Iš pradžių sustiprės nacionalizmas, padidės agresyvumas, vyraus nuojauta, kad Vakarai siekia parklupdyti Rusiją. Tai dar labiau sustiprins Vladimiro Putino režimą.
Tačiau ilguoju laikotarpiu Rusijos visuomenėje ir elito gretose gali rastis įvairesnio požiūrio į tai, kas vyksta pasaulyje, aplink Rusiją ir pačioje Rusijoje.
Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas.
„Šiame kontekste viskas bus sugretinama su Ukrainos įvykiais, Vakarų sankcijomis ir Rusijos kontrsankcijomis, todėl iš pradžių pasimatys dar ryškesnis patriotinis pakilimas. Galbūt kokie vakariečiai už Atlanto mano, kad kilus nepasitenkinimui simpatijos padidės opozicijai, tai taip tikrai nebus. Iš pradžių viskas vyks atvirkščiai: režimas paaiškins, kad Rusiją smaugia Vakarai. Šitie įvykiai bus pristatomi kaip Vakarų sankcijų pasekmė, kaip Vakarų puolimas. Ir visuomenė patikės, nes juk jie „žino“, kad aplink gausybė priešų ir šitie sunkumai ne kas kita kaip sėkmingas priešo darbas“, - DELFI sakė J. Čičinskas.
Tačiau profesorius laikosi nuomonės, kad šitokios nuotaikos netruks labai ilgai, nes ilgainiui bus užduodama vis daugiau klausimų. J. Čičinsko teigimu, ekonominis nuosmukis yra kur kas rimtesnis dalykas nei plyšavimai „paimsim Kijevą“.
„Sunkumai gausės, dulkės nusės, žmonės ims daugiau galvoti. Aš manau, kad paskui visuomenė pradės persijunginėti, nebebus taip vienodai mąstanti. Gali atsirasti įvairesnio požiūrio, gali suskilti šiuo metu susiformavęs antivakarietiškas frontas, juolab ,kad Rusijoje yra daug išmintingų žmonių. Ekonomika – rimtas dalykas: dėl Ukrainos tai galima šaukti „paimsim Kijevą“, bet ekonomika – kiekvieno kasdieninis rūpestis“, - svarstė profesorius.
Tikrus sunkumus pajus vėliau
„Rusija – tai ne Lietuva, tai didelė šalis. Nors ji nekonkurencinga, bet pati sau pasigamina daug daugiau nei maža ekonomika, kaip mes. Todėl kasdienis gyvenimas ne taip nukenčia, jis sunkės palaipsniui. Kol žmonės verčiasi savos gamybos produkcija, savomis paslaugomis, rublio kurso kritimas tiesiogiai įtakos nedaro, nereikia jiems gi pirkti euro ar dolerio norint apmokėti už šildymą, dujas, nusipirkti duonos su sviestu. Bet, žinoma, Rusija importuoja tai, ko reikia jos ekonomikai. Reikia tai kokių varžtų, dažų, chemikalų, todėl kaštai trupučiuką augs, nes importuoti dalykai brangs“, - sakė profesorius.
J. Čičinsko teigimu, jeigu rublio kursas dar smuks arba neatsigaus, Rusija pamatys „rimtą infliaciją“, gali tekti didinti atlyginimus, pensijas.
Profesorius sako, kad bendrą nepasitikėjimą didina tai, kad Rusijos ekonominė politika dažnai yra voliuntaristinė, sprendimai – nepamatuoti, kaip kad Centrinio banko sprendimas palūkanų normą pakėlimas nuo 10,5 proc. iki 17 proc.
Kaip žinoma, po tokio Centrinio banko sprendimo rinkos ėmė panikuoti ir rublio vertė gruodžio 16-ąją buvo kritusi iki 100 rublių už 1 eurą, nors vėliau situacija šiek tiek stabilizavosi.
„Toks dalykas rodo ne sprendimą, o panikavimą. Maža to, Rusijos administracija, pradedant pačiu V. Putinu, yra linkusi kkartkartėmis įsikišti (ryžtingai, kaip jie sakytų) ir pagadinti reikalus. Žinome iš Baltarusijos pavyzdžių, kai vienas žmogus ima ir truputį pavaldo ekonomiką. Tada ji nukenčia, išgąsdina investuotojus – ir savus, ir svetimus“, - sakė profesorius.
Jis sutiko, kad palūkanų normos pakėlimas yra būtinas vaistas, nes apsunkina spekuliavimą, pristabdo tolesnį rublio vertės kritimą bei infliacijos augimą, tačiau, pasak J. Čičinsko, reikia ir struktūrinių priemonių.
„Gal kažkiek suvaržyti kapitalo išvedimą, galima įvesti kelis kursus – Baltarusija yra taip dariusi: turistinis kursas, verslo kursas verslo įmonėms, dar vienas kursas eiliniams panikuojantiems piliečiams. Taip daroma tam, kad prekiauti būtų lengviau, kad būtų galima sumokėti tiekėjams doleriais ar eurais, o panikuojantiems padaroma, kad būtų per brangu bėgti nuo rublio prie dolerio“, - svarstė J. Čičinskas.
Ekonomistas sako, kad Rusija gali naudoti Rezervo fondą, tačiau eikvoti jį kasdieniams reikalams, kad būtų patenkinta dolerio paklausa, yra per menka: „Bus ir yra rimtesnių reikalų panaudoti dolerius, jie bus reikalingi apmokėti užsienio tiekėjams už prekių tiekimą“.
Bandys pralaimėti laimėdami?
Klausiamas apie politines ekonominės ir finansinės suirutės pasekmes, J. Čičinskas sakė manantis, kad trumpuoju laikotarpiu Rusijoje labai sustiprės nacionalizmas, sustiprės antivakarietiška mąstysena, režimas gali dar labiau sutvirtėti.
„Režimas išnaudos situaciją toliau kaitinti antivakarietišką propagandą ir jam iš pradžių seksis. Tikrai žmonės gali nusiteikti dar labiau antivakarietiškai, jie gali patikėti, kad Rusija neturi draugų ir aplink vien priešai. Politiniame elite gausės susiskaldymas, diferenciacija. Galima tikėtis ir disidentiško požiūrio, o kuo toliau, tuo scenarijų daugiau“, - skė J. Čičinskas.
„Susvyruoti V. Putinas nesusvyruos, ten labai stipriai įkalta centralizuota valdžios piramidė. Kaip senovės Egipte faraonų valdžia“, - pridūrę profesorius.
Jo nuomone, Rusija neatsitrauks ir dėl Donbaso bei veikiausiai bandys suskaldyti Europos Sąjungą, kad sankcijos jos atžvilgiu būtų sušvelnintos pačiai Maskvai nedarant jokių nuolaidų.
Reikalai dėl Donecko ir Luhansko galbūt pajudėtų ilgesniuoju laikotarpiu, jeigu Vakarai ir Rusija susitartų dėl tokio Rusijos pasitraukimo, kuris atrodytų kaip Maskvos pergalė.
„Rusija prie šito gali linkti taip atsargiai siekdama neprarasti veido. Rusijos administracijos žmonės labai kompleksuoti, nes Rusija 1941-1943 m. patyrė tokį sukrėtimą, kad nuo tų laikų yra kompleksas: pralošti Rusijai negalima. Jie nesutiks daryti to, ką, jų manymu, kiti laikys kaip atsitraukimu ar pralaimėjimu. Bet svarstyti jie tai gali, tai matyti iš V. Putino elgesio, kad jis ieško būdų, kaip atsitraukti įtikinus liaudį, kad Rusija nepasiduoda“, - reziumavo J. Čičinskas.