Traukinių istoriją D. Aksionovas pasakojo „Delfi“ laidai „Ar galiu užeiti?“ aprodydamas Bėgių parką. „Šis eksponatas yra ne tik vienintelis Lietuvoje, bet ir, galima sakyti, visame pasaulyje. Antras toks riedmuo yra dar Latvijoje, Rygoje, – pasakojo D. Aksionovas, rodydamas į traukinį, kuris išoriškai panašus į tuos, kurie dabar rieda Lietuvos bėgiais. – Jis buvo pagamintas 1997 metais, buvo kaip bandomasis, gamintas su tikslu po bandymų nusipirkti daug daugiau, bet, deja, kitos šalys nukonkuravo ir pas mus važinėja kitos automatrisės.“

D. Aksionovas taip pat aprodė ir mašinisto kabiną. „Iš pradžių turime atlaisvinti stabdį, – apie tai, kaip reiktų pradėti riedėti, pasakojo D. Aksionovas, pridurdamas, kad stabdį atlaisvinti reikia ramiai, staigus judesys naudojamas tik ekstremaliam stabdymui. – Ir turime sukti kontrolerį, ne vairą, o kontrolerį pagal laikrodžio rodyklę ir didinti greitį.“

„Geležinkelio riedmenyse, lokomotyvuose ir traukiniuose vairas yra iš dviejų dalių: kontrolerio ir stabdžių“, – nurodė D. Aksionovas.

Geležinkelių muziejus
Geležinkelių muziejus
FOTO: Julius Kalinskas | Delfi

Mašinisto kabinos priekinį stiklą galima pridengti tvirta ir neperregima širma, kuri padeda mašinistui valdyti traukinį stipriai šviečiant saulei – apsaugo nuo akinančių spindulių.

Geležinkelių muziejaus Bėgių parke taip pat galima pamatyti traukinį, kurio sėdynės – tiesiog mediniai suolai. Tokie traukiniai, pasak D. Aksionovo, Lietuvoje važinėjo nuo 1970 metų. „Iš pradžių buvo mediniai suolai, vėliau paminkštinti porolonu ir aptraukti dirbtine oda, – įvardijo D. Aksionovas ir pasidalijo prisiminimu apie traukinius su mediniais suolais. – Prisimenu, būdamas penkerių ar šešerių su mama 9 valandas važiavau iš Vilniaus į Klaipėdą.“

Kristina Pocytė-Medutė, Dmitrijus Aksionovas
Kristina Pocytė-Medutė, Dmitrijus Aksionovas
FOTO: Julius Kalinskas | Delfi

Bėgių parke galima pamatyti ir dar vieną jau istorinį dalyką – restorano vagoną. D. Aksionovo teigimu, tokių vagonų traukiniuose nebėra vos 10-15 metų. O kas buvo patiekiama tokiuose restoranuose? „Ir sriuba, ir mėsos patiekalai, – vardijo D. Aksionovas, pridurdamas, kad maistas traukinio restorane būdavo kiek brangesnis nei paprastoje kavinėje. – Ir alkoholiniai gėrimai buvo parduodami.“

Šiame vagone galima iš arti apžiūrėti ir restorano virtuvę. Siauroje erdvėje sutalpinti ir būtini įrenginiai, ir kriauklės, spintelės bei visa kita.

Geležinkelių muziejus
Geležinkelių muziejus
FOTO: Julius Kalinskas | Delfi

Bėgant metams traukiniai tampa vis patogesni keliaujantiems, netrūksta ir daugiau naujovių. Pavyzdžiui, pernai buvo pranešta, kad bilietus kelionei bus galima įsigyti internetu, bilietomatuose ar traukinyje, perkant iš palydovo.

Geležinkelių muziejuje galima pamatyti ir kaip bėgant metams keitėsi ir patys bilietai. Aprodydama įvairių bilietų pavyzdžius, Geležinkelių muziejaus projektų koordinatorė, gidė Armantė Samulionytė įvardijo ir kokias nuolaidas gaudavo patys darbuotojai. „Jeigu bilietas būdavo išduodamas geležinkelininkui, dažnai buvo nurodoma jo vardas ir pavardė, o jei jis keliaudavo su šeima, jo šeima taip pat galėdavo keliauti nemokamai“, – įvardijo A. Samulionytė, rodydama į kortelę, kurioje ne tik vardas ir pavardė, bet ir kelionės kryptis įrašyta ranka.

Armantė Samulionytė, Kristina Pocytė-Medutė
Armantė Samulionytė, Kristina Pocytė-Medutė
FOTO: Julius Kalinskas | Delfi

A. Samulionytė „Delfi“ laidai „Ar galiu užeiti?“ aprodė Geležinkelių muziejaus ekspoziciją ir įvardijo, kad nors atrodo, kad dabar viskas vyksta kur kas paprasčiau, tikrai taip nėra. „Prieš 150 metų tokio traukinių srauto tikrai nebūdavo. Ir dar vienas dalykas – važiavimas traukiniu šiais laikais tapo daug labiau prieinamesnis, mes sulaukiame daug daugiau keleivių. Pavyzdžiui, prieš 150 metų, jei norėtumėt nusipirkti pirmos klasės bilietą, reiktų sumokėti pusę atlyginimo. Dabar ir patys bilietai atpigę, ir kelionės yra kitokios“, – įvardijo Geležinkelių muziejaus gidė.

Daugiau apie Geležinkelių muziejų bei Bėgių parką – „Delfi“ laidoje „Ar galiu užeiti?“.

Laidą „Ar galiu užeiti?“ žiūrėkite trečiadieniais, 20 val., „Delfi TV“ ir visada portale „Delfi“.

Pažymėti
Dalintis
Nuomonės