R. Žemaitaitis susilaukė koalicijos partnerių kritikos, kai įvertino, jog į Ukrainą verta vykti nebent norint pasimokyti korupcijos. Taip pat – kai pradėjo oponuoti siekiui didinti gynybos finansavimą iki 5–6 proc. nuo BVP, ką vadina marazmu, afera, debilizmo viršūne, prezidento ambicijomis ir performansu.
„Aušriečiai“ kartu su R. Žemaitaičiu priešakyje pradėjo turą po Lietuvos miestus ir miestelius. Turo metu politikas ėmė aiškinti, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda neva siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai. Paties R. Žemaitaičio įsitikinimu, reikėtų atšaukti sankcijas Baltarusijos trąšų tranzitui ir taip gauti papildomų lėšų krašto apsaugai.
Tokią politiko retoriką neigiamai įvertino tiek koalicijos partneriai demokratai, tiek ir šalies vadovas. Pastarasis neabejoja, kad jau greitai neišvengiamai valdančiojoje koalicijoje bus pokyčių, jeigu ir toliau R. Žemaitaitis savo pareiškimais diskredituos Lietuvą.
Savo ruožtu pagrindiniu smuiku koalicijoje griežiantys socialdemokratai laikosi santūriau ir atokiau: kol kas neinicijavo koalicinės tarybos posėdžio, kuriame visus nesutarimus būtų galima aiškintis.
Socialdemokrato premjero Gintauto Palucko įsitikinimu, visiems reikia mažiau kalbėti, o daugiau dirbti. R. Žemaitaičio pasisakymų jis nesureikšmina: esą jie neturi jokių neigiamų pasekmių eilinio žmogaus gyvenimui.
Ir svarbiausia, anot premjero, ar bus balsų Seime, kai reikės priiminėti svarbius įstatymus. Esą būtent pagal tai bus galima spręsti, ar valdančiojoje koalicijoje gali likti „Nemuno aušra, ar ne, ar apskritai yra valdančioji koalicija, ar ne.
Plačiau su premjero pozicija galite susipažinti čia.
Šią savaitę tęsėsi ne tik diskusijos dėl valdančiosios koalicijos ateities, buvo ir kitų svarbių įvykių. „Delfi“ kviečia su jais susipažinti.
Pažeistas dar vienas kabelis Baltijos jūroje
Sekmadienį Baltijos jūroje buvo pažeistas Švediją ir Latviją jungiantis povandeninis optinis kabelis. Pasak Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centro korporatyvinės komunikacijos vadovės Vinetos Sprugainės, yra pagrindo manyti, kad žala kabeliui „atsirado dėl išorinio poveikio“.
Švedija pranešė sulaikiusi laivą, „Vezhen“ (birių krovinių vežėją, plaukiojantį su Maltos vėliava), kuris, kaip įtariama, pažeidė optinį kabelį ir yra „įtariamas sabotažu“. Savo ruožtu Norvegijos policija penktadienį pranešė sulaikiusi kitą laivą, kuris, įtariama, dalyvavo sugadinant kabelį Baltijos jūroje. Tai laivas „Silver Dania“ su rusų įgula.
Per pastaruosius kelis mėnesius – tai trečias incidentas Baltijos jūroje, kai pažeidžiami elektros ar duomenų kabeliai. Kai kurie stebėtojai kaltę dėl to priskiria Rusijai.
Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio vertinimu, šie incidentai gali būti susiję su artėjančia sinchronizacija su Vakarų elektros tinklais, atsijungiant nuo rusiškos sistemos.
Reaguodami į dar vieną kabelio pažeidimą, Lietuvos politikai kalbėjo apie poreikį Europos Sąjungai rimčiau atsakyti į tokius incidentus, imtis tiek su saugumu susijusių priemonių, tiek teisinių bei politinių veiksmų, vertino, jog incidentų sukelti nuostoliai, ypač artėjant sinchronizacijai su Vakarų elektros tinklais, privalo būti kompensuoti.
Plačiau apie visa tai skaitykite čia.
EK prieš Lietuvą pradėjo dvi pažeidimo procedūras
Paaiškėjo, kad praėjusiais metais Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėjo dvi pažeidimo procedūras aplinkosaugos srityje. Pirmoji pažeidimo procedūra yra susijusi su oro tarša, antroji – su tuo, kad Lietuva neįvykdė atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslų.
Šaliai neįgyvendinus EK sąlygų, gali grėsti baudos. Daugiau apie visa tai – čia.
Teismas atvertė šnipinėjimu Rusijai kaltinamo Manovo bylą
Pirmadienį Šiaulių apygardos teismas atvertė šnipinėjimu Rusijai kaltinamo buvusio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nario Eduardo Manovo baudžiamąją bylą. Tiesa, teismui nepavyko pradėti nagrinėti bylos, nes kaltinamojo advokatas Mindaugas Barkauskas paprašė bylą grąžinti prokurorui.
Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio įsitikinimu, Lietuvos teisėsauga ir žvalgyba surinkto pakankamai duomenų, kurių pagrindu pavyktų įrodyti, jog E. Manovas yra kaltas dėl šnipinėjimo Rusijai. D. Jauniškio matymu, paties E. Manovo pareiškimai, kad jis esą beveik aklas, yra vaidyba.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Kačinskaitė-Urbonienė pranešė apie patirtą priekabiavimą
Šią savaitę buvusi parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pranešė, kad praėjusios kadencijos Seime metu patyrė seksualinį priekabiavimą. Kas taip elgėsi, politikė neįvardijo, nors leido suprasti, kad tai – vyresnio amžiaus vyras, kuris jau turi anūkų.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė paragino politikus imtis veiksmų. Siekiant išsiaiškinti tokio elgesio paplitimą ir parlamentarų žinias, kaip reaguoti panašiose situacijose, Seime, pasak jos, galėtų būti inicijuojamos konfidencialumą užtikrinančios apklausos, derėtų peržiūrėti egzistuojančius mechanizmus.
Be to, B. Sabatauskaitės įsitikinimu, išreikšti aiškią poziciją dėl taikomos nulinės tolerancijos smurtiniam elgesiui turėtų ir kiekviena politinė partija.
Į situaciją sureagavo ir Seimo kancleris Algirdas Stončaitis. Plačiau skaitykite čia.
Įsteigta Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija
Antradienį Rukloje oficialiai įsteigta Pirmoji Lietuvos kariuomenės divizija, kurią pilnai išvystyti tikimasi iki 2030 metų. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pasakojo, kad šiuo metu kariuomenė turi jau daugiau kaip pusę išvystyti planuojamos divizijos pajėgumo. Generolo teigimu, dauguma reikalingų resursų yra susiję su šios divizijos „sunkinimu“. Todėl, pasak jo, Lietuva ketina įsigyti tankų, vikšrinių pėstininkų kovos mašinų, papildomos artilerijos.
Atkurta Lietuvos divizija atrodys kitaip, nei manyta iš pradžių. Apie tai, kam bus skirta divizija, kaip ji atrodys ir ką galės padaryti, plačiau skaitykite čia.
Iš pareigų pasitraukė finansų viceministras
Antradienį iš finansų viceministro pareigų pasitraukė Valentinas Gavrilovas, kuris kuravo finansų politikos, Europos Sąjungos klausimus, tarptautinius ryšius. Iš pareigų jis pasitraukė po to, kai paaiškėjo, jog rusiškame socialiniame tinkle „VKontakte“ turėjo paskyrą, kurioje dalijosi dainomis, propaguojančiomis Rusiją, jos armiją ir Sovietų Sąjungą.
Tai komentuodamas premjeras Gintautas Paluckas tikino neabejojantis V. Gavrilovo lojalumu Lietuvai, visgi, teigė neatmetantis galimybės kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad šis įvertintų, ar V. Gavrilovas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. To, kaip žinia, neprireikė.
Prezidentas Gitanas Nausėda stebėjosi V. Gavrilovo elgesiu, vertino, kad tai – nepriimtina.
Daugiau apie visa tai – čia.
Prieš tai finansų viceministrui V. Gavrilovui teko aiškintis dėl savo įrašų feisbuke: jis yra dalijęsis vaizdais iš Gegužės 9-osios minėjimo Antakalnio kapinėse Vilniuje, pritaręs raginimams stabdyti Astravo atominės elektrinės blokadą, nedidinti kariuomenės finansavimo.
Sulaukęs klausimų viceministras pareiškė, jog Antrojo pasaulinio karo pabaigą minės gegužės 8-ąją.
Kilo klausimų dėl statybų Nidoje
Antradienį „Delfi“ plačiau aprašė planuojamas grandiozines statybas Nidoje: adresu Naglių g. 18 iškils viešbučio „Marina Nida“ kompleksas. Dėl statybų šioje vietoje gruodžio pradžioje buvo pradėtas griauti legendinis Nidos baras „Kaštonas“, nupjautas ir šalia šio baro augęs brandus kaštonas.
Paaiškėjo, kad Neringos savivaldybė rekomendavo objekto projektavimo įmonę atrinkti architektūrinio konkurso būdu, visgi, ši rekomendacija nebuvo įgyvendinta.
Plačiau apie tai – čia.
Virš 246 tūkst. vištų turės būti nugaišintos
Antradienį naujienų portalas „LRT“ pranešė apie Šilutės rajone Vilkyčių paukštyne užfiksuotą paukščių gripo protrūkį. Ūkyje yra daugiau kaip 246 tūkst. tūkst. vištų dedeklių, visos jos turės būti nugaišintos. Ūkis be kita ko kurį laiką negalės veikti, kol virusas bus garantuotai išnaikintas.
Daugiau apie tai – čia.
Vašingtone lėktuvas susidūrė su sraigtasparniu
Trečiadienį JAV virš Vašingtono Potomako upės susidūrė keleivinis lėktuvas su kariniu sraigtasparniu, per katastrofą žuvo 67 žmonės. Ketvirtadienį pranešta, kad JAV tyrėjai iš keleivinio lėktuvo ištraukė juodąsias dėžes, skelbiama, kad prietaisai laboratorijose bus vertinami.
Plačiau skaitykite čia.
Laikinai stabdomas antrasis jūros vėjo parko konkursas
Trečiadienį Vyriausybė leido laikinai stabdyti jau vykstantį antrąjį vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą bei peržiūrėti jo sąlygas siekiant, jog būsimo parko įtaka elektros kainoms būtų kuo mažesnė. Pavasario pradžioje Energetikos ministerija Seimui turėtų teikti atnaujintas konkurso sąlygas.
Penktadienį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pranešė, jog, remdamasi Vyriausybės nutarimu, antro jūros vėjo parko konkursą laikinai stabdo. Apie tai daugiau – čia.
Sostinėje vyko protestas dėl viešojo transporto bilietų kainų
Trečiadienį sostinėje vyko protestas dėl savivaldybės planų didinti viešojo transporto bilietų kainas. Protesto organizatorių – klimato judėjimo „Fridays for Future“ ir Gegužės 1-osios profesinės sąjungos – atstovai tikino, jog kainų pakėlimas nuguls ant pažeidžiamiausių grupių pečių. Organizatoriai pažymėjo, kad viešojo transporto bilieto kainos bus didesnės nei kitose Europos valstybėse.
Vilniaus savivaldybės tarybos planus kelti viešojo transporto bilietų kainas sukritikavo ir premjero Gintauto Palucko patarėjas ekonomikos klausimais Gediminas Černiauskas. Anot jo, sostinės politikai, siekdami subalansuoti išlaidas miesto transporto parko atnaujinimui, neįvertino kitų finansavimo galimybių. Patarėjas dėl to apgailestavo.
Nepaisant kilusio nepasitenkinimo, trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba po pateikimo pritarė siūlymui nuo liepos mėnesio kelti viešojo transporto bilietų kainas. Sostinės meras Valdas Benkunskas tvirtino, jog bilietų kainų kėlimas yra reikalingas norint tinkamai išlaikyti turimą infrastruktūrą ir investuoti į naują.
Planuojama, kad vienkartinio 30 minučių bilieto kaina didės nuo 0,65 iki 1,25 euro, o 60 minučių – nuo 0,9 iki 1,75 euro. Ilgalaikis 30 dienų bilietas brangs nuo 29 iki 45 eurų, 30 dienų (tik darbo dienomis) – nuo 26 iki 40 eurų. 1 dienos bilieto kaina sieks 7,5 euro, 3 dienų – 13,5 eurų, 3 mėnesių – 125 eurus, 12 mėnesių – 480 eurų.
Plačiau skaitykite čia.
Budrys apie Trumpo pretenzijas į Grenlandiją: Lietuva nesirenka nė vienos pusės
JAV prezidentui Donaldui Trumpui reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, trečiadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pasisakė, kad Lietuva šiame debate nestoja nei Vašingtono, nei Danijos pusėn – nesirenka nė vienos. Plačiau jo pasisakymas – čia.
Tokia K. Budrio laikysena sulaukė kritikos, pavyzdžiui, buvusi Seimo pirmininkė, opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen leido suprasti mananti, kad šie ministro žodžiai – skuboti ar ne visai apgalvoti.
„Lietuva visada turėjo aiškią ir principingą poziciją dėl pagarbos tarptautinei teisei, valstybių suverenitetui, tarptautinei taisyklėmis grįstai tvarkai“, – feisbuke pažymėjo ji.
Pristatė pokyčius dėl kaupimo II pensijų pakopoje
Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė siūlymus, kaip galėtų keistis kaupimo II pensijų pakopoje tvarka.
Siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo, vietoje valstybės subsidijos įvesti mokestinę lengvatą bei leisti atsiimti dalį lėšų iki pensijos amžiaus numatant prievolę sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Priėmus pokyčius būtų suteikiamas ir 12 mėnesių langas visiems pasitraukimui iš kaupimo, tačiau tam taip pat numatytos sąlygos.
Išsamiau apie visa tai – čia.
ECB dar kartą sumažino bazines palūkanų normas
Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą sumažino bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto. Labai tikėtina, kad tai nėra paskutinis toks žingsnis artimoje ateityje.
Daugiau šiuo klausimu skaitykite čia.
Teismas nutraukė bylą dėl moters nužudymo Šerpyčiui
Penktadienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nutraukiantis moterį nušovusiam policininkui Dariui Šerpyčiui iškeltą bylą dėl žmogaus nužudymo tarnybos metu. Pareigūnas taip pat išteisintas ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Kaip paskelbė teismas, byla D. Šerpyčiui dėl žmogaus nužudymo tarnybos metu yra nutraukiama, nustačius, kad asmuo veikė būtinosios ginties ribose.
Tiesa, Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, jis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Išsamiau apie visa tai – čia.
