Į telefono skambučius V. Uspaskichas irgi neatsakinėja, kiek anksčiau politikas pasitraukė iš Darbo partijos, verslą perdavė vaikams.
Vilniaus apygardos teismas už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą V. Uspaskichui yra skyręs 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos apeliacinis teismas gali palikti galioti šią bausmę, sumažinti ją ar nuteisti politiką lygtine laisvės atėmimo bausme, kai nuosprendžio vykdymas atidedamas.
V. Uspaskichui ir jo įkurtai Darbo partijai būtų palankiausia, jei politikas būtų išteisintas arba gautų lygtinę bausmę. Tačiau jei politikui būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, V. Uspaskichas gali nuspręsti nebegrįžti į Lietuvą.
Toks precedentas jau yra buvęs. 2006 m. V. Uspaskichas yra pasitraukęs iš Lietuvos ir Rusijoje pasiprašęs politinio prieglobsčio, bet 2007 m. rugsėjį grįžo į Lietuvą ir nuo to laiko yra tapęs bylos įkaitu.
Kiek Lietuva turi galimybių susigrąžinti V. Uspaskichą, jei po nuosprendžio jis nutartų nebegrįžti į Lietuvą?
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Remigijus Merkevičius teigia, kad daug kas priklauso nuo to, kurioje šalyje V. Uspaskichas būtų atsidūręs.
„Kai teismas paskelbia nutartį visa byla grąžinama pirmosios instancijos teismui – Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas turės rašyti patvarkymą vykdyti nuosprendį. Po šito patvarkymo, jis įteikiamas policijai, policija eis jo ieškoti ir, jei ras, pradės vykdyti bausmę. Jei neras – bus ieškoma, kur jis yra. Kai nustatys, kur jis yra, tokiu atveju, priklausomai nuo teritorijos bus prašoma teisinės pagalbos arba ekstradicijos“, - sako R. Merkevičius.
Teisininkas pažymi, kad surasti asmenį ir prašyti teisinės pagalbos gerokai paprasčiau Europos Sąjungos šalyse nei, pavyzdžiui, Rusijoje, nors Lietuva su Rusija yra pasirašiusi sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“.
„Visos galimybės priklauso nuo valstybės geranoriškumo. Jei valstybė geranoriškai sutinka procedūrą atlikti, tai vyksta pakankamai greitai (mėnesių greitumu). Jeigu ne, tuomet pirmiausia vyksta biurokratinis susirašinėjimas: pateikite dar papildomai informacijos, sutikslinkite datas, duokite tą, duokite aną. Ir tuomet priimamas sprendimas, perduoti ar neperduoti“, - pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas.
Tačiau R. Merkevičius teigia net neabejojantis, kad šiuo atveju būtų keliama politinio susidorojimo korta.
Ar politinio susidorojimo versija gali apsunkinti asmens išdavimą kurioje nors Europos Sąjungos šalyje?
„Formaliai žiūrint tikrai gali, tačiau Europos Sąjungoje yra tokie džentelmeniški susitarimai, kad jeigu jau visos valstybės yra valstybių bendrijoje, tai darome prielaidą, kad mūsų vertybės yra panašios, jose įtvirtinti sąžiningi teismai, procesai vyksta sąžiningai. Taigi formaliai tai būtų patikrinta, bet labai didelės tikimybės, kad kažkokios Europos Sąjungos valstybės teismas pripažintų lietuvišką teismą politinio susidorojimo instrumentu, nėra“, - teigia R. Merkevičius.
Kas nutiktų, jei V. Uspaskichas įgytų Rusijos pilietybę ir prarastų Lietuvos?
„Tuomet sudėtingėja išdavimo procedūra. Atsiranda visuotinai pripažintas principas, kad valstybė savo piliečių kitai valstybei neišduoda“, - teigia teisininkas.
Klausiamas, kaip vertina galimybes susigrąžinti V. Uspaskichą iš Europos Sąjungos arba Rusijos, jei jam liktų galioti reali laisvės atėmimo bausmė, R. Merkevičius teigia negalintis atsakyti kategoriškai.
„Iš Europos Sąjungos susigrąžinti – tai tik laiko klausimas, jeigu jis neišvyktų toliau. O iš Rusijos: yra pavyzdžių, kai žmonės yra perduodami, jų ne tiek mažai. Bet aš manau, kad šioje situacijoje būtų sureikšmina politinė korta. Kažkaip aš labai skeptiškai vertinčiau galimybę susigrąžinti jį iš Rusijos“, - sako teisininkas.
2013 m. liepos 12 d. už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą V. Uspaskichui Vilniaus apygardos teismas skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, Seimo nariui „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui – per 10 tūkst. eurų baudą.
Buvusi partijos buhalterė Marina Liutkevičienė nuteista vienų metų laisvės atėmimo bausme.
Kartu nuteistai parlamentarei Vitalijai Vonžutaitei skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bet dabar jos byla išskirta į atskirą, nes moteris dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose.