Griauti pradėjo negavęs leidimo
Kaune, Perkūno alėjoje stūksantis 11-uoju numeriu pažymėtas pastatas, o tiksliau – liūdnas jo likimas sukėlė tikrą audrą visuomenėje.
1928 metais architekto Aleksandro Gordevičiaus projektuotoje viloje gyveno knygnešys, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Steigiamojo Seimo narys Petras Ruseckas.
Visuomenę papiktino istorinę vilą įsigijusio verslininko veiksmai. Pasamdžius darbininkus, šie pradėjo pastatą ekskavatoriumi niokoti, nors leidimas griovimo darbams išduotas nebuvo. Pastato savininkas žiniasklaidai minėjo, esą jokių leidimų tam nereikia, pastatas avarinės būklės ir netinkamas gyventi, panašu, savo poziciją kaunietis pasirengęs ginti teisme.
Istoriniam paveldui neabejingų kauniečių ir institucijų atstovų dėka darbus pavyko bent kuriam laikui sustabdyti, visgi spėta nugriauti didesnę pastato dalį.
Kauniečių reikalavimas: pradėti ikiteisminį tyrimą, atstatyti apgriautą vilą
„Taip, barbarai sustabdyti, bet sunaikinta dar viena dalis autentiškos pastato materijos. Nepaisant to esu įsitikinęs, kad karą laimėsime mes, nes tiesa mūsų pusėje. Šis nusikaltimas yra vieno bandito spjūvis į veidą valstybei ir mums visiems. Nebe tie laikai, gerbiamasai, tavo laikai baigėsi.
Mokėsi už tai labai brangiai. Ir tegul nemiega ramiai tie, kas prie to prisidėjo - istorija privers nukrist ir jūsų kaukėms“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pirmadienį prie pusiau sugriauto pastato vėl būriavosi žmonės, jie atsiliepė į socialiniuose tinkluose paskelbtą iniciatyvą kreiptis į teisėsaugos institucijas prašant pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat reikalauti, kad suniokotas pastatas būtų atstatytas.
Pasak akciją organizavusio architekto ir visuomenės veikėjo Audrio Karaliaus, surinkta apie 200 parašų.
Pastatas – ne vertybių sąraše, bet saugojamoje teritorijoje
„Šis pastatas unikalus tuo, nes vietinėmis medžiagomis buvo bandoma atkartoti pasaulinę kultūrą. Ir tokie statiniai unikalūs ne tik Lietuvos, bet ir pasauliniame kontekste“, – apie Art Deco stiliaus vilos unikalumą sakė architektas Linas Tuleikis.
Esminė problema ta, jog šis statinys nėra įtraukas į Kultūros vertybių registrą. Kita vertus, jis stovi teritorijoje, kuriai specialiuoju planu taikoma didelė apsauga, be leidimų negali būti vykdomi jokie darbai.
„Mes demonstruojame absoliutų negebėjimą ir nemokėjimą tvarkyti tokių dalykų. Jeigu kažkas pradėtų viduryje gatvės pjauti žmogų, policija iš karto atvažiuotų. Keli specialistai savo iniciatyva sureagavo, realiai institucijos bejėgės tokiai savivalei užkardyti. Todėl žmogus, įsistatęs kiaulės akis dėsto savo tiesas, kad jam niekas nedraudė nužudyti šį namą. Jeigu nėra kultūros, vadinasi, reikia drausti“, – piktinosi L. Tuleikis.
Paklausus, kaip reikėtų traktuoti faktą, jog istorinis statinys, kurio didesnė pusė jau nugriauta, nebuvo pripažintas saugotina istorine vertybe, L. Tuleikis apeliavo į visuomenės supratimą, kas turi būti saugoma.
„Europiniame kontekste mes esame labai daug pastatų įrašę į registrinius sąrašus. Užtenka, kad vietovė yra sąraše, tai jį gina nuo bet ko. Čia yra kultūriniai dalykai, kai turėtų užtekti supratimo ir saugoti turėtume dėl to, kad jis vertingas.
Nėra įstatymo, kad reikia saugoti Stradivarijaus smuiką, tačiau nei vienas idiotas jo nesukapojo“, – svarstė architektas L. Tuleikis.
Kokios sankcijos laukia griovėjo – neaišku
Pirmadienį į Perkūno alėją atvykusi aplinkos viceministrė Ligita Valalytė sakė norint savo parašu išreikšti pasipiktinimą dėl to, kas vyksta, taip pat ieškoti būdų, kurie padėtų išsaugoti vertybes.
Ji minėjo, kad tai, jog praėjusį savaitgalį pavyko sustabdyti griovimo darbus, rodo didelį visuomenės bei institucijų neabejingumą.
„Visa teritorija yra savivaldybės patvirtintame specialiajame plane, yra didelė apsaugos zona. Bet kuriuo atveju, bet kokie darbai turi turėti atitinkamus suderinimus ir leidimus. Jei savininkas sako, kad gali ar negali kažkokius dalykus daryti, matyt, tai yra ciniškas požiūris į tai, ką mes turime“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovė.
Paklausus, kokios sankcijos gresia griovimo darbus inicijavusiam pastato savininkui, viceministrė L. Valalytė atsakyti tiksliai negalėjo. Ji minėjo, kad bus aiškinamasi, kokia žala padaryta, kaip ją padengti.
Poelgį pavadino teroro išpuoliu prieš valstybę
Kaune, tame pačiame Žaliakalnio rajone gyvenantis architektas A. Karalius šią situaciją, kai negavus leidimų ekskavatoriumi griaunamas istorinis statinys vadino terorizmu.
„Tai, ką mes šiandieną matome, aš vertinčiau, kaip teroro aktą prieš Lietuvos valstybę. Turime kalbėti ne apie architektūrą, ne apie paveldą, bet apie terorizmą, kuris, pasirodo, įmanomas ir tokiu būdu.
Ypač turint omenyje, kad sugriautoji vila priklausė Lietuvos savanoriui, knygnešiui, šviesuoliui, kariuomenės majorui, Vyčio kryžiaus ir Vytauto Didžiojo ordinų kavalieriui P. Ruseckui. Žmogui, kuris savo gyvybę paaukojo dėl Lietuvos ir gyvenimą baigė lageryje, į savo namus daugiau nebegrįžo“, – sakė A. Karalius.
Pasak architekto ir aktyvaus visuomenininko, šis pastatas, galėjęs virsti muziejumi, priklausė savivaldybei ir neaiškiomis aplinkybėmis buvo privatizuotas.
Pasisakė ir V. Matijošaitis
Nerimstant aistroms dėl sugriauto pastato, savo poziciją išsakė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaits.
"Nesu teisėjas, kad čia ir dabar viešai kaltinčiau konkrečius asmenis, tačiau visi matome akivaizdų faktą: be jokių leidimų ir derinimų su atsakingomis institucijomis veikiama tiesiog laukiniais principais.
Didžiuojuosi savo komandos žmonėmis, kurie tą pačią dieną kategoriškai sureagavo ir iki šiol nuolat dirba įvykio vietoje, padedami kolegų iš kitų institucijų. Fizinės prievartos imtis neturime teisės, tačiau galiu užtikrinti, kad už chamišką elgesį teks atsakyti įstatymų numatyta tvarka.
Nesvarbu, kad šeimininkaujama privačioje valdoje, tačiau visi darbai turi būti atliekami pagal galiojančias taisykles, o šįkart į jas tiesiog užsimerkta. Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus bei Kultūros paveldo departamento specialistai, o galiausiai ir policijos pareigūnai viską užfiksavo. Jie įspėjo, kuo gresia toks savivaliavimas, todėl neabejoju, kad kaltininkas nuo atsakomybės neišsisuks.
Jei kažkam praeities turtas atrodo nieko vertas, tokiam smegenų jau nepakeisi ir proto nebepridėsi. To reikia mokyti dar mokyklos suole, istorijos pamokose, kad nuo mažumės atsirastų suvokimas, kas yra paveldas, kuo jis brangus ir kodėl turi būti saugomas", – išplatintame pranešime cituojamas Kauno meras.