Dar prieš dvejus metus į V. Orbaną dėję dideles viltis, šiuo metu Lietuvos dešinieji neslepia nusivylimo, kad Vengrijos premjeras pasuko į Rusijos glėbį.
Lietuvos-Vengrijos forumo iniciatoriai Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Keršanskas, Vytautas Sinica, Linas Kojala, Jonas Švagžlys ir Vasil Kapkan parašė atvirą laišką V. Orbanui, kuriame teigia, kad jo nuostatos praranda ryšį su laisvės dvasia.
„Jūsų nuostatos praranda ryšį su laisvės dvasia, kuri dėl bendros istorinės atminties ir sumokėtos laisvės kainos vyravo ir tebevyrauja sovietinius nusikaltimus menančiose valstybėse. Jei pragmatišką ir nuosaikią kai kurių Vakarų valstybių politikų, niekuomet savo akimis neregėjusių „raudonojo teroro“, poziciją bent iš dalies galima pateisinti istorinės patirties stoka, tai Vengrijos vyriausybės vadovas neturėtų sau leisti akcentuoti tik trumpalaikių ekonominių argumentų“, - teigia Lietuvos-Vengrijos forumo iniciatoriai, kadaise žavėjęsi V. Orbanu.
Lygino su V. Landsbergiu
V. Orbanas Lietuvoje lankėsi 2012 metais. Europos Sąjunga ir žmogaus teisių gynėjų organizacijos jau tuomet negailėjo kritikos Vengrijai dėl žiniasklaidos laisvės suvaržymo, europinių vertybių išsižadėjimo, nacionalizmo, pernelyg didelės įtakos teismų sistemai, centriniam šalies bankui bei asmens duomenų apsaugos agentūrai, tačiau Lietuvos dešinieji V. Orbanui pasiūlė draugystę.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, tuometinis premjeras Andrius Kubilius Vengrijos premjerą netgi palygino su pirmuoju faktiniu Lietuvos valstybės vadovu Vytautu Landsbergiu.
Dešinieji žavėjosi V. Orbano kova už krikščioniškąsias vertybes, palaikė Vengrijos premjero ir jo partijos „Fidesz“ pasiryžimą pakeisti Konstituciją. Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai savo paramą argumentavo tuo, kad Vengrijos Konstitucija buvo paveldėta iš komunistinių laikų, nors 1989 metais Vengrijai išsilaisvinus iš Sovietų Sąjungos įtakos pagrindinis šalies įstatymas buvo perrašytas beveik iki paskutinės eilutės. Nuo tų laikų liko tik vienas sakinys, kad Vengrijos sostinė yra Budapeštas.
Vengrija savo ruožtu apdovanojo V. Landsbergį aukštu valstybiniu apdovanojimu, o A. Kubiliui dėkojo, kad jis stoja Vengrijos pusėn visuose oficialiuose ir neoficialiuose forumuose.
V. Orbanas parodė tikrąjį veidą
„Vertybės svarbios, nes ir NATO, ir Europos Sąjunga remiasi bendromis vertybėmis, bet tai nereiškia, kad ir su šalimis už mūsų aljansų ribų reikia bendrauti pagal jų politinę kultūrą, institucijas, demokratiją ar kitas politines pažiūras. Turime atsižvelgti į tai, kas atitinka Vengrijos nacionalinius interesus“, – yra sakęs Vengrijos politikas.
V. Orbanas taip pat pagarsėjo, kai Europos Sąjungai įvedus griežtas sankcijas Rusijai pareiškė, kad taip ji įsišovė į koją.
Buvę V. Orbano rėmėjai: esame nusivylę
Vengrijos ministro pirmininko veiksmai Lietuvos-Vengrijos forumo organizatoriams sukėlė nedviprasmiškų jausmų. Politikai ir visuomenės veikėjais sako, kad bendri idealai nyksta.
„Esame nusivylę regėdami, kaip šie idealai grimzta užmarštin“, - sako forumo iniciatoriai.
„Negalime suprasti ir pateisinti Jūsų pastarųjų mėnesių pozicijos įvykių Ukrainoje atžvilgiu: nors demokratiška taip niekada ir netapusi Rusija aneksavo suverenios valstybės teritoriją ir atvirai naudodama jėgą kelia grėsmę visos Europos saugumui, Jūs nebesate pirmose eilėse ginant užpultą Ukrainą. Priešingai: Jūs praktiškai tiesiogiai įvardijate agresorę kaip vieną iš sektinų politinių idealų. O juk Vengrija kraujavo 1956 metais, kai beginkliai piliečiai narsiai stojo prieš tironiją tikėdamasi laisvojo pasaulio paramos; Ukraina kraujuoja šiandien, ir ji tikisi to paties“, - sako buvę V. Orbano rėmėjai.
Atvirame laiške Vengrijos premjerui jie rašo, kad jiems apmaudu, jog V. Orbanas kritiškai vertina ekonominių sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu bei kalba apie vengrų tautinės mažumos problemas Ukrainoje.
„Argumentai apie autonomijos ar dvigubos pilietybės būtinybę ne tik neatrodo pagrįsti objektyvių tautinių mažumų padėties Ukrainoje vertinimų šviesoje, bet ir iš dalies atkartoja imperinę Rusijos logiką. Precedentas, kurį kuria demokratiška Europos valstybė, ir destabilizacija, kurią gali sukelti šie reikalavimai, pasitarnauja imperinėms Kremliaus ambicijoms ir propagandai“, - sako Lietuvos-Vengrijos forumo iniciatoriai.
Jų teigimu, politikai, pabrėžiantys patriotiškumo vertybes, privalo atitinkamai gerbti kitų valstybių suverenitetą bei išreikšti principingą poziciją, kai tam iškyla reali grėsmė. Laiško autoriai sako, kad politinio principingumo išsižadėjimas dėl ekonominio pragmatizmo nesuderinamas nei su Vengrijos Konstitucijoje pabrėžtais krikščioniškos moralės principais, nei su bendra regiono istorine atmintimi.
„Šiandieniniai Jūsų pareiškimai diskredituoja tolesnei Europos kūrybai itin svarbią tautiškumo ir krikščioniškojo mokymo principais paremtos politikos idėją bei sudaro sąlygas Rusijai šiomis idėjomis manipuliuoti. Be to, ta pati Vengrijos Konstitucija įpareigoja būti lygiai teisingam ir prieš savo, ir prieš kitas tautas, nepaminti pamatinių demokratinių ir įstatymo viršenybės principų tiek užsienio, tiek ir vidaus politikoje“, - sakoma laiške V. Orbanui.
„O etninių grupių gyvavimo klausimus – tiek Vengrijos ir Ukrainos, tiek visų Europos šalių – visada galima spręsti derybų, geranoriškumo, abipusio supratimo ir pagarbos teisei pagrindais. Juolab, kad tam yra puikus pavyzdys – senovėje egzistavęs unikalus Rytų Europoje valstybinis darinys, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kurios karaliumi vienu metu, beje, buvo vengrų kilmės Steponas Batoras, reformavęs daugelį valstybės sričių, apgynęs šalį nuo Maskvos išpuolių, valdęs pagal principą „Esu žmonių, ne sąžinių karalius“. Tegu šia senovės dvasia mūsų tautos gyvena bei darbuojasi ir dabar, sunkiomis Ukrainai išbandymo valandomis“, - rašoma laiške.