Kaip Lietuvoje gyvena pensininkai, DELFI atskleidė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Vilniaus padalinio vadovė Aleksandra.
Į „Maisto banko“ organizuotą akciją atvykusi senjorė tikino kvietusi savo patirtimi pasidalinti ir kitus bendraamžius, tačiau nė vienas jų tam esą nesiryžo.
„Sako: „Man gėda“. Tačiau aš manau, kad gėda ne tam žmogui, kuris baigė mokslus, visą amžių dirbo ir išėjęs į pensiją negali išgyventi, o valstybei“, – užtikrino moteris.
Mėnesinės pajamos nesiekia nė 200 eurų
Aleksandros teigimu, 90 proc. jos kuruojamos asociacijos narių turi aukštojo mokslo diplomus, tačiau kai kurių jų pensijos nesiekia nė 200 eurų.
„Buvo 160, 153, yra ir 180 eurų, šiomis dienomis pridėjo kažkiek – vieniems 9, kitiems 11 eurų. Tie žmonės dirbo vaikų darželiuose – atlyginimai maži ir pensija maža. Dirbo bibliotekoje – kokie atlyginimai, tokia ir pensija. Pradinių klasių mokytojos – kiek joms moka? Buvo, skyriuose kokiuose dirbo, įvairių yra. Tačiau visi žmonės dirbo, dauguma turi pilną stažą“, – paklausta, kokie tai asmenys, nurodė pašnekovė.
Anot jos, tiek pensijos gaunantys senoliai prioritetus dėlioja taip – sumoka už butą, vaistus, o pinigų likučiai tenka maistui. Neretai tai – vos 1-2 eurai dienai.
Maistui lieka vos 1-2 eurai per dieną
„Jei žmogus gauna 170 eurų pensijos, apie 100 eurų tenka vaistams – kada 80, kada 90, kada daugiau nei 100 eurų, tai paskaičiuokime, kiek lieka dar? Kiek skolų pensininkai turi už butus? Dienai maistui lieka 1-2 eurai. Jie taupo maistui“, – užtikrino Aleksandra.
Kalbėdama apie tai, pašnekovė atkreipė dėmesį ir į vienoje dėžėje laikomus kiek juodesnius bananus.
„Ar tokius bananus Jūs pirksite parduotuvėje? Nemanau. O mano žmonės džiaugiasi, kad gauna šitai. Taip kad ne iš gero. Ir ne žmonių kaltė, kad visą amžių dirbę turi prašyti tokio maisto“, – guodėsi ji.
Duoną ir jogurtą valgo dar savaitę po galiojimo
Aleksandros teigimu, nors neretai maisto produktai paramos prašančius pasiekia paskutinę jų galiojimo dieną, alkstantys dėmesio į tai nekreipia.
„Ne vienas sako: „Aš taip tempiu, kad užtektų savaitei“. O ką darysi? Duona visai graži, visą savaitę galima valgyti. Jogurtus irgi. Yra tokių, kurie sako: „Aleksandra, jei ne „Maisto bankas“, nežinau, ką daryčiau, eičiau ubagauti“ , – pripažino moteris.
Iš bendraamžių ji tikino vis išgirstanti ir tai, kokioje parduotuvėje kokiam produktui dabar nuolaida. Į parduotuvę senoliai eina kaip į darbą.
„Labai džiaugiasi, kad atėjo „Lidl“, nes padaugėjo akcijų ir „Rimi“, ir „Iki“, ir „Maximoje“. Kada tiek buvo akcijų? Dabar, džiaugiasi, bent gali ką šviežio nusipirkti nors šventėms“, – tikino Aleksandra.
Vaistus perka Baltarusijoje
Anot jos, ypač brangūs Lietuvoje – ir vaistai.
„Ką čia kalba, kad atpigino... Kiek pabrangsta! Už vaistus sumoka apie 100 eurų mėnesiui, tai kas lieka? Pensininkai – ligoti žmonės. Tokia tiesa, kad visų širdys, kraujagyslės, sąnariai... Tai diabetas, tai skrandžio visokios ligos – paskaičiuokite, kiek vaistai“, – ragino ji.
Todėl Lietuvos pensininkai pirkti vaistų važiuoja į Baltarusiją, Lenkiją.
„Tik neseniai organizavau kelionę į Gardiną. Turime vairuotoją, kuris šiek tiek pigiau nuveža, turime asociacijoje gidžių, buvusių geografijos mokytojų. Atvirai pasakysiu, apsimoka. Vaistai pigūs jų gamybos. Ir aš pati pirkau. Rugsėjo 21-ąją buvome ir Lenkijoje, ten viską pirko – vaistus, maistą“, – kalbėjo ji.
Todėl senjorės idėja Lietuvai – lenkiška vaistinė.
„Kitos išeities nėra. Nieko jie nepadarys dėl vaistų kainų, tik makaronus kabina“, – nurodė ji.
Pati striukę pirko už 2 eurus: nieko, kad rankovės kiek trumpokos
Tuo metu drabužius ir batus Lietuvos pensininkai perka dėvėtų drabužių parduotuvėse, pripažino Aleksandra.
„Čia niekam ne paslaptis. Dirbantys žmonės eina į tokias parduotuves. Viena „Humanos“ pardavėja viena sakė: „Nežinau, kas jos tokios, bet matau televizijoje. Atėjo, prisipirko ir paklausė, gal yra kitas išėjimas?“ Jai nepatogu, kad gali sutikti ką iš pažįstamų“ – tikino pašnekovė.
Ji ir pati atkreipė dėmesį į dėvimą striukę – pirko ją už 2 eurus.
„Šitą irgi pirkau ten – 7 litus mokėjau. Odinė, normali striukė. Tik trumpokos šiek tiek rankovės. Jei būčiau pirkusi parduotuvėje, būčiau pasižiūrėjusi“, – juokėsi Aleksandra.
Svajonė – gauti bent 400 eurų
Paklausta, kokios pensijos daugelis senolių pavydi, Aleksandra tikino, kad jau 400 eurų gaunantis senjoras į kitus žiūri iš aukšto.
„Dauguma pensininkų sunkiai gyvena. Bet reikia pasakyti, yra tokių, kurie į šį maistą nežiūri. Pensijos yra geros, kokie darbai buvo! Kas gauna daugiau nei 400 eurų, jau gali gyventi“, – pripažino ji.
Tiesa, pašnekovė patikino, kad tokių – mažuma.
Dažniausiai paramą gauna bedarbiai, vieniši tėvai, neįgalieji ir pensininkai
„Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius DELFI sakė, kad statistiką, kas dažniausiai sulaukia paramos, greitu metu jie žada atnaujinti.
„Remiantis šiuo metu turimais duomenimis, pati didžiausia paramos gavėjų kategorija – bedarbiai, apie 60 proc. visų bedarbių gauna paramą maistu. Antra pagal dydį – suaugę asmenys, kurie augina vieną ar kelis vaikus, dažniausiai tai yra mamos. Po jų – neįgalieji ir mažesnes pensijas gaunantys pagyvenę žmonės, daugiavaikės šeimos“, – nurodė jis.
Pasak V. Ilgiaus, asmenys, kurie būtų įvardijami kaip soc. rizikai priklausantys, turintys priklausomybių, sudaro mažiau nei dešimtadalį paramos gavėjų.
„Jie dažniausiai ateina valgyti į labdaros valgyklas, yra reabilitacijos centrų klientai“, – aiškino pašnekovas.
Kas gali gauti paramą?
Paklaustas, kokias sąlygas atitinkantis asmuo gali gauti paramą „Maisto banke“, V. Ilgius tikino, kad dažniausiai jie laikosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytos tvarkos, kuri taikoma tiek ES pagalbos su maisto paketais programoms, tiek dar poroje soc. paramos formų.
„Tai yra – 1,5 valstybės remiamo pajamų (VRP) dydžio vienam šeimos nariui. Dabar tai – 154 eurai. Jei asmuo gyvena vienas, atsižvelgiama į du VRP, išimties atvejais leidžiama savivaldybėms paramą teikti iki 2,2 VRP“, – sakė jis.
Tačiau, pasak V. Ilgiaus, organizacijoms, kurioms parama taip pat skiriama, nurodoma, kad jos gali nusistatyti ir kitus kriterijus, nes individuali situacija gali būti visai kitokia nei rodo pajamos.
Kokie maisto produktai pasiekia?
„Maisto banko“ atstovo teigimu, ES maisto paketai sudaro daugiau nei ketvirtadalį gaunamų maisto produktų, tad bakalėjos dalis paramoje yra dominuojanti. Kitas stambus rėmėjas – prekybos centrai, pasidalijantys bebaigiančiomis galioti prekėmis. Tuo metu įvairių akcijų metu suaukoto maisto dalis sudaro vos apie 6-7 proc. viso kiekio.
„Sunkiausiai gaunama produktų grupė – mėsos ir žuvies gaminiai. Šių maisto produktų gauname mažiausiai, tad ir poreikis yra didžiausias. Tačiau, bendrai žvelgiant, visko pavyksta gauti – įvairių papildų, vitaminų, arbatų...
Iš didesnių netradicinių partnerių paminėčiau muitinę. Tai neduoda dažnos paramos, bet, kai ką nors gauname, kiekiai būna įspūdingi. Ką tik baigėme dalinti didelį kiekį konservuotų agurkėlių, kuriuos gavome. Džiaugiamės, kad tokie maisto produktai vis dažniau patikimi „Maisto bankui“, nes, iš tiesų, viskas su jais yra kuo puikiausiai, nors užsakovams gali pasirodyti priešingai“, – nurodė V. Ilgius.
Jis prisiminė, kad yra tekę gauti ir konfiskuoto cukraus, kavos. Įdomu tai, kad bendradarbiaujama ir, pavyzdžiui, su oro uostais – „Maisto bankui“ perduodama tai, ko negalima neštis į lėktuvo saloną. Jei, tarkime, spec. dėžėse randama pradarytų vandens buteliukų, jie priduodami taromatams, produktai nepažeistose pakuotėse išdalijami paramos prašantiems.
„Kartais mus pasiekia ir tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, didelis maišas topinambo miltų, ko pasiūlius žmonės nelabai žinotų, ką su tuo veikti. Esame visko matę, fotografavę ir juokėmės – ir vytintos putpelės, ir drakono vaisių. Žmonėms pasiūlius dar čia turi iš „Vikipedijos“ atspausdinti, kaip tai valgyti ir ko tikėtis“, – šyptelėjo V. Ilgius.