„Pasikeitus situacijai, gali būti grįžtama prie fizinio buvimo pasienyje“, – BNS antradienį sakė viceministras.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad dabartinė situacija pasienyje yra stabili, įrengtos fizinio saugumo priemonės: tvora su pjaunančios vielos segmentu, diegiamos stebėjimo sistemos, todėl nuolat budinčių karių poreikio nebelieka.
„Sutarėme su Krašto apsaugos ministerija ir pasirinkome tokį lankstesnį būdą“, – sakė jis.
Seimas praėjusią savaitę pratęsė nepaprastąją padėtį, tačiau iki šiol pasieniečiams fiziškai talkinusius karius nuspręsta pasitelkti tik esant reikalui – skiriant greitojo reagavimo grupes, kurios nustatytoje parengtyje budi nuolatinės dislokacijos vietose ir yra pasirengusios operatyviai reaguoti į iškilusius incidentus.
Pasak viceministro, galimas grėsmes toliau vertina Jungtinis situacijų centras, kuris ir teiks tolesnius patarimus dėl kylančių grėsmių suvaldymo.
Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pasieniečiams patruliavimuose talkino daugiau nei metus – nuo praėjusių metų vasarą kilusios migrantų krizės.
Vis dėlto situacijai stabilizavusis, kariuomenės vadovybė kurį laiką bandė įtikinti politikus, kad jų pagalba nebėra būtina, o dirbdami pasienyje kariai atitraukiami nuo pagrindinių užduočių vykdymo.
Dėl migrantų antplūdžio lapkritį pasienyje su Baltarusija buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Ji truko iki sausio vidurio.
Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, nepaprastosios padėties režimas įvestas visoje šalyje, tačiau vėliau taip pat paliktas tik pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 19,2 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva jų antplūdį vadina Baltarusijos režimo hibridine ataka.