„Atsistatydinti neketinu, kadangi nesijaučiu padaręs nieko, dėl ko negalėčiau tęsti savo tarnybos, tačiau jeigu šių išvadų pagrindu arba bet kokiu kitu pagrindu mane skyrę ir teikę pareigūnai pareikš man nepasitikėjimą, aš atsistatydinsiu tuoj pat“, - trumpoje spaudos konferencijoje penktadienį sakė D. Raulušaitis.
DELFI primena, kad generalinio prokuroro pavaduotoją generalinio prokuroro teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Neprivalėjo deklaruoti tolimų žmonos giminių
Seimo Antikorupcijos komisija, tyrusi, vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio sprendimą atleisti iš pareigų jam pavaldžios Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, padarė prielaidą, kad informacija apie pasirengimą nacionalizuoti banką „Snoras“ galėjo nutekėti ne per atleistus FNTT pareigūnus, o per generalinio prokuroro pavaduotoją D. Raulušaitį.
Jam išsakomi priekaištai, kad jis nepasirūpino pasitarimo prokuratūroje slaptumu ir sudarė sąlygas informacijos nutekėjimui. Be to, jis esą nedeklaravo, jog jo žmonos dėdė dirba dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir yra vienas jo akcininkų. Kaip žinoma, „Lietuvos ryte“ pasirodė neįvardinto autoriaus straipsnis, jog prezidentė D. Grybauskaitė neva įsakė sudoroti lietuviškus bankus, o pirmasis jų bus „Snoras“.
Tačiau D. Raulušaitis sako, kad pagal įstatymus jis neprivalo deklaruoti tolimų žmonos giminių darbo vietos. Pasak generalinio prokuroro pavaduotojo, šiuo aspektu joks interesų konfliktas, jo galva, nekilo, nors galutinį sprendimą priims Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Kodėl A.Nevėra dėl informacijos nutekinimo galėjo kreiptis į Prezidentūrą?
Antikorupcijos komisijos narė, konservatorė Aurelija Stancikienė teigia, kad apie galimą D. Raulušaičio dalyvavimą nutekinant informaciją Prezidentūrai pranešė buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera. Teigiama, A. Nevera apie tai pranešė prezidentės patarėjui Jonui Markevičiui, tačiau vėliau neva sulaukė žinios iš savo vadovo Dariaus Valio, kad yra praradęs Prezidentūros pasitikėjimą.
Tačiau D. Raulušaitis sako kol kas abejojąs, ar iš tiesų buvęs kolega A. Nevėra, turėdamas kokių nors įtarimų apie informacijos nutekėjimą, galėjo kreiptis ne į generalinį prokurorą ar kokią kitą teisėsaugos instituciją, o į Prezidentūrą.
„Aš kol kas netgi abejoju, kad jis taip galėjo kalbėti, nes man visiškai neįtikėtina, kad tokio rango pareigūnas ir teisininkas, gavęs informacijos apie galbūt padarytą nusikaltimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pradėti tyrimai, ar bent jau tos informacijos neperdavė generaliniam prokurorui“, - apie galimus A. Nevėros teiginius sakė D. Raulušaitis.
„Prezidentės patarėjai, kaip žinoma, jokio tyrimo neatlieka, o Prezidentūra nėra tyrimo institucija“, - pridūrė generalinio prokuroro pavaduotojas.
Paklaustas, kodėl siūlė neįslaptinti informacijos apie banką „Snoras“, kurią Generalinei prokuratūrai pateikė Lietuvos bankas, D. Raulušaitis aiškino, kad tai buvo daroma procesiniais sumetimais, nes įslaptintos informacijos pagrindu negalima pradėti jokio ikiteisminio tyrimo ar atlikti tyrimo veiksmų.
„Buvo paaiškinta, kad jeigu informacija bus pateikta su kažkokiomis slaptumo žymomis ir prokurorai, įvertinę ją, nuspręs, kad dėl jos reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, tai vėl reikėtų kreiptis atgal į Lietuvos banką ir prašyti ją išslaptinti. Tokiu būdu būtų prarastas laikas. Todėl buvo priimtas sprendimas informaciją teikti be slaptumo žymos“, - aiškino D. Raulušaitis, pridūręs, kad su išslaptinta informacija vis tiek buvo elgiamasi kaip su slapta – pranešimas buvo atgabentas Lietuvos banko darbuotojo, perduotas į rankas prokurorai, registracijos sutvarkytos taip, kad informacija nepasklistų.