„Sulaukime teismo nuosprendžio, kuris yra galutinis ir įsiteisės, tada vertinkime visą procesą ir vertinkime, kokias mes priežastis matome ir kokias išvadas galime pasidaryti“,- ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė E. Dobrovolska.
Pasak ministrės, visiškai normalu, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis šioje byloje imtas plačiai aptarinėti visuomenėje.
„Kai mes turime aktyvų visuomenės domėjimąsi nuosprendžiu arba teismo sprendimu, komentavimą, nuomonių pasidalinimą, tai yra labai sveikas demokratinis procesas. Ir to reikia. Nes tik tokiu būdu visuomenė iš esmės susipažįsta su teisingumo vykdymu“,– tikino ji.
Vis tik teisingumo ministrė pabrėžė, kad valdžių atskyrimo principas išlieka esminiu demokratinės valstybės elementu, todėl politikų ar kitų pareigūnų komentarai, susiję su tebevykstančiais teismų procesais, turėtų būti itin pamatuoti.
„Kita dalis, kai mes kalbame apie tuos žmones, kurie užima tam tikras pareigas, ir jeigu mes neturime įsiteisėjusio teismo sprendimo, atitinkamai komentavimas turi būti teisės gairių ribose, tam, kad mes neturėtume galimai spekuliacijų, ką tai galėtų reikšti“,– mano E. Dobrovolska.
ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.
„MG Baltic" politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.