Šiomis dienomis pasaulis mena Antrojo pasaulinio karo veiksmų Europoje pabaigą: europiečiai šią datą pamini kukliai, rusai – su pompastika, o Lietuvoje pasirinkimas, kurią dieną švęsti, atspindi net geopolitinę orientaciją.
Šiais metais gegužė išryškins geopolitinės orientacijos skirtumus ir neramumų krečiamoje Ukrainoje: oficialusis Kijevas paskelbė atsisakantis Georgijaus juostelės ir karo baigties simboliu pasirinkęs raudoną aguonos žiedą, kurio žiedlapiai simbolizuoja kraują, besiveržiantį iš kulkos paliktos žaizdos.
Kodėl švenčiame skirtingai?
Aiškinimų, kodėl Vakarai karo baigtį mini gegužės 8 dieną, o Rusija – gegužės 9 dieną, yra keletas. Pagal pirmąjį, taip nutiko todėl, kad vokiečių generolai dukart pasirašė kapituliacijos dokumentus: pirmąkart pasiduodami Vakarų sąjungininkams, antrąkart – pasiduodami SSRS Raudonosios armijos ginkluotųjų pajėgų vadui, maršalui Georgijui Žukovui.
Panašiai aiškina ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikas Algirdas Jakubčionis.
„Vakarų fronte vokiečių kariuomenė nusprendė pasiduoti britams ir amerikiečiams ir tada buvo pasirašytas Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas. Kai J. Stalinas sužinojo apie pasirašytą kapituliaciją, jis pasijuto labai įžeistas ir pareikalavo, kad Vokietijos kapituliacijos aktas būtų pasirašytas dar kartą dalyvaujant Sovietų Sąjungos atstovams. Todėl visi susirinko dar kartą ir pasirašė šį aktą. Iš esmės Vakarai pasirašė kapituliacijos aktą su ta Vokietijos kariuomenės dalimi, kuri to prašė“, - sakė A. Jakubčionis.
Pasak pašnekovo, vokiečiai labai bijojo sovietų, nes visoje Vokietijoje buvo išplatinta informacija, kaip Raudonoji armija skerdė Königsbergo gyventojus Rytų Prūsijoje.
Tačiau Lietuvos istorijos instituto istorikas Gediminas Vaskela teigia, kad paaiškinimas daug paprastesnis. Jo teigimu, taip nutiko dėl paprasčiausio laiko juostų skirtumo.
„Kai buvo pasirašyta Vokietijos kapituliacija, buvo jau vidurnaktis, todėl vienur dar buvo 8-oji diena, o Maskvoje – jau 9-oji. Tai toks formalus paaiškinimas“, - sakė istorikas.
G. Vaskelos teigimu, aiškinimo skirtumas susidaro todėl, kad iš pradžių Vakarai su Vokietija pasirašė paliaubas, bet ne galutinį kapituliacijos aktą. „Paskui susėdo pasirašyti kapituliacijos akto ir jį pasirašė visi“, - sakė istorikas.
Karo svarba pagal aukas?
Nuomonių skirtumai dėl Antrojo pasaulinio karo baigties tarp Europos ir Rusijos regimi ne tik pasirenkant minėjimo datą. Rusijoje gegužės 9-oji yra tikra šventė, kuri švenčiama pompastiškai, su gėlėmis, paradais ir sveikinimais, tuo tarpu Vakarų Europoje karo baigties paminėjimas paprastai būna kuklesnis, nors, pavyzdžiui, Prancūzijoje gegužės 8-oji yra nedarbo diena.
„Pagrindinėse sąjungininkų sostinėse – Londone ir Paryžiuje – yra pažymima ir gegužės 8 diena, ir lapkričio 11 diena (kai vokiečiai kapituliavo Pirmame pasauliniame kare). Tomis dienomis prisimenamos aukos, dedami vainikai ant žuvusių karių kapų. Atsakant į klausimą, kodėl Vakaruose mažiau pompastikos, galima pasitelkti ideologinius argumentus, bet esama ir kitų paaiškinimų“, - sakė A. Kasparavičius.
Istorikas primena, kad Antrojo pasaulinio karo metais Prancūzija kapituliavo prieš nacių Vokietiją, šalyje įkurtas marionetinis Vichy režimas ir Prancūzija į Antihitlerinę koaliciją įsitraukė tik iš Prancūzijos pasitraukusio Charles de Gaulle pastangomis.
Tuo metu Didžiajai Britanijai, pasak A. Kasparavičiaus, didesnę svarbą turi Pirmasis pasaulinis karas, nes šiame konflikte šalis neteko beveik 9 milijonų karių, kai Antrajame pasauliniame kare – kiek daugiau nei 400 tūkstančių.
„Tai dešimtis kartų mažesni skaičiai, todėl britai Pirmąjį pasaulinį karą vadina Didžiuoju karu ir jų istorinėje atmintyje bei kultūroje šiam karui skiriama daugiau reikšmės ir dėmesio“, - pasakojo istorikas.
„Jeigu žiūrėsime į kitą barikadų pusę – į Rusiją ar Sovietų Sąjungą, tai Rusija Pirmajame pasauliniame kare neteko apie 12 milijonų, Sovietų Sąjunga Antrajame pasauliniame kare – tarp 25-27 milijonų. Rusams pergalė šiame kare kainavo du su puse karto brangiau nei Pirmajame pasauliniame kare“, - pridūrė A. Kasparavičius.
Klausiamas apie Antrojo pasaulinio karo baigties minėjimą Jungtinėse Valstijose, istorikas teigė, kad šioje šalyje ši data irgi minima gana kukliai: dedamos gėlės ir vainikai žuvusiųjų atminimui pagerbti.
„Atsakydamas į klausimą dėl skirtumų aš paminėsiu vieną svarbų dalyką: iki XX amžiaus vidurio visoje Vakarų istoriografijoje nebuvo nė vieno rimto istoriko, nė vienos rimtos monografijos ar studijos, kurioje nacistinė Vokietija būtų buvusi lyginama su Sovietų Sąjunga, kurioje nacistinės Vokietijos nusikaltimai būtų lyginami su sovietų karo nusikaltimais. Tuo tarpu nuo 10 dešimtmečio pabaigos mes galime rasti gana daug populiarių autorių knygų ir monografijų, kuriose bandoma įrodinėti tokią tezę“, - sakė istorikas.
DELFI primena, kad dauguma Lietuvos politikų ir istorikų laikosi požiūrio, kad karinių veiksmų pabaiga Europoje mūsų šaliai reiškė antrąją Sovietų Sąjungos okupaciją, todėl nė viena šių datų mūsų šalyje nėra šventė.
Remiantis Lietuvos teisės aktais, Antrojo pasaulinio karo aukos pagerbiamos gegužės 8-ąją, ši data laikoma atmintina diena.
Tačiau Lietuvos rusakalbiai ir Antrojo pasaulinio karo veteranai bei jų palikuonys karo baigtį mini pagal rusiškąją tradiciją, tai yra diena vėliau. Paprastai žmonės prisisegę Georgijaus juosteles ir nešini gėlėmis eina į Antakalnio kapines, kur stūkso žuvusiems kariams atminti skirtas paminklas bei dega Amžinoji ugnis.
Rusijai įvykdžius agresiją prieš Ukrainą Georgijaus juostelės, dalies žmonių akimis, tapo ne tik pergalės prieš nacizmą, bet ir agresoriaus ženklu, nes tokias juosteles Ukrainoje nešioja prorusiški separatistai.