Kiekviena sekundė dingus artimajam prilygsta ilgoms laukimo, nerimo, baimės valandomis. Deja, ne visada artimieji sulaukia viltingų žinių.
Sausio 10-ąją Rokiškio rajone atsisveikinęs su draugais keturiolikmetis Modestas Rudys pasuko į namų pusę, bet jų taip ir nepasiekė. Mama, nesulaukusi grįžtančio sūnaus, apie jo dingimą pranešė policijai. Prašvitus į orą pakilo valstybės sienos apsaugos sraigtasparnis, teritoriją žvalgė parasparniai, buvo pasitelkti kinologai su šunimis, medžiotojai, savanoriai, vietos gyventojai, tačiau mįslingai dingusio vaiko paieškos kol kas bevaisės.
Kas galėjo nutikti paaugliui, galima tik spėlioti. Viena iš labiausiai tikėtinų versijų – nelaimingas atsitikimas.
Mat paauglys namo patraukė jau sutemus ir lyjant. Kelias eina per Sacharos mišką, kuriame kadaise buvo durpynas, o dabar liko tik pilnos vandens daubos.
Vietos medžiotojai neatmeta ir galimybės, kad vaikiną galėjo užpulti vilkai. Tiriamos ir kitos versijos. Nors vilties lieka vis mažiau, mama tikisi sulauksianti sūnaus.
Tokių šeimų, kurios kasdien laukia sugrįžtančių vaikų, tėvų, brolių, seserų, vyrų ar žmonų – ne viena. Kasmet Lietuvoje dingsta daugiau kaip tūkstantis žmonių, iš jų beveik pusę – vaikai. Nors laimingų situacijų, kai dingusieji surandami arba patys grįžta, yra nemažai, tačiau būna bevaisių paieškų arba žmogus aptinkamas jau miręs.
Pasak Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos poskyrio viršininko Mindaugo Jakšio, pernai vien Panevėžio mieste buvo ieškoma 51 dingusio žmogaus: 41 dingo 2013-aisiais, o 10 nebuvo rasti ankstesniais metais. 49 žmonės buvo rasti, deja, ne visos šeimos sulaukė gerų žinių.
„Mes ieškome dingusių miesto gyventojų, bet geografija labai plati. Daugiau kaip pusė visų ieškomųjų dingsta užsienyje, todėl paieškos užtrunka ilgiau“, – „Sekundei“ teigė M. Jakšys.
Didžioji dalis ieškomų žmonių – jauni vyrai, išvykę į užsienį. Artimieji, ilgai nesulaukę žinių, priversti pagalbos prašyti policijos.
Dingsta svečiose šalyse
Asmenų paieškos poskyrio viršininko teigimu, vieni pražuvėliai patys nenori bendrauti su šeima, kiti būna apvogti, įjunksta į alkoholį ar tiesiog pamiršta, kad turi artimųjų, kuriems rūpi jų likimas.
Neretai lietuviai svečiose šalyse patenka į nelaimingus atsitikimus. Pavyzdžiui, pernai birželį Norvegijos Storavatneto ežere du paaugliai rado mikroautobusą, kuriame buvo daugiau kaip pusmetį ieškoto 29-erių panevėžiečio, gyvenusio Norvegijoje, kūnas. Tačiau dažniausia dingimo užsienio valstybėse priežastis – įkalinimas.
„Priežastys, kodėl dingsta žmonės, labai įvairios. Tačiau dažniausiai susiduriame su tuo, kad jauni vyrai savo artimiesiems sako vykstantys į užsienį ieškotis darbo, bet iš tiesų ten važiuoja daryti įvairių nusikaltimų. Paskelbus jų paiešką, paaiškėja, kad už vieną ar kitą nusikaltimą atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Atsivėrus sienoms, vis daugiau lietuvių dingsta užsienio valstybėse“, – pažymi M. Jakšys.
Pernai Panevėžyje ieškota 24 vaikų, kurie pabėgo iš namų ar socialinės globos įstaigų. Dažniausiai iš namų bėga berniukai, tačiau pastaruoju metu jiems nenusileidžia ir mergaitės.
Kai kurie bėgliai tai daro ne pirmą kartą, bet visada, kai dingsta vaikas, jo paieškoms dedamos visos pastangos. Pastebima, kad nepilnamečiai iš namų bėga dažniau, kai juos augina vieniši tėvai ar šeimoje kyla įvairių problemų.
Oficiali statistika neatspindi tikros padėties, nes dažnai socialinės rizikos šeimos apie bėglius nepraneša, po kelių dienų vaikai patys pareina į namus.
„Bėgimas iš namų – savotiškas paauglystės maištas, vaikai slepiasi draugų, pažįstamų namuose ar klaidžioja po miestą. Dažniausiai juos randame labai greitai. Kiekvienas atvejis individualus, tik gavę pranešimą apie dingusį vaiką turime nedelsdami reaguoti, net jei jis pabėga ne pirmą kartą. Kiekviena minutė svarbi, nes tokiems vaikams daug didesnė įvairių pavojų rizika“, – „Sekundei“ teigė M. Jakšys.
Bendrasis telefonas dingus vaikui
Visoje Europoje kas dvi tris minutes dingsta vaikas. Šeimos, praradusios savo atžalą, apie jį gali pranešti ir telefonu 116000. Nuo vasario toks telefonas veikia ir Lietuvoje.
Kaip teigė Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų koordinatorė ir psichologė Kristina Vrubliauskaitė, toks numeris pirmiausia buvo įsteigtas kaip paslauga ir pagalba tėvams, ypač keliaujantiems su vaikais, kad jie atsitikus nelaimei visada žinotų, jog bet kurioje šalyje pagalbos gali sulaukti tuo pačiu telefonu. Šiuo numeriu galės kreiptis ir pasimetę vaikai ar turintieji informacijos apie dingusįjį.
„Ši telefono linija buvo įrengta tam, kad tėvams būtų lengva prisiminti numerį, kuriuo gali sulaukti pagalbos dingus vaikui, ypač svetimoje šalyje. Nesulaukę vaiko, tėvai puola į paniką, todėl labai svarbu jiems suteikti ir psichologinę pagalbą. Kol kas esame vienintelė organizacija, teikianti tokią pagalbą“, – sakė K. Vrubliauskaitė.
Europoje per metus dingsta apie milijonas vaikų, Lietuvoje pernai buvo ieškota 764 vaikų. Tačiau kiekvienas dingusysis – ne tik šeimos tragedija.
„Lietuvoje vaikų dingimo mastai nėra tokie dideli kaip Bulgarijoje ar Vengrijoje, bet kiekvienas toks atvejis – didelė tragedija, verčianti susimąstyti. Nors daugiau kaip 90 proc. paauglių patys pabėga iš namų ir greitai randami, tačiau net ir trumpas dingimas yra pavojaus signalas, kad vaikas gali patekti į prekybos žmonėmis rankas“, – „Sekundei“ teigė psichologė.
Pasak jos, prekybos žmonėmis aukomis dažnai tampa nepilnamečiai, nes jie dar neturi gyvenimiškos patirties, yra naivūs ir net nesupranta, koks pavojus gresia. Todėl tėvai, auginantys paauglius, turėtų išmokti juos išklausyti ir suprasti.
„Svarbiausia – išgirsti savo vaiką, domėtis, kuo jis gyvena. Paauglystės laikotarpis nėra lengvas, nes tokio amžiaus vaikai nori pabrėžti savo savarankiškumą, todėl labai svarbu atrasti bendrą kalbą su jais, kad būtų galima užkirsti kelią tokiems dalykams kaip bėgimas iš namų ir su tuo atsirandantys pavojai“, – sakė K. Vrubliauskaitė.
Sunerimti verčiantys skaičiai
Dingusių žmonių šeimų paramos centro duomenimis, kasmet Lietuvoje dingsta apie 1000–1200 žmonių.
Per 2013 metų pirmus devynis mėnesius, oficialiais duomenimis, Lietuvoje dingo 2101 žmogus, 1021 iš jų nepilnametis, tai 49 proc. visų dingusiųjų.
Europos Sąjungoje per metus dingsta apie milijonas vaikų. Maždaug kas dvi tris minutes gaunamas pranešimas apie Europoje dingusį vaiką.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija 2012 m. kovo viduryje kreipėsi į Policijos departamentą dėl 3318 nesimokančių ir nežinia kur esančių vaikų iki 16 metų.
Apie 90 proc. dingusių nepilnamečių sudaro pabėgę iš namų, kiti atvejai būna susiję su vaikų įtraukimu į kriminalines veikas, pagrobimais, kai pagrobėjas būna vienas iš tėvų arba tretysis asmuo, ir kitomis priežastimis.
Šiuo metu karštoji linija 116000 veikia 26 Europos Sąjungos šalyse, taip pat Albanijoje ir Serbijoje. Europoje ji pradėjo veikti 2009 m.
Praėjus vos metams, kai buvo įdiegta karštoji linija, ji pasiteisino. Naudojantis tel. 116000 buvo išspręsta tarpvalstybinė vaikų grobimo byla. Belgijoje tėvas pasiėmė tris dukras (septynerių, dešimties ir keturiolikos) ir beveik dešimt mėnesių jas paslėpęs laikė prastomis ir pavojingomis sąlygomis.
2008 m. rugsėjį Portugalijos televizijos žinių laida prasidėjo pranešimu apie šiuos dingusius vaikus, o laidos pabaigoje visame ekrane buvo parodytas telefono numeris 116000. Po šios transliacijos byla buvo išspręsta per kelias minutes.