Duomenų mokslininkas laidoje kalbėjo, jog greitu metų naujų atvejų skaičiai pasieks įspūdingas aukštumas.
„Turime tokių įdomių rekordų, galime vadinti. Nes dabar jau dvi dienas iš eilės turime virš 3000 naujų atvejų, mes turime savaitinį 50 procentų (siekiantį, aut. p.) augimą. Dabar mūsų vidutinis atvejų rodiklis per 7 dienas yra 2000. Tai 50 procentų augimas 2 savaites paskaičiuokime, gausime, kad nuo tų 2 tūkstančių per 2 savaites bus 4500 atvejų, čia įspūdingi skaičiai“, – apie naujų koronaviruso atvejų skaičių laidoje kalbėjo duomenų mokslininkas.
Delfi primena, jog 2020–ųjų metų pabaigoje buvo pasiektas didžiausias naujų per parą nustatytų atvejų skaičius – jis viršijo 3900 atvejų.
Pašnekovas teigė, jog kai būna gana aukštas vidutinis atvejų rodiklis per 7 dienas, augimas būna ženkliai mažesnis.
„O dabar mes turime ir aukštą atvejų lygį ir labai aukštą augimą. Tai yra kaip ir vienas ir omikron atmainos požymių – labai staigus ir greitas, eksponentinis augimas“, – priminė V. Zemlys–Balevičius.
Laidos pašnekovo teigimu, ilgalaikes išvadas bus galima daryti kiek vėliau, kai tendencijos laikysis ilgiau nei kelias dienas.
„Kol kas iš tų kelių dienų duomenų ir iš to, ką Statistikos departamentas paskelbė – apie omikron paplitimą, tai mes turime, kad omikron atmainos banga jau atėjo į Lietuvą. Ir ji elgiasi taip, kaip elgėsi kitose šalyse“, – teigė duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius.
Jis teigė, jog liūdnų „rekordų“ neišvengs ir Lietuva.
„Jei kitos šalys patiria rekordus, aš nematau priežasčių, kodėl Lietuva to neturėtų patirti“, – laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo duomenų mokslininkas.
„Tikriausiai panašu, kad šventės pagreitino tą procesą ir omikron pasidalijimą, jei nebūtų buvusio šventinio laikotarpio, tai gal omikron atmaina nebūtų taip staigiai uždominavusi. Bet nežinau, ar tai galima vadinti „blogai“, ar tuo piktintis. Nes anksčiau ar vėliau tai vis tiek omikron būtų atėjęs. Dabar jį turime greičiau ir viskas“, – teigė V. Zemlys–Balevičius.
Laidos pašnekovas teigė, jog didžiausias naujų atvejų skaičius fiksuojamas amžiaus grupėje nuo 20 iki 29 metų – aktyviausioje amžiaus grupėje. Vyresnio amžiaus grupėse ženklaus atvejų padidėjimo kol kas nėra matoma, kalbėjo duomenų mokslininkas.
V. Zemlys–Balevičius sakė, jog kitų šalių patirtys suteikia vilčių, kad nors atvejų skaičius bus įspūdingas, omikron atmaina neatneš milžiniško hospitalizuotų ir mirusių asmenų skaičiaus.
„Nors atvejų kils, bet hospitalizacijos ir mirtys, jų bangos bus mažesnės nei delta atmainos metu. Čia būtų labai geros naujienos. Bet pamatysime. Pas mus, aišku, yra ir nevakcinuotų ir imuniteto neturinčių asmenų, gal jų nėra tiek daug, bet jų yra. Spėju, kad po šitos bangos neimunizuotų žmonių nebeliks – nebent, kas nors bus užsidaręs rūsyje“, – teigė duomenų mokslininkas.
Kitą savaitę didžiajai daugumai šalies mokyklų baigsis žiemos atostogos ir mokiniai grįš į kontaktinį ugdymą. Jis gali drastiškai pabloginti naujų koronaviruso atvejų statistiką, kalbėjo V. Zemlys–Balevičius.
„Nereikia būti naiviems – jei matėme, kad delta atmainos bangos metu dominavo vaikai. Ir jei pasižiūrime į imunizacijos duomenis ugdymo įstaigose, tai ji siekia gal 30–40 procentų. Mes turime ir didžiulį visuomenės pasipriešinimą dėl vaikų vakcinavimo. Jeigu nenori apsaugoti savo vaiko, tai jis sirgs. Keista, kaip žmonės, bijodami skiepų, nori leisti savo vaikams susirgti, bet mes tai pamatysime“, – prognozavo laidos „Delfi rytas“ pašnekovas, duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius.
Jis kalbėjo, jog būtų labai nustebęs, jei vaikams sugrįžus į mokyklas naujų atvejų skaičius neaugtų.
COVID-19 statistika: 3053 nauji atvejai, 13 mirčių, pirmą skiepą gavo 1,8 tūkst. žmonių
Praėjusią parą nustatyti 3053 nauji COVID-19 atvejai, mirė 13 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Tai didžiausias paros atvejų rodiklis nuo lapkričio 5 dienos. Atvejų šuolis fiksuojamas trečią dieną iš eilės.
Devyni mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 1792 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 21,3 tūkst. žmonių.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1063 COVID-19 sergantys pacientai – šiek tiek daugiau nei diena prieš tai, 88 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 13,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,7 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 888,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 16,2 proc. Abu šie rodikliai, lyginant su ankstesne para, paaugo.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo per 532,8 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė apie 7,5 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 144 žmonės – vienu daugiau nei ankstesnę parą.
61 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 903 žmonėms.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiesiems galimybių paso būtų atlaisvinami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.
70 proc. ligoninėse gydomų pacientų yra neskiepyti arba skiepyti nepilnai. Tokie pacientai taip pat sudaro 80 proc. reanimacijos pacientų.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė po keturis 70-79 ir 80-89 metų žmones, trys mirusieji priklausė 90-99 metų amžiaus grupei, dviem buvo 60-69 metai.
Pilnai paskiepyti buvo du 90-99 metų asmenys, po vieną 70-79 ir 80-89 metų žmones.
Iš 7493 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 665. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 14,2 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta apie 1 mln. 923 tūkst. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1 mln. 135 tūkst. gyventojų, dar maždaug 673 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančiąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 68,8 proc. gyventojų.
Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų grupės, kur paskiepyta 3,3 proc. vaikų, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12-15 metų vaikų – 36,6 proc.
Vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 71,7 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6 mln. 262 tūkst. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4 mln. 190 tūkst. iš jų.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga 20,7 tūkst. žmonių – pusantro tūkstančio daugiau nei prieš parą.