Karybos ekspertas Darius Antanaitis „Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ sako, kad tai, kas dabar vyksta, tam tikra prasme yra natūralus procesas.
„Pirmiausia mes turime susitarti dėl terminų. Kas yra Talibanas? Šiuo atveju tai, ką mes matome, tas senasis 2001 metų Talibanas – tai, sakyčiau dabartinės Vyriausybės opozicija, ir būtent tai vyksta – Talibanas, užėmimas. Žinoma, skamba labai dramatiškai, tačiau iš esmės matome, kad vietiniai gyventojai nepalaiko Vyriausybės pajėgų ir persirengia ar pereina į tą pusę grupuočių, kurios yra opozicinės Vyriausybei. Taigi atmetus visą įvykių dramą, manau, kad tai, kas vyksta, yra natūralus procesas“, – tikina pašnekovas.
Galėjo būti staigmena
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius laidoje sako, kad daugeliui stebėtojų toks įvykių greitis galėjo būti staigmena.
„Tam tikra staigmena, nes absoliuti dauguma pranašavo, kad Talibanas tikrai užims Kabulą, bet galbūt buvo galvojama, jog tai padarys iki žiemos, o dabar dar vasara. Tai staigmena daugeliui stebėtojų, nes nebuvo pranašaujama, kad tokia nelojali yra Afganistano kariuomenė, Vyriausybė ir kad tiek daug piliečių palaiko Talibano ideologiją“, – sako E. Račius.
Paklausus, kaip pašnekovas apibūdintų tą Talibaną, apie kurį kalbame šiomis dienomis, E. Račius tikino, jog turime kalbėti apie režimo ar valdžios opoziciją, ji yra labai plati, nes kitaip būtų sunku įsivaizduoti, kad taip greitai ir lengvai ta opozicija būtų galėjusi ateiti iki Kabulo.
„Reikia sutikti, kad jeigu lygintume tai, kas buvo Talibanas praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje, ir jis užėmė beveik visą teritoriją, su tuo vadinamuoju Talibanu šiandien, tai tam tikra prasme nėra diena ir naktis, tačiau yra daugybė skirtumų ideologinėje plotmėje. Kartu, sakyčiau, <...> Talibano vedamas labai platus frontas, prie kurio jau gerokai seniau prisijungė „Hakani“ tinklas ir šiaurėje veikiančios ar naujai pradėjusios veikti etninių uzbekų, tadžikų ginkluotos grupuotės, ir Talibanas jau tikrai nebėra tas originalusis puštūnų vedamas, kai pirmiausia buvo propaguojamas puštūnų garbės kodeksas pramaišiui su islamiška etika, o dabar mes matome, kad bent jau teoriniu lygmeniu Talibanas save pristato kaip civilizuotesnį ar humaniškesnį.
Mes matysime, ar jis laikysis tų deklaruotų pažadų, bet bent kol kas atrodo, kad esama gana daug skirtumų net ir šiuo lygmeniu. Išties turime kalbėti apie režimo ar valdžios opoziciją, kuri labai plati, nes kitaip būtų sunku įsivaizduoti, kad taip greitai ir lengvai ta opozicija būtų galėjusi ateiti iki Kabulo ir praktiškai be mūšio jį užimti“, – sako E. Račius.
Daug kas liko už uždarų durų
Pasiteiravus, ar gali būti, kad Vakarai neįvertino Afganistano silpnumo, E. Račius tikino, jog niekada nematė tokių žinučių, prasprūdusių į viešumą.
„Aš sakyčiau, kad galbūt už uždarų durų daug kas buvo įvertinta, bet viešu retorikos lygmeniu amerikiečiai, koalicija ir Europos valstybės stengėsi nepasėti panikos, neišsiduoti žiną daugiau, negu pasako, ir mes matėme, kad viešoje erdvėje buvo kalbama apie viltį, jog bus išspręsta. Prezidentas buvo raginamas derėtis, tiesa, tos derybos ir vyko praktiškai visą laiką. Atrodė, kad viskas kažkaip kitaip gali išsispręsti, turiu omenyje, kad viešai buvo taip transliuojama ir niekur nebuvo leidžiama suprasti, jog Afganistano vyriausybė yra visiškai neveiksni ar kariuomenė visiškai nelojali. Mes niekada nematėme tokių žinučių, prasprūdusių į viešumą, bet tai nereiškia, kad tokia informacija nebuvo žinoma“, – sako E. Račius.
Pasiteiravus apie prezidento vaidmenį ir koks jis gali būti, E. Račius tikino, kad greičiausiai jo politinė karjera baigta.
„Aš manau, kad Ashrafas Ghani savo politinę karjerą baigė šimtu procentų, greičiausiai nei amerikiečiai, nei kiti sąjungininkai nebenorės tęsti bendradarbiavimo su juo. Mes matome, kad buvęs prezidentas, kuris liko Kabule ir paskelbė, kad nepasitrauks, yra pasiruošęs dalyvauti pereinamojoje Vyriausybėje, jeigu ta opozicija, kuri atėjo į valdžią, jį įsileis. Galbūt tai galėtų būti asmuo, per kurį Vakarai galės veikti, priklausomai nuo to, kiek ta naujoji Vyriausybė jį prisileis artyn savęs, bet Ghani korta jau yra mušta“, – sako E. Račius.
Paklausus apie tarptautinės bendruomenės vaidmenį, E. Račius tikino, kad neaišku, ar tarptautinė bendruomenė bus vieninga.
„Tarptautinė bendruomenė visuomet gali turėti tam tikrą poziciją ir tos pozicijos pagrindu veikti. Dabar kyla klausimas, kiek ta tarptautinė bendruomenė gali būti vieninga pradedant nuo JT Saugumo tarybos, kurioje vienoje stalo pusėje sėdi Kinija ir Rusija, o kitoje – JAV, britai, prancūzai. Tikėtis, kad bus prieita prie bendros nuomonės ir jos pagrindu veikiama, yra sudėtinga, ir mes matome, kad Rusija su Kinija jau koketuoja su naująja valdžia ir turi kiek kitokį požiūrį“, – tikina pašnekovas.
Klausimas, kas pripildys atsiradusį vakuumą
Paklausus, kas vis dėlto galėjo nulemti tokį greitį, D. Antanaitis tikino, kad tam tikra prasme atsirado vakuumas.
„Turėdami omeny Afganistaną, mes turime kalbėti apie Afganistano socialinę sudėtį. Tai nėra vienalytė valstybė. Ten valdo gentys, įvairios grupuotės, tarp jų – ir nusikalstamos grupuotės, kurios verčiasi narkotikų auginimu, gamyba, todėl reikia atsargiai žiūrėti dėl politinės sudėties, kas dabar vyksta. Realiai, mano nuomone, atsirado vakuumas po to, kai JAV jau senokai paskelbė, kad atsitraukia. Dabar kiekviena iš tų grupuočių nori užimti kuo didesnę teritoriją ir pripildyti tą vakuumą, nes šiek tiek vėliau jiems teks kovoti dėl teritorijos. Taigi kas didesnę dalį Afganistano atsikąs, tas ir valdys situaciją“, – laidoje sako D. Antanaitis.
Paklausus, ar amerikiečiai galėjo tikėtis tokių staigių pasikeitimų šalyje, D. Antanaitis tikino, jog netikėta ne tai, kad talibai juda milžinišku greičiu, bet tai, kaip staigiai subyrėjo taip ilgai ruošta ir finansuota Afganistano kariuomenė.
„Manau, kiekviena situacija turi mažiausiai dvi puses. Šiuo atveju, manau, žvalgybinė informacija galbūt kažkur „suvaikščiojo“, bet ji dėl to ir yra žvalgybinė, kad nėra vieša. Iš to, ką matome viešoje erdvėje, taip, tai buvo netikėta. Aš manau, netikėta ne tai, kad talibai juda milžinišku greičiu, bet tai, kaip staigiai subyrėjo taip ilgai ruošta ir finansuota Afganistano kariuomenė ir saugumo pajėgos. Čia yra didelė keistenybė, tai parodė, kiek realiai buvo silpna Afganistano valdžia ir kiek buvo stipri įtaka JAV ir ES, NATO sąjungininkų Afganistane. Vos pasitraukus, viskas subyrėjo ir dabar atsiranda naujų politinių judėjimų, kurie bando užimti kuo didesnes teritorijas“, – laidoje sako D. Antanaitis.