Ligoninės vadovybė atsikerta, esą šioje įstaigoje medikai gauna vienas didesnių algų, o nuo šio rugsėjo jų piniginės papilnėjo dar keliomis dešimtimis eurų.
Pavardės nepanoręs viešinti Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbantis gydytojas pasakojo, kad pastaruoju metu darbovietėje jaučiama nemenka įtampa. Dar vasarą medikai sulaukė naujienos apie nuo rugsėjo planuojamus kelti atlyginimus.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dosniai žarstė pažadus, kad visam medicinos personalui atlyginimai kils iki penkiolikos procentų. Tačiau, pasak panevėžiečio mediko, realybė pasirodė esanti kitokia. Garsios kalbos virto trupiniais – daugeliui atlyginimas išaugo vos keliolika ar keliomis dešimtimis eurų, o kai kuriems liko toks pat. Tačiau labiausiai Panevėžio ligoninės medikus papiktino vadovybės bendravimas.
„Personalo skyriaus darbuotojos vaikščiojo po skyrius ir kiekvienam kaišiojo pasirašyti ant pakeistų darbo sutarčių. Suabejojusieji perspėti, jeigu nepasirašys, kiekvieno asmeniškai lauks direktoriaus kabinete ant kilimėlio. Tokio spaudimo neturėjo būti“, – pasakojo gydytojas.
Jo tvirtinimu, kai kurie kolegos netgi sulaukė pasiūlymo išeiti iš darbo, jeigu netenkina darbo sąlygos. Viena vertus, gydytojai pasirinkimo nelabai turi – Panevėžyje yra tik viena ligoninė. Kita vertus, medikų ir slaugytojų trūksta jau dabar. Apie 60 proc. minėtos įstaigos medikų vyresnio amžiaus.
„Jau dabar krūviai yra milžiniški, o jaunų medikų beveik neateina. Pavyzdžiui, Ginekologijos skyriuje iš aštuonių operuojančių medikų net keturi – jau pensinio amžiaus. Kas dirbs, jeigu gydytojai masiškai pradės eiti iš darbo?“ – piktinosi medikas.
Nori aiškumo
Respublikinės Panevėžio ligoninės profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Paškevičienė neslėpė, kad tokių nusiskundimų, jog medikai verčiami pasirašyti pakeistas darbo sutartis, sulaukusi ir ji. Pirmininkės teigimu, realiai medikų, slaugytojų ir kito medicinos personalo atlyginimai padidėjo nuo nulio iki septynių procentų, nors buvo žadėta, kad augs 12 proc.
Anot jos, netgi buvo svarstoma streiko galimybė, tačiau toks protestas skaudžiai atsilieptų pacientams, kuriems reikalinga skubioji pagalba. Todėl tokių kardinalių sprendimų Panevėžio ligoninėje bent kol kas atsisakyta.
Anot B. Paškevičienės, ligoninės vadovybė profesinės sąjungos pasiūlymus ignoruoja. Darbuotojų atstovai siekia, kad kintama darbo užmokesčio dalis būtų diferencijuojama pagal darbo sudėtingumą. Tačiau iki šiol jokie kriterijai nenustatyti, nors ligoninės vadovybė įpareigota tą padaryti dar pavasarį.
„Direktorius aiškina, kad atlyginimai – konfidencialus reikalas, todėl viešai svarstyti to nereikėtų. Bet tai neturi būti slapta, be to, atlyginimų koeficientai turi būti diferencijuoti pagal darbo sudėtingumą – negali būti vienodas darbo užmokestis dirbant poliklinikoje ir priėmimo skyriuje“, – mano B. Paškevičienė.
Galimybės ribotos
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas teigė, kad pagal susitarimą su Teritorine ligonių kasa padidinus paslaugų teikimo įkainius, gydymo įstaiga gaus 1 mln. 20 tūkst. Eur darbuotojų atlyginimams kelti, arba 138 Eur per mėnesį vienam darbuotojui, kas į „rankas“ vidutiniškai sudarytų 83,5 Eur. Atlyginimams kelti numatyta 1 mln. 205 tūkst. Eur. Pasak vadovo, darbo užmokesčio kėlimo darbuotojams sąlygos ir dydžiai buvo suderinti ligoninės administracijos ir Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio filialo, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Panevėžio skyriaus ir Respublikinės Panevėžio ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos.
A. Skorupsko teigimu, visos gautos lėšos panaudotos pagal paskirtį – gydytojams atlyginimai kilo iki 12 proc., slaugytojams – iki 7 proc., kitiems sveikatos priežiūros specialistams – iki 7 proc., darbuotojams, neteikiantiems sveikatos priežiūros paslaugų – iki 4 proc.
Skolų šleifas
Pasak vadovo, vidutinis darbo užmokestis Respublikinės Panevėžio ligoninės darbuotojams po atlyginimo pakėlimo už etatą gydytojų siekia 2861 Eur, slaugytojų – 1412 Eur, kitų darbuotojų, kurie teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas – 1310 Eur.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad ligoninės darbuotojų darbo užmokestis yra vienas didžiausių tarp Lietuvos sveikatos sistemos įstaigų“, – pabrėžė A. Skorupskas.
Jis neslėpė, kad ligoninė turi nemažų finansinių įsiskolinimų, kuriuos paliko buvęs vadovas. Metų pradžioje jie sudarė 3 mln. 400 tūkst. Eur, o spalio 10-ąją buvo sumažėję iki 1 mln. 750 tūkst. Eur. Anot A. Skorupsko, jeigu ligoninės suteiktų paslaugų skaičius augtų 3–5 proc., jau 2020 m. pradžioje būtų galima peržiūrėti atlyginimų augimo galimybes. Pasak vadovo, siekiamybė, kad jau kitų metų antrąjį pusmetį vidutinis gydytojų darbo užmokestis siektų 3200 Eur, o slaugytojų 1600 Eur.
„Tik norime akcentuoti, kad visi kreditoriniai įsiskolinimai yra dengiami ne iš darbo užmokesčio fondo“, – tvirtino A. Skorupskas.
Peržiūrės sutartis
Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas:
Atlyginimai visuomet jautrus klausimas, tad natūralu, jog kyla daug emocijų ir diskusijų. Mes turime oficialų Respublikinės Panevėžio ligoninės raštą, kad atlyginimai šios ligoninės darbuotojams nuo rugsėjo 1-osios tikrai kilo. Žinoma, ne visiems vienodai. Specialistai, kurie, administracijos vertinimu, yra reikalingesni ligoninei, atneša daugiau pelno, gavo daugiau.
Reikia suprasti, kad dvylika procentų kyla visas atlyginimų fondas, o ne kiekvienam darbuotojui atlyginimas atskirai. Suprantama, kad galbūt žmonės tikėjosi daugiau, todėl tokios emocijos ir kilo.
Visgi yra nedidelių problemų su darbo apmokėjimo tvarka. Kiek žinau, vadovas dirba dar neseniai, tad abi pusės sutarėme, kad artimiausiu metu bus viskas sutvarkyta. Reikia, kad juristai peržiūrėtų darbo sutartis, ekonomistai perskaičiuotų tam tikrus koeficientus atlyginimo ribose. Jeigu to nebus padaryta, su ligoninės vadovais teks kalbėtis griežčiau teisine kalba. Ligoninė yra valstybinė įstaiga, negali buhalterija skaičiuoti atlyginimų kitaip, negu valstybė liepia.