„Aš norėčiau įvesti moratoriumą rinkimų metu paminklų klausimams. Nes akivaizdu, kad, kai tik prasideda rinkiminė kampanija, tai iš karto prasideda ir paminklų tema. Ji įsisiūbuoja socialiniuose tinkluose, prasideda iečių laužymas. Mano siūlymas paprastas – rinkimų kampanijos metu nekalbėkime apie paminklus“, – „Žinių radijui“ sakė politikė.
Parlemento vadovės teigimu, normalu, kad demokratinėse visuomenėse kyla diskusijos dėl istorinių asmenybių įamžinimo. Kartu politikė neslepia, kad idėjai pastatyti Vilniuje paminklą autoritarinį režimą Lietuvoje įvedusiam A. Smetonai ji nepalaikytų.
„Jei klaustumėte mano asmeninės nuomonės, ar reikia Vilniuje tokio paminklo... Manau, kad ne“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen
ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar gruodį nusprendė, kad paminklas pirmajam Lietuvos vadovui Antanui Smetonai iškils J. Basanavičiaus gatvėje, skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą.
Vilniaus miesto Tarybos Istorinės atminties komisijos siūlymu, visuomenės nuomonės buvo klausiama dėl 2 potencialių vietų: Tilto ir Ž. Liauksmino gatvių sankryžos ir erdvės priešais Vilniaus senąjį teatrą J. Basanavičiaus g. 13.
Konkursas paminklui sukurti bus skelbiamas artimiausiu metu. Tai bus jau antrasis konkursas dėl A. Smetonos įamžinimo sostinėje.
Visgi, tai įžiebė aštrias diskusijas viešojoje erdvėje – keliami klausimai, ar A. Smetona turėtų būti įamžintas valstybės sostinėje, mat prezidentas nebuvo vienareikšmiškai vertinamas politikas.
A. Smetona šalies vadovo pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 m. Jis buvo Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Tarybos pirmininkas, publicistas.
1926 m. A. Smetona šalyje įvykdė perversmą ir nuvertė teisėtai išrinktą prezidentą Kazį Grinių, įvedė autoritarinį valdymo režimą, o 1940 m. sovietams okupuojant šalį pasitraukė į Vakarus.