„Dešimtmečius diskutuota tema, šimtai numintų teismų slenksčių, keli net skirtingi projektai skirtingų politinių partijų – šiandien pagaliau turime svarbų valstybės žingsnį užtikrinant žmogaus teisę į vardą ir pavardę. Gerbiant jo tautybę, šeimą“, – sakoma ministrės paskelbtame komentare feisbuke.
„Ačiū visiems, kurių dėka galėjome pasiekti šiandienos rezultatą – Seimo nariams, balsavusiems už, prezidentui, pasirašiusiam įstatymą, asmenims, nepabijojusiems teisminių procesų, Vyriausybei, kuri girdėjo argumentus ir teikė būtinus pasiūlymus, kad teisės viršenybės principas laimėtų. Šiandien laimėjo Lietuva, nes mūsų laisvė tikrai užaugo“, – pažymi ministrė.
Pasak jos, prezidentui pasirašius įstatymą, Teisingumo ministerija iki gegužės 1 dienos parengs įstatymo lydinčiuosius aktus, netrukus bus pradėtas rengti Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis pavardžių rašybos tvarką.
Ministrė taip pat paskelbė trečiadienį aptarti visų procesų susitinkanti su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininku Audriu Antanaičiu.
Prezidentas G. Nausėda antradienį pasirašė įstatymą, kuriuo įteisinta originali vardų ir pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.
„Seimas ėmėsi iniciatyvos surasti sudėtingą dviejų konstitucinių vertybių pusiausvyrą – valstybinės kalbos savitumo išsaugojimo ir žmogaus teisių, tokių kaip asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisės laisvai judėti, asmens, priklausančio tautinei mažumai, teisės savo vardą ir pavardę rašyti priimtinesniu, įstatymo apibrėžtu būdu, apsaugos“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.
„Tikiuosi, kad priimant šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus bus užtikrintas konstitucinis valstybinės kalbos statusas ir derama pagarba lietuvių kalbos sistemai bei savitumui“, – teigė jis.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą Seimas priėmė sausio 18 dieną, jis įsigalios gegužės 1 dieną.
Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.
Tai reiškia, kad įstatymas leis lietuviškuose pasuose rašyti x, w ir q raides.
Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Įstatymo kritikai teigė, kad nelietuviški rašmenys prieštarauja konstituciniam lietuvių valstybinės kalbos statusui ir yra išdavystė. Opoziciniai „valstiečiai“ dėl šio įstatymo konstitucingumo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyko kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau iki šiol nepakakdavo balsų jiems priimti.