Daug žmonių susirgo ir numirė rudenį
Jau tikrai aišku, kad omikron cirkuliuoja Lietuvoje, nes fiksuojami ne tik įvežtiniai atvejai. Tačiau net šis faktas ir tai, kad omikron atmaina tampa dominuojančia daugelyje Europos šalių, Lietuvos valdžios kol kas nepastūmėjo priimti sudėtingų sprendimų, pavyzdžiui, uždrausti didelius koncertus ar riboti žmonių skaičių asmeninėse šventėse. Gal valdantieji bijo tokių sprendimų, nes žmonių psichologinė sveikata tikrai yra pablogėjusi ir daug kam būtų neišlaikiusi kantrybė išgirdus, jog ir dalies šitų švenčių teks atsisakyti, nes jau ir praėjusias teko švęsti karantine?
„Manau, kad baimė ir galbūt tam tikra panika tikrai valdo sprendimus. Manyčiau, kad todėl dabar jau ir pradėta kalbėti apie visišką uždarymą po Naujųjų metų, nes bijomasi, kad situacijos gali nepavykti suvaldyti. Bet nesuprantu valdančiųjų logikos. Jie sako, kad visiškai užtektų 2-3 savaičių karantino. Bet prisiminkime, kas dėjosi šiemet pavasarį. Turėjome karantiną ne vieno ir net ne dviejų mėnesių. Tai kur tas pagrindimas mokslu – pavasarį ar dabar? Tai tik rodo, kad yra priiminėjami politiniai sprendimai, labai dažnai iš pačios baimės, nesuvokiant kad galbūt kai kurių priemonių reikėtų atsisakyti jau dabar, o kai kurias griežtinti“, - Delfi TV laidoje „Iš esmės“ kalbėjo parlamentarė, Lietuvos regionų frakcijos Seime narė A. Širinskienė.
Jai prieštaravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Linas Slušnys. Anot jo, Naujuosius lietuviai laisvai galės švęsti todėl, kad ribojimai daug kainuoja, o ne todėl, kad valdantieji bijo juos įvesti.
„Pirmiausia, tai tikrai viskas gerai daroma šiuo momentu. Žmonės yra susiderinę daug šventinių detalių, laikų, todėl jei ir per antras šventes pultume uždarinėti, tai atšaukimas visų tų koncertų kainuoja biudžetui nemažus pinigus“, - teigė L. Slušnys.
Be to, jis pabrėžė, jog Lietuva gali sau leisti laisvai švęsti Naujuosius, nes jau išgyveno sudėtingą rudenį. „Tada mes turėjome vieną blogiausių situacijų visoje Europoje, kai susirgimų skaičiai siekė po 4000 per parą, kai ligoninėse kilo įtampa. Tai, ką stebime šiandien, nėra jokios dramos. Tai gali būti taip, kad rudenį pas mus labai daug susirgo, užsikrėtė ir, tiesą sakant, numirė, bet žiūrint į bendrą populiacijoms imtį, turiu nuojautą, kad ko gero, dabar elgiamės teisingai nepanikuodami, o žiūrėdami, kur tai pakryps. Kol kas mūsų skaičiai naujų užsikrėtimų per dvi savaites yra mažėjantys, o ne didėjantys“, - tvirtino parlamentaras.
Jis vardijo, jog pasaulyje yra daugybė šalių, kurioje bendras pasiskiepijusių ir persirgusių gyventojų skaičius nesiekia nė 50-60 proc., o Lietuvoje rodikliai esą gerokai geresni. „Oficiali statistika pasiskiepijusiųjų yra apie 70 proc., jei dar pridėsime persirgusius, tai imunizuota visuomenės dalis Lietuvoje yra 85-90 proc. Tai reiškia, kad tas omikron yra pavojingas tik 10 proc. žmonių ir šiuo metu tikrai nematome, kad sveikatos sistema bus užkimšta“, - kalbėjo L. Slušnys.
Padėtų trys savaitės karantino
Jam antrino ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, kuris priminė Vyriausybės jau anksčiau priimtą sprendimą, jog karantinas Lietuvoje bus įvestas, kai reanimacijoje bus gydoma 240 COVID-19 liga sergančių pacientų.
„Jei pažiūrėsime į istorinius duomenis, tai toks pikas Lietuvoje, kai buvo užimta 240 lovų, buvo pasiektas prie maždaug 4000 naujų atvejų per parą. Dabar septynių dienų vidurkis yra apie 1500 atvejų per parą, omikron paplitimas kol kas yra tik keli procentai, tai tikrai dar negalima sakyti, kad po šitų švenčių tuoj prasidės. Ar karantinas mus išgelbės, jei bus bloga situacija? Natūralu, kad taip. Istoriniai duomenys rodo, kad karantinas yra veiklus. Tai tos trys savaitės tikrai padės perlaužti, permušti kreivę ir sveikatos apsaugos sistemą atpalaiduoti nuo spaudimo. Pažiūrėkime istoriškai – pernai rudenį, kai įsivedėme karantiną, buvo 4000 atvejų per parą. Karantinas pertraukė grandinę. Tačiau buvo padaryta klaida, kad jis buvo užtęstas. Ir trumpas karantinas puikiai veiks. Karantino tikslas yra atitolinti ligą, o pavasarį bus mažiau susirgimų, nes COVID-19 priskiriamas prie sezoninių ligų“, - teigė V. Zemlys-Balevičius.
Anot L. Slušnio, pagrindinė pandemijos bėda yra ta, kad situacija nuolat kinta. „Omikrono taip pat į svečius nekviečiau nei Kalėdoms, nei Naujiems metams. Jis atėjo pats, įsitaisė mūsų kambariuose, įstaigose ir diktuoja tam tikras sąlygas. Kaip bebūtų gaila, mes prie to turėsime prisitaikyti. Su omikronu kažką turėsime daryti. Kas po to ateis, nežinau, nežino nė vienas. Tas, kuris žinotų, būtų vertas Nobelio premijos, jei ne daugiau“, - kalbėjo L. Slušnys.
Kodėl nemažėja mirčių?
Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkreipė dėmesį, jog nors naujų susirgimų skaičiai ir nėra gąsdinantys, pandemija realiai nėra valdoma.
„Jei apie 70 proc. žmonių vakcinuota, o kasdien turime apie 20 mirčių nuo COVID-19, tai kas čia valdoma. Jei gerai prisimenu skaičius, per patį piką, kai užsikrėtimų per parą būdavo apie 4000, kasdien mirdavo apie 40 žmonių. Tai iš esmės, mes niekaip nevaldome situacijos tų, kurie neskiepyti. Jei turime 20 mirčių per parą, reiškia, kad situacija nesuvaldyta. Ir čia ne omikron problema, nes jis ką tik atsirado“, - kalbėjo A. Veryga.
Tačiau jis pritarė, jog itin griežtų visuotinių priemonių dar tikrai nereikia. „Kai prasidėjo šita pandemija, apie ją nežinojome praktiškai nieko. Dabar situacija kardinaliai skirtinga – yra daugybė procesų, kurie sustyguoti per tą pirmąją bangą: ir testavimas, ir laboratorijų pajėgumų išplėtimai, ir įranga gydymo įstaigas pasiekė. Be to, vakcinuota nemaža visuomenės dalis, atsiranda vaistai. Tai daryti tą patį, kas buvo pačioje pradžioje, nebėra absoliučiai jokios logikos“, - konstatavo A. Veryga.
Anot jo, didžiausia problema ta, jog sunkiai suserga ir miršta nepasiskiepiję žmonės, bet su skeptiškai vakcinų atžvilgiu nusiteikusiais gyventojais valdžia ne tik nesikalba, bet laiko juos atsilikusiais visuomenės nariais, marginalais. „Dar tikrai yra kur padirbėti. Iki šiol yra užstrigęs Žalos dėl skiepų atlyginimo įstatymas, užstrigusios ir tos pačios išmokos, kurios vis tiek paskatina skiepytis, nors ir nedidelę dalį. Buvo kalbama, kad išmokų gavėjų grupė bus plečiama, bet dar joks projektas neatkeliavo“, - piktinosi A. Veryga.
Jam pritarė ir A. Širinskienė, kuri teigė, kad Vyriausybė perlenkia lazdą įvesdama galimybių pasą vaikams nuo 12 metų, o ir suaugusiems galimybių pasas naudojamas kaip spaudimo pasiskiepyti priemonė.
„Žmonės yra ne motyvuojami, o demotyvuojami. Jie išjuokiami. Tyrimai rodo, kad kai žmogus nenori kažko daryti, o jis yra spaudžiamas, tai jis tampa labiau pažeidžiamas dezoinformacija, linkęs tikėti alternatyviais šaltiniais. Pagarbus elgesys duotų geresnius rezultatus, o dabar turime tik dėl galimybių pasų įpykusią visuomenę“, - kalbėjo A. Širinskienė.
V. Zemlys-Balevičius tvirtino, jog Lietuvoje realiai pandemija tik ir valdoma galimybių pasais. „Aš į jį žiūriu kaip į priminimą, kad yra pandemija ir reikia skiepytis. Jis yra nemalonus, nepatogus, bet skiepai yra vienintelės išeitis ir pandemijos“, - tvirtino duomenų mokslininkas.
Jam pritarė ir Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų frakcijos atstovas Algirdas Sysas, kuris teigė, jog yra ir persirgęs koronavirusu, tačiau jau tris kartus paskiepytas. „Mokslas yra skiepai, kurie nuo daug ko išgelbėjo dideles populiacijas, suvaldė pasaulines pandemijas. Ir ieškome sliekų ant asfalto, vietoj to, kad imtume ir pasiskiepytume“, - stebėjosi A. Sysas.