Kiek anksčiau Lietuvos jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas leitenantas Antanas Brencius DELFI teigė, kad paieškas dar vykdė ir Latvijos paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis.
„Mūsų sraigtasparnis ir lėktuvas jau grįžo į bazę, į Klaipėdą grįžta ir paiešką vykdę laivai „Šakiai“ bei „Jotvingis“. Jei latvių sraigtasparnis iki nusileidžiant saulei neaptiks jokių ženklų jūroje, kurie suteiktų pagrindo tęsti paiešką, ji veikiausiai oficialiai bus nutraukta. Ieškome gyvų žmonių, tačiau jau tikrai labai mažai vilties, kad pilotai išgyveno“, – teigė A. Brencius.
Jo žodžiais, laivais ir iš oro išžvalgyta didžiulė teritorija Baltijos jūroje – nuo Klaipėdos iki Liepojos ir dar už jos. Tačiau jokių lėktuvo nuolaužų, tepalų žymių, gelbėjimosi valties, kurioje galėtų būti pilotai, pačių žmonių, jei jie plūduriuoja vandenyje, rasti nepavyko.
„Suprantu, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos yra skaudi tema, todėl atsiranda įvairių manipuliacijų, jog prastai dirbame. Galiu garantuoti, kad padarėme viską, ką galėjome, kiek leido oro sąlygos“, – tvirtino A. Brencius.
DELFI rašė, kad Baltijos jūroje dingusio lėktuvo „An-2“ paieškos pradėtos šeštadienį apie 18 val. paskutinį kartą lėktuvu skridę du pilotai su Palangos oro uostu radijo ryšiu susisiekė 16.16 val.
Jie Klaipėdos aerodrome turėjo nusileisti 17.20 val. ir apie tai pranešti Palangos oro uostui.
„Ieškoti dingusių pilotų tikrai nepadėjo tai, kad pranešimą gavome tik apie 18 val., o nurodytos paskutinės buvimo koordinatės buvo tos, kurios užfiksuotos 16.16 val. Jos buvo 97 jūrmylės nuo Palangos. Darėme prielaidą, kad lėktuvas, kol dingo, dar skrido Klaipėdos link, todėl laivai, plaukdami į paieškos vietą, jau vykdė paieškos darbus, todėl neplaukė maksimaliu greičiu.
Suprantama, kad todėl jie nurodytą vietą pasiekė vėliau nei norėtųsi“, – aiškino pašnekovas.
Be to, anot jo, mažai tikėtina, kad pilotai, jei jie vandenyje, dar būtų gyvi. Specialistų teigimu, vandens Baltijos jūroje temperatūra siekia daugiausia 8 laipsnius. Tokiame vandenyje žmogaus organizmas atšąla per 3 valandas. Jei žmogus vilki hidrokostiumu, jis laimi dar porą valandų.
Niekada nebuvo atmesta tikimybė, kad pilotai sugebėjo prisipūsti gelbėjimosi valtį ir būti joje. Tačiau, specialistų teigimu, net ir būnant valtyje, esant tokioms oro sąlygoms, per parą galima sušalti.
Lietuvius išlydėjęs švedų pilotas: Palangos oro uostas kartais ilgai neatsiliepdavo
Baltijos jūroje dingusius lietuvius iš Švedijos išlydėjęs oro uosto vadovas sako, kad skrendant iš Geteborgo į Klaipėdą Palangos oro uostas kartais kurį laiką neatsiliepdavo į siunčiamus pranešimus.
„Dažnai būdavo, kad skambinu ir nesulaukiu atsakymo. Palangai kartais prireikdavo daug laiko atsiliepti. Nežinau, ką jie veikdavo bokšte, galbūt blogas radijo (ryšys)“, - BNS telefonu iš Švedijos sekmadienį sakė Kattlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas.
Jis sakė pats ne kartą skridęs iš Geteborgo į Klaipėdą. Pasak K.Brattforso, panašių problemų susisiekti su skrydžių vadovais Švedijoje neiškildavo.
„Taip būdavo prieš šešerius septynerius metus. Iš pilotų panašias problemas girdžiu ir dabar“, - teigė švedų pilotas.
Pasak K.Brattforso, lėktuvas An-2, kuriuo skrido lietuviai, paskutinį kartą buvo tikrintas dvi savaites prieš skrydį, o pilotai buvo itin patyrę, todėl negalėjo padaryti klaidos.
„Du vyrai su 15 tūkst. valandų skrydžių patirtimi, Antonov-2 skridę 40 metų nedaro klaidų. Turėjo būti rimtų problemų. Neįsivaizduoju, kokios jos. Galėjo nutikti tūkstantis skirtingų dalykų“, - kalbėjo K.Brattforsas.
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas BNS sakė, kad panašių nusiskundimų iki šiol negirdėjęs, bet teigė negalintis atmesti, kad blogos sąlygos gali sutrukdyti patekti į girdimumo zoną.
Jo teigimu, vėliau dingę pilotai įskridę į Lietuvos skrydžių valdymo zoną šeštadienio popietę sėkmingai užmezgė ryšį.
„Ryšys buvo pirmas ir paskutinis įskridus į Lietuvos skrydžių valdymo zoną, informavo apie vietą ir aukštį“, - sakė A.Šumska.
Apie prarastą ryšį su civiliniu orlaiviu „An-2“ pranešta šeštadienio vakarą. Iki sekmadienio vakaro lėktuvo pėdsakų aptikti nepavyko.
Susisiekimo ministerijos padalinys atliks tyrimą dėl Baltijos jūroje dingusio lietuvių lėktuvo
Susisiekimo ministerijos padalinys tirs įvykį, kai šeštadienį be žinios dingo virš Baltijos jūros iš Geteburgo į Lietuvą skridęs vienmotoris civilinis lėktuvas su dviem lakūnais.
Tyrimas tikriausiai bus pavestas Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovui Broniui Merkiui, BNS informavo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Šumskas.
„Mes tuo neužsiimam, mūsų kitos funkcijos. (..) Latvija čia ne prie ko, nes buvo mūsų skrydžių valdymo zonoje, tai mūsų teritorija. Be to mūsų registro, mūsų aviakompanijos lėktuvas, tyrimo jurisdikcija tenka Lietuvai“, - teigė A.Šumskas.
Pasak A.Šumsku, jeigu orlaivis ir bus surastas ir iškeltas, vadinamųjų juodųjų dėžių jame nebus, nes jų įrengimas tokio tipo lėktuvuose nėra numatytas, yra tik skrydžio aukštį matuojantis prietaisas. Nors lėktuvas neturėjo juodųjų dėžių, jis galėjo skristi per Baltijos jūrą, net tokiam skrydžiui keliami tik gelbėjimo įrangos reikalavimai.
„Jis turėjo pilną gelbėjimo įrangą. Ar ja buvo pasinaudota - čia jau kitas klausimas“, - sakė A.Šumskas.
Jis sakė, kad orlaivių avarijų standartinės priežastys yra keturios - orlaivių gedimas, pilotų klaidos, nepalankios meteorologinės sąlygos ir išorinis poveikis. Jis iš karto atmetė versiją, kad pilotai galėjo padaryti klaidų, oro sąlygos buvo geros.
A.Šumskas sakė kartu studijavęs, baigęs mokslus ir skraidęs su dabar dingusiu pilotu Adolfu Mačiuliu.
„Ypatingai patyręs, lygių Lietuvoje nėra“, - apie kolegą kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas.