Diskutuojant, kas Lietuvoje trukdo sukurti konstruktyvią visuomenės ir politikų diskusiją bei skatinti šalies demokratinį augimą, diskusijos dalyvių kalba pakrypo ir apie „purvą Seime“, ir apie Nausėdos požiūrį į šeimą, kuris esą diskriminuoja homoseksualius asmenis, ir apie politikų aroganciją, kuria buvo apkaltintas Tėvynės sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis.
G. Landsbergis: idėjų rinkėjams nereikia
Diskusijoje dalyvavęs G. Landsbergis tikino, kad viena esminių problemų, trukdančių rinkėjus labiau įtraukti į politinį gyvenimą, visuomenės nesąmoningumas. Jo teigimu, šiuo klausimu Lietuvai ir kitoms Europos valstybėms būtų nelogiška lygintis su JAV, kuri turi visai kitokią istorinę patirtį.
„Man atrodo, yra klaidinga mąstyti, kad mes esame tapačios visuomenės. Mes esame istorinė visuomenė, mes nesame žmonių, kurie sąmoningi iki galo suprasdami, kas yra valdžia. Kad tai yra valdžia, skirta apsaugoti mūsų laisves, kas yra deklaruojama JAV nepriklausomybės deklaracijoje. Man atrodo, kad kalbėti apie Lietuvą kaip apie politinę visuomenę yra beveik neįmanoma arba labai sudėtinga. Idėjų didžiajai daliai rinkėjų nei reikia, nei jos jas domina“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis taip pat teigė manantis, kad lietuviai kol kas neturi pakankamai idėjų ir galimybių generuoti itin reikšmingas, didelius pokyčius galinčias atnešti idėjas.
„Mes šiandien neturime gebėjimų, galimybės sugeneruoti didelę idėją, susimušti dėl tos idėjos, aprašyti tos idėjos ir galų gale su ta idėja atkeliauti į Seimą. Yra idėjų, jos buvo iškilusios, bet, deja, toliau nei vienas straipsnis vienam, kitam portale jos nebuvo nuėjusios“, – kalbėjo jis.
D. Kuolys Landsbergiui pasiūlė atsisakyti senos ydos
Į tokias G. Landsbergio kalbas sureagavo visuomenininkas ir kultūros istorikas Darius Kuolys. Jo teigimu, didžiausia kliūtis, trukdanti vystytis politiškai aktyviai visuomenei yra tai, kad politikai viską nori kontroliuoti ir nepasitiki juos renkančiais piliečiais.
„Tas nepasitikėjimas sava visuomene ir sava istorija, mano supratimu, yra politiką žlugdantis, žudantis. Aš su gerbiamu profesoriumi Vytautu Landsbergiu esu karštai diskutavęs dėl nepasitikėjimo visuomene. Mūsų visa politika nuo 1990 metų pradėta grįsti nepasitikėjimu visuomene – visuomenę reikia suvaldyti, edukuoti, ja manipuliuoti, ją vesti, bet ne su ja kalbėtis, iš jos idėjas pešt ir diskutuoti“, – pastebėjo D. Kuolys.
Anot jo, šiuo metu Lietuvos „politikai springsta nuo savo egocentrizmo“, nors turėtų moderuoti visuomenės diskusiją.
„Tas nepasitikėjimas visuomene, kuris iš gerbiamo Vytauto Landsbergio šiandien perimtas kolegos Gabrieliaus Landsbergio, manau, yra labai labai negera yda ir linkėčiau jos kuo greičiau atsisakyti“, – G. Landsbergio mintis kritikavo D. Kuolys.
Pavilionienė Širinskienę pavadino „pilka pelyte“
Tuo tarpu diskusijoje dalyvavusi žmogaus teisių aktyvistė, politikos ir visuomenės veikėja Aušrinė Marija Pavilionienė tikino, kad iki visuomenės ir politikų diskusijos Lietuvai dar toli, nes politikai nesugeba to padaryti net ir Seime, kur klesti patyčių kultūra.
Kaip teigė politikė, jai esą prireikė daug metų, kol nusiplovė nuo savęs „politinį purvą“. A. M. Pavilionienės teigimu, dirbant Seime iš jos tyčiojosi net tik politiniai oponentai, bet ir savos partijos nariai.
„Ne taip paprasta filosofiškai nurimti ir gyventi padebesyse. Reikia pabraidyti po šitą purvą ir tada ant savo kailio pajusite tą neapykantą, interesų konfliktą, egoizmą, veidmainystę, kurios turbūt ryškiausias paveikslas yra ponia, kuri perėjo į „tvarkiečių“ frakciją, kurią aš pažinojau kaip pilkąją pelytę, bet staiga ji išaugo į juodąją gulbę“, – kalbėjo ji.
Anot A. M. Pavilionienės, Lietuva turi ir daug neišspręstų problemų žmogaus teisių srityje, diskriminuojami įvairių grupių žmonės, tad, pasak jos, neišsprendus šių klausimų tikėtis laisvos diskusijos sudėtinga.
„Naujai išrinktas prezidentas pasakė, kad jis yra už tradicinę šeimą ir tradicines vertybes. Vadinasi, jau šitame pasakyme yra diskriminuojamos kitokios šeimos ir kitokios vertybės. (...)
Bažnyčia atvirai įsiterpia į politiką, mokslą. Žodžiu, yra daug neteisybės, kurią reikėtų šalinti ir tik tada kalbėti apie demokratinę, laisvą Lietuvą ir ateitį, kurioje kiekvienas Lietuvos pilietis jaustųsi puikiai“, – teigė politikė ir pridūrė, kad nesupranta apie kokią gerovės valstybę kalba G. Nausėda, nes nėra minimas joks planas ar strategija.
Stojo ginti Seimo reputacijos
Tuo tarpu žurnalistas Rytis Zemkauskas atkreipė dėmesį, kad pasisakymai apie purviną darbą Seime ir „pilkas pelytes“ ir kuria diskriminacines visuomenės pažiūras.
„Operuoti tokiais terminais kaip „purvas Seime“, „kaip pilkos pelės“ – tai yra tipiškas diskriminacinės kultūros požymis. Jeigu mes taip toliau darysime, tai niekur nenueisime“, – teigė R. Zemkauskas.
„Valstietis“ T. Tomilinas taip pat antrino R. Zemkauskui. Jo manymu, kalbėti reikėtų ne apie „purvą Seime“, o apie nemokėjimą diskutuoti, kas esą ir trukdo vystytis demokratiškam dialogui.
„Manau, kad netiesa, kad purvo politikoje yra daugiau negu universitetuose, darbo kolektyvuose, mokyklose, ligoninėse ar kur nors kitur. Visur yra tie patys žmonės, kurie bendrauja tarpusavy ir turi intrigų, ir viso kito. Aš Seime nepajutau to, kad kažkiek to purvo daugiau. Taip, yra vieša diskusija. Vieša diskusija iš karto suponuoja aštrumą, iš karto suponuoja kritiką, o mūsų žmonės kritikai neparuošti. Mes nemokame ginčytis šeimose, prisipažįstu iš savo patirties, ir ypač darbo vietoje – mums net gėda prisipažinti, kiek mes prašome algos. Ginčo kultūra yra didžiulė problema“, – sakė politikas.