitis, kuris kūrė inauguracijos scenarijų. Tuo metu prezidentas dar nedirbo Prezidentūroje, šalies vadovas tais laikais rezidavo Seime.
„Peržiūriu visą Vaclavo Havelo inauguracijos ceremonialą. Sudedu tūkstantmečio Lietuvos valstybingumo, tęstinumo akcentus. Išrinktas prezidentas turi pabuvoti svarbiausiose istorinėse vietose Arkikatedroje – pagerbti Vytautą, Joną Basanavičių. O čia minia šėlsta – neįleisti, ir monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas bejėgis čia įkalbėti“, - rašo R. Gudaitis.
„Arkikatedron neįsileista, išrinkto prezidento pagerbimas čia vyko paslapčiom. Vienų džiaugsmas, kitų nusivylimas“, - priduria rašytojas.
A. Brazauskas į Arkikatedrą pateko pro šoninį įėjimą kartu su tuometiniu premjeru Bronislovu Lubiu.
„Viskas prasidėjo ant Gedimino kalno pagal pagonišką tvarką, paskui pagonių vėliavos buvo įneštos į Arkikatedrą ir turėjo įeiti A. Brazauskas, bet jo neleido per centrines duris, tada K. Vasiliauskas įvedė per šonines duris. Tada jau su valstybinėmis ir kitokiomis vėliavomis, garbės sargybos vyrais nuo Arkikatedros žygiavo prospektu iki Seimo rūmų“, - pasakojo Česlovas Juršėnas.
Prezidento A. Brazausko dukra Laima Mertinienė teigia, kad tėvas nusiminė nepatekęs į Arkikatedrą: „Skaudžiai reagavo, aišku, supyko. Ką jūs galvojate? Žinoma, kad supyko. Buvo labai įtempta situacija, jam buvo labai nemalonu“.
Pati prezidento priesaika, kaip ir dabar, vyko Seime, tačiau vėliau nebuvo jokių koncertų, tik surengtas karinis paradas ir priėmimas Latvių gatvėje buvusiuose svečių namuose. Tačiau A. Brazausko dukra L. Mertinienė sako, kad šeima priėmime nedalyvavo, nes į jį niekas jų nepakvietė.
V. Kavaliauskas, kuris tuomet ėjo A. Brazausko atstovo spaudai pareigas, pasakoja, jog į inauguraciją jis pakvietė Anapilin iškeliavusį Amerikos lietuvį Juozą Kazicką, kuris savo ruožtu pasiūlė pasikviesti korporacijos „Philip Morris“ prezidentą Andreas Gemblerį. J. Kazickas esą sakęs, kad A. Gambleris veikiausiai į iškilmes neatvyks, bet neva jam bus malonu gauti kvietimą, mat kompanija turėjo planų Lietuvoje.
„Ir staiga ateina atsakymas faksu: ačiū už pakvietimą, būtinai atkrisime, duokite kontaktus, su kuo bendrauti. Aš nueinu pas A. Brazauską ir sakau, kad truputį viršijau įgaliojimus, J. Kazicko prašymu pakviečiau A. Gemblerį ir jis atvažiuoja. Ai, sako, ką padarysi, tegul atvažiuoja. Iš užsienio ir buvo vieninteliai – J. Kazickas ir A. Gembleris. Dar atsimenu, jie atvažiavo, o A. Brazauskas man ir sako: pasikvietei, tai dabar ir globok“, - prisiminė V. Kavaliauskas.
V. Adamkus norėjo prisiekti Katedros aikštėje
Prezidento V. Adamkaus inauguracija 1998 m. buvo įspūdinga dėl surengtų priėmimų, Vilniaus centre vyko didžiulis koncertas su fejerverkais, pokyliai vyko Sporto rūmuose, Chodkevičių rūmuose, Rotušėje ir Prezidentūroje.
„Lietuvoje dar jokių tradicijų nebuvo, o Vakaruose mes buvome įpratę matyti, kad inauguracijų metu rengiami pokyliai, kviečiami žmonės, kurie prisidėjo prie rinkimų, padėjo pasiekti tikslą. Todėl mes su dideliu malonumu tą darėme ir buvo labai smagu“, - prisiminė prezidento sutuoktinė Alma Adamkienė.
„Aš norėjau prisiekti Katedros aikštėje, kad kuo daugiau žmonių galėtų tai stebėti. Pasirodo, negalima. Reikėtų pakeisti vieną įstatymo punktą, kuris numato, kad prezidentas prisiekia Seime. Nepavyko susitarti, kad būtų skubiai padarytos atitinkamos pataisos", - savo dienoraštyje rašė V. Adamkus.
Prezidento sutuoktinė sako, kad pirmoji inauguracija jai įsiminė tuo, kad buvo smagi. Pokyliais buvo norėta padėkoti visiems draugams, darbuotojams ir kitiems žmonėms, kurie prisidėjo prie V. Adamkaus sėkmės rinkimuose.
„Priėmimai buvo trijose ar keturiose vietose, daugiausia žmonių buvo Sporto rūmuose. Aš prisimenu, kad ten nuvažiavome, buvo masė žmonių, mes nesitikėjome, kad tiek bus. Paskui ten pritrūko gėrimų ir maisto, nes buvo daugiau žmonių nei tikėtasi“, - pasakojo A. Adamkienė.
„Nežiūrėjome, kiek mums tai kainuos, sakėme, kad jeigu reikia prisidėti, mes mielai tai padarysime iš savo pinigų“, - sakė prezidento žmona.
V. Adamkus per pirmąją inauguraciją pasakė dvi kalbas – vieną Seime, kitą – Katedros aikštėje. Pastarąją kalbą rašė poetas Justinas Marcinkevičius. Nuo to laiko visi prezidentai sako dvi kalbas: vieną Seime, kitą - tautai.
R. Pakso inauguracijos akcentui norėjo sutrukdyti A. Zuokas
R. Pakso inauguracija 2003 m. išsiskyrė reaktyvinių lengvųjų atakos lėktuvų skrydžiu virš Vilniaus. Dėl šio akcento buvo kilęs didžiulis konfliktas su Vilniaus meru Artūru Zuoku, kuris priešinosi lėktuvų ir sraigtasparnių pasirodymui, bet galiausiai nusileido.
„Kadangi tuo metu meras buvo A. Zuokas, matyt, dėl tų praloštų ambicijų (jis labai palaikė V. Adamkų) atsisakė duoti leidimą, motyvuojant, kad nuo triukšmo ir garso gali sugriūti namai Senamiestyje ir panašiai“, - pasakojo R. Paksas.
Kaip žinoma, R. Paksas yra profesionalus inžinierius pilotas, todėl ši detalė jam buvo svarbi.
R. Pakso inauguracinės komisijos pirmininkas Gintaras Šurkus patvirtino, kad kariniai orlaiviai vis dėlto praskrido virš Vilniaus.
R. Paksui pirmajam iš prezidentų per inauguraciją buvo įteiktas 2002 m. atkurtas Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine.
Po iškilmių Seime, inauguracijos iškilmės persikėlė į Nepriklausomybės aikštę, kur vyko karinių pajėgų rikiuotė ir paradas. Būtent tuo metu ir pasirodė kariniai orlaiviai. Po parado sostinės Arkikatedroje buvo aukojamos iškilmingos mišios, pašventinta prezidento vėliava.
Simono Daukanto aikštėje R. Paksas pasakė kalbą tautai, vakare Prezidentūroje vyko priėmimas politiniam elitui, kuriame dalyvavo apie 500 žmonių. Tačiau priėmime nedalyvavo rinkimus pralaimėjęs V. Adamkus – pasako jo atstovų, rinkimus pralaimėjusiam konkurentui dalyvauti priėmime nedera.
„Mes turime tokį Senamiesčio kunigaikštį Vildaugą ar kaip? Nežinau kokiu būdu jis sugebėjo įsiveržti į paskutinį tos dienos renginį Baltojoje salėje. Nežinau, kaip jis gavo tą kvietimą, bet sugebėjo sukomanduoti tuometiniam premjerui A. Brazauskui šūksniu: „Klaupkis, chlope!“ - pasakojo R. Paksas.
Visuomenei tuomet buvo surengtas koncertas Gedimino kalno papėdėje, koncerto metu buvo atlikta specialiai inauguracijai sukurta ir Irenos Milkevičiūtės bei Vytauto Juozapaičio atlikta daina.
R. Pakso inauguracija įsiminė ir tuo, kad Arkikatedroje vykusių mišių metu gruzinų kilmės aiškiaregei buvo pademonstruota didelė pagarba – Lena Lolišvili sėdėjo antroje eilėje, už kadenciją baigusio prezidento V. Adamkaus. Iš to šaipėsi net prancūzų dienraštis „Le Monde“, specialiai atsiuntęs korespodentą į Vilnių.
Tačiau pats R. Paksas pasakoja, kad iš tiesų plano pasodinti L. Lolišvili už V. Adamkaus nebuvo: esą sėstis toje vietoje jai pasiūlė Prezidentūros darbuotojai.
„Žmonių, kurie ėjo į priekį galimos apkaltos link, buvo sumanyta ištraukti iš minios L. Lolišvili ir pasodinti už V. Adamkaus. Kažkas iš Protokolo tarnybos atėjo, ištraukė ją iš minios, atvedė į tą vietą, pasodino, kameros nufilmavo, fotografai padarė nuotraukas ir beliko tik sukelti skandalą“, - sakė politikas.
R. Pakso žmona Laima Paksienė teigė nenorinti papasakoti apie inauguraciją. „Aš nieko nekomentuosiu, tik pasakysiu, kad nuotaika buvo šventiška“, - sakė L. Paksienė.
V. Adamkui susipynė liežuvis
Antroji prezidento V. Adamkaus inauguracija 2004 m. buvo kur kas kuklesnė už pirmąją, nes Lietuvoje neseniai buvo praūžęs apkaltos skandalas, iš posto pašalintas R. Paksas.
„Antrąją kadenciją pradėjau kitaip nei pirmąją – nusprendėme nerengti inauguracijos pokylio politikos, visuomenės, kultūros atstovams. Tai buvo neįprasta. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas A. Brazauskas taip pat kvietė svečius į inauguracijos pokylį, ką jau kalbėti apie itin prabangią R. Pakso surengtą puotą. Tačiau po apkaltos, žmonių susipriešinimo reikėjo kitokių tradicijų, nebuvo galima suteikti jokio preteksto tapatinti prezidento instituciją su visuomenės elitu“, - prisiminimų knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ rašė V. Adamkus.
„Užuot pasakęs, kad saugosiu Lietuvos žemių vientisumą, staiga ištariu: „Saugosiu Lietuvos žmonių vientisumą“. Iškart susigriebiau apsirikęs, bet žaibiškai apsisprendžiau nepertraukti skaitymo ir nepasitaisyti. Tęsiau toliau, nors nerimavau, kad šį apsirikimą gali būti mėginama išpūsti, net kalbėti, kad priesaika negalioja. Konstitucinio Teismo pirmininkas manęs nestabdė, vadinasi, neįvertino mano liežuvio susipynimo kaip taisytinos klaidos“, - rašė V. Adamkus.
Antrosios inauguracijos metu prie Arkikatedros buvo surengtas koncertas , vakare artimiausi bičiuliai ir rinkimų štabo būrelis – iš viso 29 žmonės – buvo pakviesti į „Stiklių“ restoraną.
D. Grybauskaitė – jokių pokylių
Pirmoji D. Grybauskaitės inauguracija 2009 m. buvo labai kukli, prezidentė taip pat nerengė jokio pokylio.
Inauguracija apsiribojo iškilmingu Seimo posėdžiu, priesaika, dviem kalbomis Seime ir Simono Daukanto aikštėje, mišiomis Arkikatedroje.
Kaip visuomet, Katedros aikštėje vyko ginkluotųjų pajėgų paradas, prezidentė pabendravo su visuomene, Simono Daukanto aikštėje buvo surengta tradicinė Prezidentūros perėmimo ceremonija. Vakare Prezidentūroje vyko šventinis koncertas, kuriame atlikėjai pasirodė negaudami jokio honoraro.
Toks kuklumas buvo reikalingas dėl to, kad šalį krėtė bjauri ekonominė krizė.
Šiais metais D. Grybauskaitės kadencija irgi žada būti kukli. Kaip visuomet, vyks iškilmingas Seimo posėdis, prezidentė prisieks, po to vyks mišios Vilniaus arkikatedroje, Katedros aikštėje prezidentę pasveikins miestų ir miestelių vėliavos.
Vėliau Prezidento rūmuose įgaliojimus grąžins Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, popiet vyks šventinis koncertas Simono Daukanto aikštėje.