Aplinkos ministerija šiam projektui skyrė 6 mln. Lt iš Klimato kaitos programos – mat nuspręsta, kad keltuvas mažins miesto transporto taršą ir taip prisidės prie klimato gelbėjimo.
Finansavimas šiam projektui – vienas paskutinių dokumentų, kuriuos pasirašė prezidentės ir opozicijos aštriai kritikuotas ankstesnės Vyriausybės aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Dabartinis ministras, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis neslepia abejojantis keltuvo galimybėmis mažinti transporto taršą, tačiau tikina, jog projektą rado jau pernelyg įsibėgėjusį, kad jį būtų galima stabdyti.
Savo ruožtu, Druskininkų meras, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių Ričardas Malinauskas atkerta, kad keltuvas – ne turistų atrakcija, o ekologiška transporto priemonė. Esą tokiems projektams Vakarų valstybėse niekas nesipriešina – mero žodžiais, dėl to, kad ten „lietuvių mažai gyvena“.
Vietoj 3 km automobiliu – kilometras keltuvu
Druskininkus mėgsta tiek Lietuvos, tiek užsienio turistai. Pagrindiniai miesto traukos centrai – vandens parkas ir sniego arena.
Būtent šiuos du objektus keltuvu sujungti sumanė miesto valdžia. Numatomas keltuvo trasos, nusidrieksiančios nuo miesto centro, per pušyną, per Nemuną, iki sniego arenos, ilgis – kiek daugiau nei 1 kilometras.
Druskininkus nuo Vilniaus skiria beveik 130 kilometrų. Taigi šį atstumą automobiliu sukorę vilniečiai klimatą gelbėti galės mašiną pasistatę prie vandens parko, o likusį atstumą keliaudami keltuvu. Važiuojant automobiliu, atstumas nuo vandens parko iki sniego arenos – mažiau nei 3 km.
Ministras neišjudino renovacijos, bet keltuvu pasirūpinti spėjo
Druskininkų savivaldybė ambicingam keltuvo projektui paprašė paramos. Tiesa, ne iš Ūkio ministerijos, kuri skirsto turizmui skirtas lėšas. 6 mln. Lt paprašyta iš Aplinkos ministerijos, kai jai vadovavo dėl mirtinai įstrigusios renovacijos kritikuotas G. Kazlauskas.
2012 m. pabaigoje, jau žinodamas, kad neturi jokių prošvaisčių likti poste, ministras pasirašė įsakymą, kuriuo iš Klimato kaitos specialiosios programos keltuvo projektui skyrė 6 mln. Lt. Šį dokumentą G. Kazlauskas pasirašė 2012 m. lapkričio 5 d., tuoj po Seimo rinkimų, kuriuose jo atstovaujama Liberalų ir centro sąjunga patyrė fiasko.
V. Mazuronis: milijonai skirti pagal „pritemptus“ argumentus
Dabartinis aplinkos ministras V. Mazuronis, kalbėdamas su DELFI žurnalistu, neslėpė abejojantis tokiu savo pirmtako sprendimu. Esą keltuvas turėtų tapti turistrų atrakcija, tačiau jis vargiai suvokiamas kaip klimato kaitos kontrolės priemonė.
„Tie argumentai, kuriais buvo grindžiama – kad tai neva sumažins CO² išmetimą iš automobilių, man atrodo gana pritempti. Mano nuomone, jie pritempti“, - sakė V. Mazuronis.
Pasak jo, būtų buvę kur kas labiau suprantama, jei Druskininkai būtų prašę pinigų iš turizmo plėtrai skirtų programų. „Manyčiau, kad čia su klimato kaita yra šiek tiek dirbtinai pritempta. Bet iš kitos pusės – bus pastatytas objektas, pastatytas Lietuvoje. Na, ir tegul stovi“, - svarstė pašnekovas.
Politikas teigė projektą radęs tokioje stadijoje, kai laikrodžio nebeatsuksi.
„Man pradėjus eiti ministro pareigas tie procesai jau buvo pakankamai stipriai pajudėję. Ir konkursai jau buvo pradėti, ir projektai padaryti“, - aiškino ministras.
R. Malinauskas: visur gerai, kur lietuvių nėra
Tuo tarpu Druskininkų meras R. Malinauskas DELFI tvirtino, kad keltuvas – tai ekologiška transporto priemonė, ir būtent dėl to prašyta Aplinkos ministerijos paramos.
„Nesu nei ministras V. Mazuronis, nei aplinkosaugininkas, kuris parametrus matuoja. Buvo samdytos, kiek aš žinau, dvi ekspertų komandos, kurios vertino paraišką, vertino viską. Ir buvo skirtas finansavimas. Nenoriu aš komentuoti ministro pasisakymų. O projektas vykdomas sklandžiai.
Mes jau pirmieji Lietuvoje turėjome miesto autobusą elektros varikliu varomą. Ar savaitę, ar dvi – dabar nežinau tiksliai – važinėjo. Ekologinio transporto kryptimi mes judame. Kam patinka ar nepatinka tai – čia jau jų problemos. (...) Jeigu tai būtų turizmo projektas, būtų kreiptasi per Ūkio ministeriją. O kadangi tai yra ekologinio transporto projektas, buvo kreiptasi ten, kur yra kuruojamas šitas fondas“, - kalbėjo R. Malinauskas.
Į diskusijas apie tai, kiek taršą sumažins keltuvas, meras nelinkęs leistis. Jis taip pat priekaištauja, esą nepasitenkinimas ambicingais projektais – labai prastas tautiečių bruožas.
„ Keltuvai yra ir Paryžiuje, keltuvai yra Londone, keltuvai yra dar kažkur tai. Aš suprantu, kad broliams lietuviams pats didžiausias džiaugsmas būna, kai kam nors kas nors nesiseka. Bet pasaulyje daugelyje miestų, daugelyje šalių panašūs objektai stovi ir žmonės džiaugiasi. Bet ten, matyt, lietuvių mažai gyvena“, - požiūriu į tautiečius dalijosi R. Malinauskas.
Siūlėsi du, rinkosi iš vieno
Na, o keltuvo įrengimo konkursas Druskininkuose jau baigtas.
Į didžiulės vertės užsakymą pretendavo du ūkio subjektai: Italijos įmonė „Leitner“ ir Lietuvos bendrovė „Eltel Networks“ su partnere iš Šveicarijos, bendrove „Bartholet Maschinenbau“.
Italų pasiūlymą savivaldybė atmetė – nuspręsta, kad „Leitner“ neatitiko konkurso reikalavimų.
Su vienintele likusia konkurso dalyve pernai liepą sudaryta sutartis, jos vertė – apie 12,84 mln. Lt. Keltuvą „Eltel Networks“ ir „Bartholet Maschinenbau“ įsipareigojo įrengti iki 2015 m. kovo.