Komiteto posėdyje dalyvavo ir SAM vadovas Arūnas Dulkys.
SAM informavo, kad praėjusią savaitę skiepijimo apimtys buvo pačios didžiausios. Pasiektas 18 tūkst. skiepų per parą skaičius. Paklausiausia vakcina kol kas yra „Pfizer“. „Modernos“ vakcina taip pat yra paklausi, jos suvartojimas nestringa nė vienoje savivaldybėje.
Mažiausiai paklausi vakcina, SAM duomenimis, yra „AstraZeneca“. Nuolatinis yra šios vakcinos likutis.
Aptarė realią situaciją
„Jeigu žiūrėtumėme į pandemijos pagreitį ir realią situaciją, tai mes, panašu, judame link 400–500 atvejų per 14 dienų [100 tūkst. gyventojų – aut. past.], ir tai yra bloga žinutė.
Mutacijos – tai paslaptingoji mūsų vieta; mes tik gero pusantro mėnesio užsiimame tokia reguliaria sistemine sekoskaita, daug analitinių ir vertingų įžvalgų neturime, tačiau žinome, kad Marijampolės, Vilniaus regionuose jau dominuoja būtent britiškoji atmaina su savo kitokiu greičiu, kitokiom pasekmėm“, – sakė A. Dulkys.
SAM vadovas, aptardamas susiklosčiusią situaciją, palygino ją su keturiais bėgikais – tai yra testavimu, vakcinavimu, sergamumu ir mutacijomis. Jis tikino, kad jei vakcinacijos tempus aplenks mutacijos su sergamumo augimu, situacija bus sudėtingesnė. Mutacijos, pasak jo, kelia neaiškumų ir dėl to, kad sunku numatyti, kokią dalį visuomenės jos pasieks, kaip paplis po visą šalį ir kokių pasekmių tai turės.
Sveikatos apsaugos ministras patikino, kad šiuo metu pandemijos valdymas susiduria ir su žmogiškųjų išteklių problema.
„Iššūkis tas, kad tiek į testavimą, tiek į vakcinaciją yra įtraukta ta pati bendruomenė, yra tie patys žmogiškieji ištekliai“, – sakė A. Dulkys.
Skiepų įkainiai ir tempų plėtra
Posėdyje dalyvavusi SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė pateikė informaciją apie vakcinavimo finansavimą gydymo įstaigoms.
„Numatytas įkainis už skiepo atlikimą, jis yra apie 3 eurus. Šiuo metu yra suskaičiuota ir jau vyksta procesas, kai skiepijančioms įstaigoms greitai skirsime finansavimą už iki šiol atliktų trijų mėnesių skiepijimo apimtis – gruodį, sausį ir vasarį. Kitas finansavimas bus po kitų trijų mėnesių“, – kalbėjo J. Grebenkovienė.
Pasak jos, vakcinacijos tempams didinti nebeužtenka skiepyti tik darbo dienomis. Todėl planuojama sparčiau skiepyti ir savaitgaliais.
„Tiek nuo kito savaitgalio, tiek ateityje planuojama skiepyti ir savaitgaliais. Vakcinacija savaitgaliais yra brangesnė. Kalbant apie vien darbo užmokestį, tai Valstybinė ligonių kasa skaičiuoja įkainį, kuris bus taikomas būtent už skiepijimus savaitgalį. Atitinkamai bus diferencijuojami mokėjimai“, – paaiškino ministerijos kanclerė.
Planuojami skiepijimo sertifikatai ir žalieji pažymėjimai
J. Grebenkovienės teigimu, ministerija kuria vadinamąjį žaliąjį pažymėjimą.
„Pagrindinis tokio sertifikato tikslas yra užtikrinti žmonių laisvą judėjimą, koronaviruso sukeltų rizikų kitų asmenų sveikatai [mažinimą – aut. past.]. Žalieji sertifikatai apims tris aspektus – skiepijimąsi, persirgimą ir tyrimų rezultatus“, – kalbėjo ministerijos kanclerė.
Kaip ji paaiškino, sertifikatas bus paremtas minimaliu duomenų rinkiniu, kuris bus vienodas visose ES šalyse, – unikaliu dokumento numeriu ir pasitikėjimo tinklu, užtikrinančiu pažymėjimo autentiškumą.
„Iki balandžio mėnesio pabaigos ketiname realizuoti nacionalinį skiepijimo pažymėjimą – pažymėjimą apie vakcinaciją be validavimo. Tai reiškia, kad nebus QR kodų; tokius, be QR kodų, bus galima rasti savo „Esveikatos“ profiliuose, o gegužės mėnesį jau [planuojama – aut. past.] realizuoti išsamų nacionalinį skaitmeninį žaliąjį pažymėjimą irgi be validavimo“, – komiteto nariams pasakojo SAM atstovė.
Pasak J. Grebenkovienės, skaitmeninių pažymėjimų įdiegimas pagal specifikacijas užtruks apie tris mėnesius.
„Tokią specifikaciją jau planuojame turėti balandžio mėnesį, o tai reiškia, kad tokius sertifikatus turėtume turėti apie liepą. Šiuo metu yra laikinų sprendimų – kol pažymėjimai bus sukurti, gyventojai savo „Esveikatos“ sistemoje gali atsisiųsti medicinines pažymas ir įrašus“, – teigė J. Grebenkovienė.
A. Dulkys, atsakydamas į komiteto narių ir posėdžio svečių klausimus, taip pat atkreipė dėmesį, kad apie imuniteto sertifikato niuansus ES šalyse dar yra diskutuojama. Į tokio sertifikato turinį kol kas planuojama įtraukti persirgusius ir paskiepytus, antikūnų turinčius asmenis.
„Didelio klaustukas – bet koks kitas testavimas, nes pasidarius testą dar nereiškia, kad kitą valandą nebūsi užsikrėtęs. Dabar viename Vokietijos mieste, kur tą bandymą daro, neigiamas testo rezultatas galioja parą. Čia yra visokiausių niuansų ir šalys mėgina rasti geriausius atsakymus“, – sakė ministras.
Merai prašo daugiau laisvės ir vakcinų
Savivaldybių asociacijos atstovas, Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius tikino, kad savivaldybės su visais vakcinacijos iššūkiais kol kas susitvarko.
„Situacija savivaldybėse truputį skirtinga. Buvo problema dėl „AstraZenecos“ – ta informacija dėl sustabdymo padarė žalą. Bet visi suprato, kad vienintelis būdas yra laimėti vakcinaciją. Visi merai įvertino situaciją, stebi, daro, savaitgaliais taip pat skiepys, kur galės“, – situaciją aptarė meras.
S. Mockevičius patikino, kad pagrindinė problema – vakcinų kiekiai.
„Vienintelė problema, kurią išsako merai, – duokite vakcinos. Kuo daugiau vakcinos, tuo greičiau vakcinuosime“, – posėdyje kalbėjo Jurbarko meras.
Jurbarko meras akcentavo, kad merai SAM prašo daugiau laisvės, panaudojant vakcinų likučius.
„Nesinori išlieti ar išmesti tos dozės“, – teigė jis.
J. Grebenkovienė patikino, kad vakcinų likučiai dažnai susiję su vakcinacijos organizavimu. Situaciją, SAM atstovės teigimu, gerina ir gyvos eilės prioritetinėms grupėms organizavimas.
„Kalbant apie gyvas eiles darbo dienos pabaigoje, tai dalis savivaldybių šitą praktiką taiko. Ta praktika dažnėja. Gyvas eiles organizuoja prioritetinei grupei ir tikrai tas veikia <...>.
Likučiai dienos pabaigoje – iš dalies yra situacijų, kai tas neišvengiama, tai daugiau proceso organizavimo dalykai. Mes tikrai atlaisvinome ir leidžiame, kalbant apie prioritetų grupes ir tą eiliškumą, judėti taip, kad surinktume tiek žmonių, kiek reikia tiek dienos, tiek savaitės vakcinacijai užtikrinti“, – kalbėjo J. Grebenkovienė.
Anot jos, tai turėtų padėti sumažinti likučių skaičius.