Vienoje šalies mokykloje direktorė nurodė, kad vaikai negalės ateiti su kaukėmis, o tai labai papiktino vieno vaiko motiną. Kita vertus, net ir tarp tėvų nėra sutarimo, ar mokykla yra derama vieta švęsti šiurpnaktį.
Direktorės sprendimas nuvylė
Kaip „Delfi“ teigė parašiusi motina (vardas ir pavardė „Delfi“ žinomi, aut. past.), ją labai nustebino netikėtas vaiko mokyklos direktorės sprendimas, kad Helovino prieš prasidedant atostogoms vaikai negalės švęsti su kaukėmis ir kostiumais.
„Ką tik sužinojome, kad paskutinę dieną prieš atostogas vaikai negalės persirengti jiems patinkančiais personažais, išsidažyti veidų arba dėvėti kaukių. Taip nusprendė mokyklos direktorė ir mus tai labai nemaloniai nustebino.
Jau buvome su vyru nupirkę vaikui ir šventinį kostiumą, jis labai laukė, kada galės su tuo kostiumu pasirodyti klasės draugams. Tiesiog apmaudu. Nežinau, gal mes kažko nesuprantame? Gal tie kostiumai tikrai kažkaip trukdo ugdymo procesui?“, – spėliojo moteris.
Šiuo klausimu savo nuomonę „Delfi“ pateikė kitoje mokykloje besimokančios pradinukės motina Milda. Jos nuomone, Heloviną galima švęsti ir namuose, po pamokų, mat ne visiems tėvams ši šventė gali būti priimtina.
Apskritai manau, kad mokykla – ne vieta cirkintis, o tėvai turėtų truputį mažiau šokdinti pedagogus, ir labiau gerbti taisykles, ir savo pavyzdžiu to mokyti vaikus. Tokios šventės puikiausiai gali būti organizuojamos, arba, jei tėvams vertybiškai nepriimtina, neorganizuojamos po pamokų“, – komentavo ji.
Svarbiausia – komunikacija
Pasiteiravus Lietuvos mokyklos vadovų asociacijos (LMVA) prezidento ir KTU inžinerijos licėjaus direktoriaus Dainiaus Žvirdausko, ar Helovino šventimas gali trukdyti mokymosi procesui, jis suabejojo tokiu teiginiu.
„Aš abejoju, kad tai kažkaip galėtų trukdyti. Ugdymosi procesas gali būti sutrukdytas, jeigu buvo suplanuotos kažkokios kitos veiklos. Tada vadovas, atsakingas už sklandų ugdymo procesą, pasitaręs su administracija ir mokytojais, tą procesą koordinuoja, planuoja.
Šiuo atveju pagalvojau, kad gal tai buvo susiję su kokiais renginiais. Tačiau švęsti Heloviną, manau, nėra didelių problemų. Mokyklos jį švenčia ir, sakyčiau, vis prabangiau švenčia ir kažkokių blogų minčių apie tai nėra“, – komentavo jis.
LMVA prezidento teigimu, galbūt tik pačioje pradžioje, kai prasidėjo tradicija švęsti Heloviną, buvo daugiau neigiamų komentarų.
„Dabar, žinokite, ta šventė tapo gyvenimo dalimi. Aišku, kaip ir dėl visų renginių mokyklose, reikia planuoti ir suderinti su administracija. Dažniausiai, jeigu įvyksta kažkoks toks nesusipratimas ar kažkokie konfliktai, tai reikia žiūrėti, ar nėra problemų dėl komunikacijos. Viena vertus, gal mokytojas neišgirdo, nepamatė kažkokių įstaigos kitų planų.
Taip pat gal tėvų nuomonė yra pavienė, o gal yra dar kitaip. Sunku man komentuoti, bet tikrai Helovinas nėra šventė, kad keltų kažkokių vertybinių problemų.“
Pasiteiravus, ar nesutarimai dėl šios šventės gali kilti ir tarp tėvų, jis sakė, kad žmonės turi įvairias nuomones.
„Pavyzdžiui, buvo ir dėl Gyvenimo įgūdžių programos dėstymo nesutarimų. Tada tikrai vadovai sulaukė vieno ar kito skambučio iš tėvų, kuriems užkliuvo keturios ar penkios temos, kuriose kalbama apie vadinamą genderizmą. Tėvai sakė, kad jiems tos temos nepriimtinos ir jų vaikai neis į tas pamokas.
Tada reikėjo komunikuoti, rodyti visą programą, kokios ten temos, parodyti, kad didžioji dalis tos programos yra skirta visai kitiems dalykams. Tikrai buvo atvejų ir mūsų įstaigoje, kai tėvai pareiškė norą, jog vaikai nelankytų šių pamokų. Aišku, tada tarėmės, kad gal jų vaikai per tas temas galėtų pasėdėti skaitykloje, o po to tegul ir vėl lanko tas pamokas. Kitaip mokinys gali būti ir neatestuotas, mat tai buvo ne pasirenkamas dalykas, o privalomas ir labai naudingas.
Žinokite, yra įvairių tų istorijų, kada žmonės turi savo nuomonę ir dėl tos nuomonės reikia kalbėtis bendruomenei. Šioje vietoje vienas iš svarbiausių receptų yra komunikacija. Ir su mokytojais, ir su tėvų taryba, o kai viską sutvarkai, pasikalbi tuomet būna mažiau neigiamo konteksto“, – paaiškino D. Žvirdauskas.
Paklaustas, ar jo licėjuje kaip nors Helovinas yra minimas, D. Žvirdauskas teigė, kad ši šventė jo mokykloje nėra koks nors tabu.
„Mokiniai skaptuoja moliūgus, ateina su kostiumais, daro renginius. Tikrai jokių problemų dėl to nėra, tik dar kartą pasikartosiu, kad kaip ir visus renginius, ir šį reikia suplanuoti. Kada, kas ir ką daro“, – tikino jis.
Helovinas – ne mūsų tautinė šventė
„Delfi“ primena, kad įprastai Lietuvoje traktuojama, kad Helovinas (angl. Halloween < (All) Hallow Eve – Visų šventųjų išvakarės) yra anglosaksiškų šalių šventė, kai pažymimas gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių ribos simbolinis išnykimas.
Kadangi lietuviai pagal katalikišką tradiciją įprastai mini Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) ir Vėlines (lapkričio 2 d.), o šios dienos labiau susijusios su rimtimi ir susikaupimu, todėl daliai visuomenės persirengėlių pabaisomis šventė nėra tokia priimtina. Dažnai dėl Helovino pasisako ir bažnyčios atstovai.
„Delfi“ jau anksčiau kalbino Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigą Normundą Figuriną, kuris išsakė tokią nuomonę apie šią šventę: „Tikrai nereikėtų į Helovino šventę žiūrėti kategoriškai neigiamai ar kažkaip vertinti labai griežtai, bet prasmės joje taip pat nelabai yra. Tiesa, reikia pripažinti, kad tai nėra mūsų tautinė šventė, nėra mūsų tradicijoms artimas dalykas. Mūsų vidiniam dvasiniam gyvenimui ši šventė nesuteikia prasmės ar pilnatvės jausmo, o veikiau sukelia sumaišties ar nerimo jausmus.
Iš savo vaikystės prisimenu, kad tokio Helovino šventimo nebūdavo. Visada būdavo lapkričio mėnesį rimties šventės kaip Visų šventųjų diena ir Vėlinės. Jos mums asocijuojasi su brangiais ir mylimais mirusiaisiais, ėjimu į kapines ir tūkstančiais žvakučių. Manau, kad šios dienos mums ir būdavo daugiau susikaupimo dienos, o tokį Heloviną nebent kokiame nors amerikietiškame filme per televiziją matydavome. Ši šventė turbūt labiau išpopuliarėjo tik pastarasiais metais.
Kita vertus, svarbiausia su kokia nuotaika, intencija vyksta Helovino šventimas. Suprantu, kad jaunimui ši šventė patinka dėl ekstremalesnių pojūčių, kai lapkritį minime Vėlinių šventę, tai taip jie ir tą Heloviną švenčia. Nieko blogo, jei ta proga išskaptuojamas šviečiantis moliūgas, bet dažniau šioje šventėje yra baimę, nerimą ar neigiamas emocijas skatinančių elementų, kurie tikrai daugiau žalingi jaunam žmogui. Kita vertus, galima tam tikra prasme ir nešvenčiant Helovino išoriškai „puoselėti“ jo nuotaiką savo viduje, jei išgyvename neatleidimo, pykčio, pavydo jausmus.
Man Helovinas panašus į mūsų Užgavėnes. Tikrai atsimenu, kad pastarąją šventę ir švęsdavome, ir kaukes gamindavome mokykloje, ir pas artimiausius kaimynus nueidavome, ir pan. Tų kaukių irgi įvairiausių būdavo, pavyzdžiui, raganų, bet kažko blogo tikrai neatsitikdavo, tiesiog būdavo tam tikra patirtis, tuo metu atrodė įtraukianti. Tačiau man pačiam ta Helovino šventė nieko nesako ir yra gana svetimas reikalas.“
Amerikiečių žiniasklaidoje taip pat rašoma, kad Helovinas jų šalyje nėra oficiali šventė, tą dieną mokyklos ar darbovietės nėra uždaromos. Vis dėlto, paminima, kad jis tapęs kultūriniu reiškiniu ir mokyklose dažnai yra organizuojami įdomiausio kostiumo konkursai.