„Šiandien sprendimas priimtas kaip ir būna pandemijos valdymo metu priimami sprendimai – politiškai nepatogus, bet skirtas gelbėti žmonių gyvybėms. Jeigu įrankių dėžėje dar yra ir toks įrankis, tai išmėginsime ir jį. Galimybės, kiek mes esame jų išbandę, senka ir kiekviena nauja priemonė vis neduoda to galutinio rezultato: kažkiek pagerina, bet vis kažkiek ir neduoda. Buvo nuspręsta išnaudoti ir šitą priemonę“, – tvirtina politikas.
Ministras teigia gaunantis krūvą laiškų su pandemijos valdymo pasiūlymais: teoriškai idėjos skamba neblogai, bet praktikoje neįsitvirtina.
„Per šį laiką gavau ir prisiklausiau daugybę pasiūlymų. Kiekvienas pasiūlymo teikėjas įsivaizduoja, kad jo variantas, kaip viską Lietuvoje išspręsti ir kaip čia visi pasiskiepys, jam būna labai aiškus tol, kol mes nepradedame jo įgyvendinti praktikoje (...) Galbūt mus vertins negerai, bet turiu tikėjimą: jei mums pavyks suvaldyti pandemiją ir mes visi kartu iš viso to išeisime, ateis laikas, kai mums atleis“, – tikisi ministras.
Tarp politikui siunčiamų laiškų yra ir „antivakserių“ judėjimą smerkiančios žinutės – jiems linkima mirties.
„Gaunu laiškų, kuriuose klausia, kam mėtyti mokesčių mokėtojų pinigus ir šitiek pinigų išleisti mobilioms grupės, palapinėms, darbui savaitgalį: tegul tie žmonės miršta, jeigu jiems taip patinka. Yra grupė žmonių, kurie taip mano“, – sako ministras.
Vyriausybė taip pat priėmė sprendimą nutraukti COVID-19 testų kompensaciją sąmoningai nesiskiepyti nusprendusiems darbuotojams. Išlaidų našta kristų ant žmogaus arba jo darbdavio pečių.
„Logika paprasta – valstybė jau turi pakankamai vakcinų. Testavimas yra tik pagalbinė priemonė šiek tiek sumažinti rizikas, o skiepas yra efektyvus ir sprendžia problemą iš esmės (...) Jeigu visos aplinkybės žmogui leidžia skiepytis, bet tiesiog jo toks asmeninis apsisprendimas, kad nesiskiepysiu, tai nuo įstatymo priėmimo dienos tie kaštai tektų jam pačiam“, – aiškina ministras.
Kadangi koronaviruso testų išlaidas padengdavo lėšos iš valstybės biudžeto, naujasis reikalavimas per metus į sąskaitą grąžintų apie 19 milijonų eurų.
„Jeigu žmogaus sąmoningas apsisprendimas, žinant, kad pasiskiepijęs gali padėti, bet tiesiog to nedarys, tai kodėl visų Lietuvos žmonių, visų mokesčių mokėtojų pinigais, turėtų būti dengiamas toks sprendimas? Priėmei asmeninį sprendimą šitaip dalyvauti pandemijos valdyme – tenka už tai mokėti“, – pabrėžia politikas.
Neigiamą visuomenės požiūrį į Vyriausybės sprendimus sustiprino „Kitokių pasikalbėjimų“ skandalas: ministro nuomone, įvykis neigiamai atsiliepė SAM įvaizdžiui.
„Vienareikšmiškai pripažįstu, kad šiuo atveju procesas turėjo būti organizuojamas kitaip, buvo keletas neišpildytų elementų. Galima svarstyti, kas kokiame etape ir kam ką turėjo pasakyti, pažymėti, bet šiuo atveju tikrai prisiimame visą atsakomybę: labai gerbiu savo komunikacijos kolegę, kuri įvertino situaciją ir prisėmė atsakomybę“, – sako politikas.
Skandalo atgarsiai aidi ir po ministro patarėjos Aistės Šukstos pasitraukimo iš einamų pareigų, tačiau asmeninės kaltės A. Dulkys neįžvelgia.
„Negalima būti atsakingam už kitų atsakomybę: kiekviena komanda susiskirsto savo atsakomybėmis, kiekvienas priima tą sprendimą ir reikia labai gerbti žmones, kurie jaučia savo atsakomybę: ją mato ir tai įvertina. Šiuo atveju taip ir įvyko“, – aiškina ministras.
Patarėjos klaidas aiškina nuovargiu ir laiko stoka: pasak politiko, moteris be išeiginių dirbo apie metus. Paruošti vakcinavimo kampaniją SAM turėjo 2 savaites.
„Jei kažkas mano, kad galima nuo gruodžio 11 d. iki gruodžio 26 d. parengti didžiulę informacinę kampaniją ir ją pateikti, mano nuomone, tai yra neįmanoma. Ar įmanoma normaliai dirbti pandemijos ir ekstremaliomis sąlygomis žmonėms, tokiems kaip mano kolegė Aistė, kuri beveik 300 dienų iš eilės dirbo be savaitgalių ir be atostogų? Mes nesiteisiname ir ji nesiteisino, tiesiog visi supranta žaidimo taisykles: atėjau į kovos lauką, turiu savo užduotis, jas darau“, – teigia ministras.
Skandalas, politiko įžvalgomis, eilinė galimybė opozicijai „išpūsti“ situacijos dydį, todėl savanoriškai atsistatydinti iš Vyriausybės neketina.
„Opozicijai visada patogu išpūsti bet kokią audrą stiklinėje, bet viskas turi būti proporcinga, adekvatu. Aš lygiai taip pat jaučiu atsakomybę už pandemijos valdymą, neabejoju – jeigu būtų ministro atsistatydinimas, tai visos antraštės būtų apie tai, kaip ministras bėga nuo pandemijos valdymo, kaip nebenori, palūžo, išseko, bijo. Šituo atveju aš jaučiu savo atsakomybę, jaučiu mastą – reikia skirti įvykio didį, svarbą“, – akcentuoja politikas.
Pakeisti nuomonę apie ministro postą priverstų tik premjerė Ingrida Šimonytė.
„Visų pirma atėjau sisteminėms reformos sveikatos apsaugos sistemoje inicijuoti. Pandemijos valdymas mus visus užgriuvęs ir nuo gruodžio emocija nepasikeitė: reikėjo ateiti, valdyti pandemiją, aš atėjau ir tą darysiu iki paskutinės minutės, kol premjerė pasakys, kad yra kažkoks kitas variantas arba dėl kažkokių priežasčių reikia daryti kitaip.
Jeigu jūs mane išsiuntėte į frontą, tai ir netrukdykite. Dabar esu fronte: ten dirbu, tvarkausi, yra atitinkami uždaviniai, atitinkami sprendimai, bet kiekvienąkart vis išsikviečia pasikalbėti, ką tu ten veiki, ką ten darai“, – sako SAM ministras.
Rudeninė koronaviruso atvejų banga vadinama „nepasiskiepijusių pandemija“: anot A. Dulkio, apie 90 proc. sergančiųjų – nevakcinuoti asmenys.
„Turime padėkoti didžiajai masei žmonių, kurie pasiskiepijo, nes būtent jie mums dabar padeda, į juos atsikerta ta grandinė platinimo ir skaudžiųjų pasekmių ir tai mūsų šansas“, – dėkoja ministras.