L. Kasčiūnas pasakojo, kad prie Lietuvos karo akademijos ketinama įsteigti Dronų kompetencijų centrą.
„Prasidėję yra šito mokymo centro steigimo darbai, nuo rugpjūčio 1 dienos prasidės registracija visų norinčių, kurie norės įgyti įgūdžius, dronų operatorių įgūdžius. Rugsėjo 1 dieną kirpsim juostelę ir prasidės dronų operatorių kursai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį dėstė krašto apsaugos ministras.
Jo įvardytas tikslas, – kad ne mažiau nei 1 tūkst. Lietuvos piliečių baigtų šiuos kursus, įgytų sertifikatą ir dronų operatorių įgūdžius.
„Kalbam apie civilinių dronų valdymą, bet po to, kai įgysim šituos įgūdžius, yra galimybė kilti įgūdžių laiptais dirbant toliau su Šaulių sąjunga, jau kalbant apie kovinių dronų rengimą“, – teigė L. Kasčiūnas ir pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė žinos žmones, kurie turi dronų operatorių įgūdžius ir, esant jų sutikimui, galės juos pasitelkti tam tikroms funkcijoms, pavyzdžiui, komendantūrų funkcijoms.
Taigi, kaip pažymėjo L. Kasčiūnas, kuriami ne tik dronų operatorių kursai, bet ir operatorių duomenų bazė.
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 4 200 Lietuvos piliečių jau turi įgūdžius ir teisę valdyti bepiločius orlaivius, teigė ministras.
„Dabar mes planuojame pasirašyti trišalę sutartį – Krašto apsaugos ministerija, Mobilizacijos departamentas ir Transporto agentūra, – kad šituos žmones, esant jų sutikimui, perkelti į duombazę ir po to dronų operatorių visą duombazę stiprinti, kaupti ir didinti“, – kalbėjo politikas.
Pirks dronus iš Lietuvos gamintojų ir perduos Ukrainai
Antra L. Kasčiūno įvardyta priemonė – bepiločių orlaivių gamybos skatinimas. Be trijų minučių, kaip pastebėjo ministras, tam turime reikalingą teisinę bazę – Seime buvo priimtos pataisos.
Jis pasakojo, kad birželio 10 dieną Lietuvos įmonės, kurios užsiima FPV dronų gamyba, pateiks savo produkciją. Lietuva ją testuos Ukrainoje. Birželio pabaigoje iš tų įmonių, kurių produkcija atitinka reikiamus kriterijus, dronai bus perkami ir kaip parama gabenami į Ukrainą. Tam numatyti 3 mln. eurų.
Lietuvos dronų gamintojams papildomai numatyti dar 7 mln. eurų.
„Ten jau kalbėsim ne tik apie FPV dronus, ten jau kalbėsim apie žvalgybinius ir kitų rūšių dronus, kurie bus reikalingi Ukrainai, kurie bus pratestuoti Ukrainoje, kuriuos mes čia, įsigiję iš Lietuvos gamintojų, gabensim į Ukrainą“, – nurodė ministras.
Jo trečia įvardyta priemonė – bepiločių orlaivių pajėgų vystymas Šaulių sąjungoje.
L. Kasčiūnas pasakojo, kad šauliai jau turi susikūrę vadinamąjį dronų habą, kur dronai surinkinėjami, testuojami, juos taip pat mokomasi valdyti, rengiami operatoriai.
„Papildomai 1,5 mln. eurų – Šaulių sąjungai, šitam Šaulių sąjungos centrui pagal principą, kad mes nupirksim kaip Krašto apsaugos ministerija, krašto apsaugos sistema to, ko jiems reikia, ir kuo įmanoma lanksčiau ir greičiau perduosim Šaulių sąjungos veiklai“, – tikino L. Kasčiūnas.
Jis taip pat pasakojo, kad Krašto apsaugos ministerija skelbs konkursą, kuriame galės dalyvauti nevyriausybinės organizacijos: 100 tūkst. eurų bus paskirta įvairioms dronų vystymo programoms, pavyzdžiui, būreliams.
Investuos į mikro, mini ir mažojo tipo orlaivius
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko pavaduotojas operacijoms Žilvinas Gaubys pasakojo, kad Lietuvoje bepiločių orlaivių vystymas vyksta nuo 2002–2003 metų, Lietuvos kariuomenėje vystomi visų tipų dronai, šiuo metu mokomasi iš Ukrainos, bendradarbiaujama su NATO.
Ž. Gaubys teigė, kad Lietuva bepiločių orlaivių grandį turi ir karinėse jūrų pajėgose, čia pajėgumus ketinama didinti.
„Kalbant apie pinigus, kas tikriausiai labai svarbu, galiu pažymėti, kad per mūsų pajėgumų vystymo patvirtintą plano įsigijimų algoritmą 2024, 2025, 2026 metais, dabar žiūriu į skaičius, praktiškai kiekvienais metais planuojama investuoti nuo 30 iki 35 mln. Eurų. Pagrindinė investicijos kryptis, pagal mūsų karinius poreikius, yra mikro, mini ir mažojo tipo orlaiviai. Mini yra skyriaus lygmuo, skyrius – kuopos lygmuo, mini yra bataliono lygmuo ir mažojo tipo yra brigados lygmens pajėgumui.
Taip pat mąstoma apie tam tikrus įgalintojus divizijos ir aukštesnio lygmens, tai yra kylant iki operacinio lygmens įgalintojų, kurie galėtų atlikti sensor to shooter algoritmus ir kalbama apie mūsų HIMARS pajėgumų integravimą“, – tęsė kariuomenės Gynybos štabo viršininko pavaduotojas operacijoms.
Kalbėdamas apie Bepiločių orlaivių kompetencijų centrą, Lietuvos karo akademijos viršininkas Almantas Leika pasakojo, kad pabaigusieji bepiločių orlaivių operatorių kursus šiame centre gaus A1/A3 licenciją ir pradinius orlaivių valdymo įgūdžius. Kursai bus vykdomi tiek Vilniuje, tiek kitose savivaldybėse, kursų trukmė – nuo dviejų iki trijų dienų, planuojamas kurso dydis – nuo 20 iki 30 dalyvių. Pirmieji kursai turėtų įvykti rugsėjo 3 dieną Lietuvos karo akademijoje.
Jei bus noro, toliau pabaigusieji pradinius kursus savo įgūdžius galės vystyti ar Šaulių sąjungoje, ar, pagal poreikį, Lietuvos kariuomenėje.
Šaulių sąjungos indėlis
Šaulių sąjungoje bepiločiai orlaiviai vystomi jau kelis metus, spaudos konferencijoje pažymėjo, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis. Jis teigė, kad dronų konstravime labai stiprūs Vilniaus, Kauno, Klaipėdos šauliai bei šauliai užsienyje. Surinkti dronai keliauja į Ukrainą.
„Vadinamasis FPV dronas yra surenkamas per keturias valandas, pritaisoma baterija ir jis jau skraido. Bet vystome <...> taip pat ir didžiuosius kopterius, kad būtų galima numesti priešui ant kažkokios technikos ar vieneto tam tikrą sprogmenį, taipogi – žvalgybiniai, mažieji ir sparno tipo orlaiviai <...>, taipogi vystome priešdroninius pajėgumus“, – vardijo L. Idzelis.
Jis padėkojo krašto apsaugos ministrui už Šaulių sąjungai numatytas skirti lėšas ir teigė, kad už jas bus galima nusipirkti daugiau dronų, įsirengti dirbtuves, įgauti ekspertizės ir taip prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo.
L. Kasčiūnas spaudos konferencijos metu taip pat patvirtino, kad jau surasti sprendimai dėl naujos dronų treniruočių trasos Vilniuje.
„Greitu metu miesto meras paskelbs miesto idėjas dronų kryptimi. Ten bus ir atsakymai, kurioje vietoje mieste bus galima turėti dronų trasą“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Tikrai žinau, kad yra priimti sprendimai, tikrai žinau, kad jie yra derinti su tais dronų etuziastais, kurie dalyvavo tada NSGK posėdyje“, – patikino jis.
Visgi ministras nedetalizavo, kur konkrečiau ši dronų treniruočių trasa galėtų atsirasti.
Dar kovo pabaigoje posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad iki 2027 metų Lietuvoje turi būti pasiektas operacinis dronų pajėgumas.
