Privačią kliniką įkūręs D. Dundulis teigia, kad be ryžto ir finansų, labiausiai reikėjo rasti žmogų, kuris palaikytų idėją ir padėtų sukurti mediciniškai profesionalią kliniką. Ši misija buvo patikėta klinikos vadovui prof. hab. dr. Kęstučiui Strupui. „Jei tas žmogus nebūtų atsiradęs, tikriausiai mes šiandien čia nesifilmuotume“, – kalbėjo privačios klinikos įkūrėjas.
D. Dundulio klinikoje apsilankius „Delfi“ laidai „Ar galiu užeiti?“, gydytojų kabinetuose esanti įranga vis dar buvo slepiama apsauginėmis plėvelėmis. Būtent medicinos įrangą D. Dundulis įvardija kaip vieną iš labiausiai išskirtinių ir inovatyviausių Lietuvoje. Tad kiek kainavo įrengti tokį medicinos centrą? „Pati suma, jei su PVM, tai bus virš 40 mln. eurų, – skaičiavo D. Dundulis. – Jei žiūrėti iš pelno pozicijų, tai to centro, galiu drąsiai pasakyti, neapsimokėjo rengti. Dirbant mažmeniniame versle, tai tuos pinigus būtų buvę geriau investuoti į parduotuves.“
Paklausus, kiek „Norfų“ D. Dundulis galėjo pastatyti už tokią sumą, jis pirmiausia įvardijo plotą – 25-30 tūkst. kv/m. Vidutiniškai viena parduotuvė sudaro apie 2 tūkst. kv/m, tad būtų buvę galima pastatyti apie 12 „Norfų“.
Pasivaikščiojimą po kliniką laida „Ar galiu užeiti?“ tęsė su klinikos vadovu prof. hab. dr. K. Strupu. Jo teigimu, didžiausias klinikos išskirtinumas, kad viskas kabinetuose įrengta taip, jog pacientui po apžiūros nereiktų keliauti per kitus kabinetus, atliekant vieną ar kitą tyrimą, daugumą jų bus galima atlikti čia pat, tame pačiame kabinete, nes juose – daug ir įvairios įrangos.
„Mums, gydytojams, norisi dirbti profesionaliai ir dažniausiai su ta įranga, kuri yra ir profesionali, ir šiuolaikiška, ir adaptuota skaitmenizacijai. Vienas iš šios įstaigos tikslų – viską skaitmenizuoti. Nuo ligonių pakvietimo iki ištyrimo, duomenų įkėlimo ir iki to noro dabar viską turėti telefone“, – kalbėjo K. Strupas, pabrėždamas, kad didžioji dalis įrangos klinikoje – praeitų metų laidos.
Klinikoje įkurtas ir dienos chirurgijos centras, todėl yra ir vadinamoji išbudimo palata, kuri, anot K. Strupo, įrengta pagal reanimacijos įrangos reikalavimus. Beje, būtent čia pasitelkiamas dirbtinis intelektas, taip siekiant sumažinti žmogiškosios klaidos tikimybę.
Klinikoje yra ir ortopedinė artroskopinė operacinė, ir širdies kraujagyslių operacinė. Pastarojoje visos sienos padengtos radiologine apsauga. K. Strupas teigė, kad ši įranga – išskirtinė: „Tikimės, kad ateityje pradėsime daryti ir intervencines kardiologines procedūras, nes jų poreikis Lietuvoje yra didelis, o atliekančių centrų yra nedaug“.
Klinikoje yra įrangos, kokioje Lietuvoje kitur niekur nerasite. Tačiau K. Strupas pabrėžia, kad viena yra įranga, o kita – instaliuotos programos. Kai kurioje įrangoje, jo teigimu, remiamasi dirbtinio intelekto technologija, kuri padeda apskaičiuoti ir pateikti apibendrintas išvadas, kurios tampa patarimu gydytojui, kokią kryptį toliau rinktis siekiant padėti pacientui.
Bet ar mokės gydytojai naudotis ta nauja įranga ir programomis, jei kitose įstaigose jiems su tuo neteko susidurti? K. Strupas į šį klausimą atsakė su šypsena.
„Jei papasakočiau savo asmeninę istoriją, nuo ko aš pradėjau, tai mano laikais skrandžio operacija ar tiesiosios žarnos operacija buvo vau. Transplantacijų tais laikais nebuvo, technologijų tais laikais nebuvo. O dabar chirurgija tiek ištobulėjo. Ir jaunimas – labai gabus naujovėms. Jiems čia bus ne tai, kad sunku, jiems čia bus draivas“, – nusišypsojo K. Strupas.
„Delfi“ kviečia pasivaikščioti po „Sostinės medicinos centrą“ kartu su laida „Ar galiu užeiti?“.