„Daug lenkakalbių, daug rusakalbių gyvena, tai tikrai žmonėms kaip savotiškas identitetas. Kiekvienas čia gyvenantis turėtų mokytis lietuvių kalbos“, – LNK žurnalistams tvirtino vietos jaunimas.
Maišiagalos jaunimas puikiai kalba lietuviškai, bet yra tokių, kurie per 30 metų lietuviškai taip ir neišmoko.
„Yra tokių žmonių, kurie tikrai moka tik lenkiškai ir rusiškai. Tik jie bendrauja lenkiškai daugiausia“, – tikino gatvėje sutikta vietos moteris.
Kitas sutiktas vyras irgi tvirtino, kad lietuviškai galėtų susikalbėti.
Pagal įstatymą valstybės institucijose gyventojai turi būti aptarnaujami tik lietuvių kalba. Tačiau dar viena gatvėje kalbinta moteris atviravo, kad seniūnijoje galima susišnekėti ir lenkų kalba.
Teisingumo ministrė ir Laisvės partijos narė Evelina Dobrovolska siūlo oficialiai įteisinti, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis.
„Kas būtų, jeigu mes Lietuvoje pradėsime vieną gatvę arabiškai rašyti, o kitą lenkiškai, kitą rusiškai“, – stebėjosi LNK žinių kalbintas praeivis.
„Aš manau, kad tikrai šie klausimai yra jautrūs, turėsime skirtingas nuomones, bet esu tikra, kad turėtų užtekti balsų, jog turėtume sėkmingą tiek pateikimą, tiek svarstymą“, – teigė E. Dobrovolska.
Siūlymui dėl dvikalbių gatvių pavadinimų nepritaria kalbininkai.
„Kam reikalingi tie užrašai kitomis kalbomis, jeigu visuose registruose, žemėlapiuose, visur yra užrašai lietuvių kalba. Vadinasi, praktinės funkcijos jokios neatlieka“, – komentavo Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Aurius Valotka.
Taip pat siūloma įteisinti, kad savivaldybėms, seniūnijoms žmonės prašymus galėtų teikti nebe vien tik lietuviškai, bet ir lenkiškai, ir rusiškai.
„Šiandien yra įmanoma, kad tik kreipiantis būtent į vietinės valdžios, tarkime seniūnijas ar savivaldybes, teikiant prašymus, bet ne skundus, kurie, kaip žinome, jau yra administracinė procedūra ir turėtų vykti būtent valstybine kalba. Taigi, tas projektas jau ir darbo grupėje buvo suderintas su kalbos komisija, kalbos inspekcija ir neprieštarauja kalbos įstatymui“, – tvirtino Teisingumo ministrė.
Kalbininkai nelinkę pritarti ir prašymams lenkų ar rusų kalba. A. Valotka teigė, kad „čia yra Lietuva ir lietuvių valstybinės kalbos turi būti kiek galima daugiau.
Dar daugiau klausimų kalbininkams kelia siūlymas įteisinti, kad tautinių mažumų regionuose vietoves būtų galima tradiciniais lenkų ar rusų vardais.
„Dzeržinskio gatvės, visokių komunisčių madeiskeryčių, visokių zymanų ir panašių gatvės, Lenino prospektų, kad vėl neatsirastų. Turi būti tam apribojimas“, – sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas.
Teisingumo ministrė sako, kad bet kokių pavadinimų nebus galima suteikti.
„Turėtų būti atskira grupė komisija, kuri istoriškai išanalizavusi nuspręstų, kurie vietovardžiai egzistavo jau Lietuvoje ir kurie gali būti rašomi.“
Pagal tautines konvencijas siūloma kalbos išimtis taikyti regionam, kai kitos tautybės žmonės sudaro bent 30 proc. gyventojų. Pagal tokį slenkstį lenkų kalba oficiali galėtų būti Vilniaus, Šalčininkų ir Trakų rajonuose, Visagine – rusų kalba. Bet Teisingumo ministerija pasirinko 20 proc. kitataučių kartelę. Tad papildomai lenkų kalba oficiali taptų ir Švenčionių r.
LNK žiniomis, kalbėta ir apie 15 proc. kitataučių kartelę. Rusų kalba oficiali būtų tapusi dar ir Klaipėdos mieste, ir Zarasų r.
„Kalbos inspekcija ir komisija dalyvavo, buvo „prieš“ šitą procentinę kartelę, nes tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamasis komitetas kitą siūlo. Jis siūlo 30 proc. kartelę“, – aiškino A. Valotka.
E. Dobrovolskos siūlymams nepritaria ir dalis koalicijos partnerių konservatorių.
„Jeigu mes turėsime kokius šešis rajonus, kur de facto paleidi dvikalbystę ir trikalbystę, mes turėsime dar didesnę valstybės fragmentaciją ir tautinių bendrijų iš esmės segregaciją, ne integraciją į valstybę. Šito reikėtų išvengti“, – sakė Seimo narys Paulius Saudargas.
Liberalai netrukus ketina siūlyti ir pavardžių rašymą ne lietuviškomis raidėmis asmens dokumentuose.
„Tą turėtų numatyti atskiras projektas, kuris, pagal tai, ką mes matome pavasario sesijos programoje, irgi atsidurs Seime“, – tikino Teisingumo ministrė.
Pasak P. Saudargo, konstitucinis teismas jau yra kelis kartus išaiškinęs apie galimybę rašyti pase tik lietuviškai, todėl tikriausiai iškiltų konstitucinė dilema.
Politologas Gediminas Kazėnas sako, kad politikų ginčai dėl kalbos tik skaldo visuomenę, nors visuomenės gyvenime nieko iš esmės nekeičia.
„Akivaizdus politinis interesas t. y. Laisvės partija tuos dalykus deklaravo, ji turbūt didžia dalimi mažumų balsais ir pasiekė tą savo rinkiminį rezultatą. Aš sakyčiau, kad čia truputėlį yra bandoma rinkti sau tų politinių tikslų“, – komentavo jis.
Anot politologo, tarptautinės organizacijos ne kartą pripažino, kad lenkų mažuma jokioje kitoje šalyje neturi tokių gerų sąlygų kaip Lietuvoje.