„Dėkoju visiems. Aš dabar vėl galiu šypsotis. Nėra nieko svarbiau už žmogiškumą ir vaikų sveikatą, lenkiuosi žemai“, – emocijų neslėpė moteris.
Dėkojo VRM ir policijai
Už supratimą, pagalbą ir draugystę ji aiškino atskirai labai norinti padėkoti Vidaus reikalų (VRM) viceministrui Justui Pankauskui, kuris dingusio vaikino nuotrauka pasidalijo feisbuke. Į jo įrašą dėmesį atkreipė tūkstančiai internautų.
„Labai noriu padėkoti už supratimą, už pagalbą, už bičiuliškumą, už draugystę. Už tai, kad sunkią minutę ištiesei pagalbos ranką, sakiau ir sakysiu, Tu turi tvirtą žodį, plačią širdį“, – dėstė J. Morkūnienė.
Žemai besilenkianti ji aiškino ir visam Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariatui. Ypač dėkojo dviems tyrėjams – Arsenui Paleckui ir Andrejui Jechimovičiui.
„Žinau, koks sunkus darbas yra, kiek pastangų jie įdeda tam, kad mes tvirtai mąstytumėme, gyventume saugiai, už mus, tėvus, už mamas, už vaikus. Šie vyrai verti itin didelės pagarbos“, – įsitikinusi moteris.
Padėkoti ji aiškino norinti ir DELFI, ir visiems žmonėms, kurie atsiliepė, prisidėjo ieškant jos sūnaus.
Kreipėsi ir į visas mamas
J. Morkūnienė nenorėjo plačiau paaiškinti, kur jos sūnus buvo dingęs, apie tai ji prabilo tik užuominomis.
„Mamos širdis toliau plaka, kiekvieno vaiko rūpestis yra labai svarbus. Augo. Taip, griežtai augo: disciplinoje, bet visiškai pasitikint. Užaugo dori vaikai (moteris turi dar vieną sūnų – DELFI). Kiekvienas su savomis emocijomis, mąstysena ir norais. Kiekviena mama ar tėvas nori savo vaikams geriausio, bet kartais gal mes kažko neišgirstame, ar per daug jais pasitikime, galvodami, kad jie su savomis problemomis susitvarkys patys. Deja“, – nutęsė moteris.
Kartu ji kreipėsi ir į visas mamas.
„Kreipiuosi į visas mamas, būkite budrios, būkite itin geros draugės savo vaikams. Tai labai svarbu. Kiekvienas toks skaudus įvykis tiesiog priverčia stabtelėti ir susimąstyti, tai tiesiog kaip ženklas“, – sakė J. Morkūnienė.
Dingo praėjus savaitei po gimtadienio
DELFI primena, kad 22-ejų Tadas Morkūnas dingusiu paskelbtas rugsėjo 13-ąją – praėjus savaitei po gimtadienio. Tiesa, paskutinį kartą vaikinas buvo matytas rugsėjo 8-ąją, brolis sakė manęs, kad jis keliauja į stotį, iš kur ketino važiuoti į Uteną. Šiemet Tadas turėjo pradėti paskutinius odontologinės priežiūros studijų metus Utenos kolegijoje.
„Man tiesiog stoja širdis“, – tąkart kalbėdamasi su DELFI atviravo vaikino mama J. Morkūnienė. Kad jos sūnus galėjo dingti, moteriai pranešė vaikino bendrakursės, nesulaukusios jo kolegijoje. Pati ji tuo metu atostogavo Turkijoje.
„Jis slogavo, blogai jautėsi, buvo peršalęs, todėl daviau vaistų ir patariau kiek pasigydyti, kad visai nesusirgtų, neskubėti į mokslus. Buvau įsitikinusi, kad jis Utenoje, man buvo ramu. Tačiau gavau žinutę iš jo bendrakursių, kad jos nerimauja, nes Tado nėra kolegijoje. Tuomet paprašiau kito sūnaus pažiūrėti, kur brolis. Jis pasakojo paskutinį kartą jį matęs ketvirtadienį, rugsėjo 8-ąją, kai pats ėjo į karo prievolės centrą, nešė dokumentus, o Tadas esą išvažiavo į mokslus. Ir viskas“, – graudinosi moteris.
Tuomet ji pasakojo vėl susisiekusi su minėtomis merginomis ir perdavusi, kad jis turi būti Utenoje. J. Morkūnienė pasakojo paskambinusi ir į bendrabutį, kuriame sūnus turėjo apsistoti, bet sužinojusi, kad jis čia net neužsiregistravęs.
Telefonu susisiekti nepavyko
Skambinusi ji sakė ir artimiausiems giminaičiams – vaikino močiutėms, pusbroliams, tačiau visi tvirtino jo nesutikę. Ieškojo, gal jis apsistojęs šeimos sodyboje, bet Tado nebuvo ir ten. Jos žiniomis, sūnus rimtos merginos neturėjo, tad greičiausiai dingo ir ne dėl širdies reikalų.
„Tada puoliau į paniką. Ir skambinau jam kelis kartus, bet telefonas buvo išjungtas, siunčiau žinutes, tačiau iš nors iš pradžių jos nukeliaudavo, vėliau – nebe. Tačiau gal dėl to, kad Turkijoje ryšys labai prastas. Galiausiai paskambinau vyrui ir paprašiau kreiptis į policiją, nes daugiau nebuvo, kur jo ieškoti. Jo nėra“, – ašarodama pasakojo vaikino mama.
Moters teigimu, įtarimą, kad jis neišvyko į mokslus, stiprino ir tai, kad namuose, net atverstas ir įjungtas, liko vaikino kompiuteris.
„Negaliu pasakyti, ar trūksta kitų daiktų. Kol atostogavau, namuose gyveno 3 vyrai, žinote, tokia betvarkė. Bet drabužius dažniausiai perkame kartu, gal pastebėsiu, ko nėra“, – tikėjosi ji.
Buvo suinteresuotas tobulėti
J. Morkūnienė taip pat aiškino iš karto pagalvojusi apie tai, gal kokios problemos sūnui kilo dėl mokymosi rezultatų, tačiau bendrakursės ją patikino, kad viskas gerai.
„Jis man sakė, kad visus egzaminus išlaikė, praktiką atliko Žalgirio poliklinikoje, Vilniuje. Jis tyčia pasirinko šią vietą, nes aiškino norintis rimtesnės. Tadas – labai savarankiškas, tik, kiek galėjau, tiek patardavau, bet jam viskas ir taip labai sekėsi“, – tikino moteris.
Aiškino, kad sūnus – ramaus būdo, geranoriškas J. Morkūnienė pasakojo sūnaus dar klaususi, ar jis ketina švęsti savo 22-ąjį gimtadienį, tačiau tokių planų jis sakė neturintis.
„Jie nemėgsta švęsti, neturi jokių žalingų įpročių – nerūko, negeria, nuo lapkričio mėnesio net mėsos nevalgo, periodiškai aukoja kraują – yra labai pareigingas. Su juo niekada jokių problemų neturėjau, niekada nedingdavo nieko nepasakęs, įspėdavo, jei kur užsilaikys. Jis labai geranoriškas, nieko nenuskriaus, vis norėdavo padėti. Mes turime šunį ir katę, jis jais net daugiau rūpinosi nei aš. Šunį labai myli, labai jį prižiūrėjo“, – sunkiai žodžius rinko vaikino mama.
Jos teigimu, sūnus – ramaus būdo, rimtas, bet mėgdavo pajuokauti, buvo visiškai normalus jaunas suaugęs žmogus.