Nerimą keliantys ženklai matomi ir 20–50 metų amžiaus grupės sergamume koronavirusu.
Bus mušami rekordai
Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys–Balevičius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog dabartinis atvejų augimas tėra tik įsibėgėjimas, žvelgiant į šios atmainos plėtrą kitose Europos šalyse.
„Mes žinome, kad Estijoje jau 50 procentų omikron atmainos šalyje, Lietuvoje atmaina irgi fiksuota. Lietuvoje turime gana aiškų ir staigų kilimą tam tikrose amžiaus grupėse. Kol kas čia tik įsibėgėjimas, augimo skaičius padidina, kad lyginame savaitinius augimo skaičius, o turėjome tarpušvenčio savaitę, kai atvejų buvo mažiau. Bet žiūrint į kitas šalis, kur prasidėjo omikron atmaina, jeigu mes seksime panašia trajektorija, tą atvejų didėjimą matysime didelį“, – sakė duomenų mokslininkas.
Jis teigė, jog sergamumo kilimas neišvengiamai bus, bet nereiškia, kad tikrai bus įvedamas karantinas.
„Kilimas neišvengiamai bus, bet ar tai bus tokia didelė banga, kuri iššauks karantiną, tai to dar pasakyti negalime. (…) Valstybės pasiruošimas karantinui yra visiškai normalus, ypač turint dabartinę informaciją. Bet pasiruošimas karantinui nereiškia, kad bus karantinas, niekas jo nenori. Ar jei to nustatyto kriterijaus nepasieksime, reiškia, kad nebus karantino. O ar jį mes pasieksime, dar yra atviras klausimas“, – laidoje sakė V. Zemlys–Balevičius.
Delfi primena, jos Vyriausybės atstovai jau ne kartą minėjo, jog prireikus, Lietuvoje būtų įvedamas trumpas ir griežtas karantinas.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas V. Zemlys–Balevičius teigė, jog prognozuoti sunku, bet jo spėjimas būtų, kad naujų atvejų skaičiai pasieks dar neregėtas aukštumas, bet karantino pavyks išvengti – taigi nustatyti ligoninių lovų rodikliai nebus pasiekti.
„Kai prasideda eksponentinis augimas, sunku prognozuoti. Gali būti labai blogai, ir ne taip blogai. Aš žiūriu optimistiškai kol kas šiai dienai. Tai manau, kad vis tiek atvejų rekordai bus šį mėnesį fiksuojami, pasieksime jau ir tuos 4 tūkstančius, bet manau, kad karantino nebus, čia mano toks spėjimas“, – savo prognoze Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ antradienį sakė duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius.
Bet kiek šis spėjimas yra pagrįstas, duomenų mokslininkas atsakyti negalėjo.
Prancūzijoje atrastos naujos atmainos ragina nesibaiminti
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės centro mokslininkas Gytis Dudas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dar kartą pakartojo, jog tėra tik laiko klausimas, kada omikron atmaina Lietuvoje taps dominuojanti.
„Abejočiau, kad įmanoma klaidingai interpretuoti šiandienos Lietuvos duomenis, kadangi patys matėme, kas darėsi kitose šalyse, kur omikron atmaina atkeliavo anksčiau, tai suklysti šioje vietoje būtų ganėtinai sudėtinga. Dar žinant, kad jau keletą omikron atmainos atvejų pagavo sekoskaita, tai tik laiko klausimas“, – apie šios atmainos dominavimą Lietuvoje sakė mokslininkas G. Dudas.
Jis taip pat sutiko, jog šios naujos bangos metu bus mušami iki šiol matyti sergamumo rekordai.
„Atvejų rekordai bus mušami, bet atvejai jau seniai nebėra rodiklis, pagal kurį kažkas yra sprendžiama. Sprendžiant vien pagal PAR duomenis, kad žmonės, kurie yra paskiepyti dviem „Pfizer“ dozėmis, jiems apsauga nuo hospitalizacijos yra apie 70 procentų. (…) Tai žmonės sirgs šiek tiek lengviau, bet pats faktas, kad ta apsauga nuo hospitalizacijos yra sumažėjusi verčia sunerimti. Ar užteks to kritinio hospitalizuoto atvejų skaičiaus, yra labai sunku numatyti šiuo metu“, – sakė G. Dudas.
„Pavojaus ženklų kažkokių tikrai nematyti“, – apie Prancūzijoje užfiksuotą naują koronaviruso atmainą sakė G. Dudas.
G. Dudas teigė, jog po omikron atmainos būtų sunku įsivaizduoti, kad nauja atmaina sukeltų „tiek bruzdesio“.
