Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) apsisprendė, kad šiais metais valstybiniai brandos egzaminai (VBE) turi vykti. Toks sprendimas susilaukė opozicijos kritikos, kuri siūlė jų atsisakyti, tačiau į tokius siūlymus nebuvo atsižvelgta. Vyriausybė pažadėjo, kad iki kovo 1 d. turėtų paaiškėti galutinė egzaminavimo tvarka.
Vis dėlto, kaip į šį sprendimą reaguoja patys abiturientai ir jų tėvai?
Pasigedo aiškumo
Dvyliktokas Edgaras Narkus dar sausio pradžioje iškėlė jam aktualius klausimus šia tema švietimo atstovams, mat, jo teigimu, egzistavo per daug nežinomybės. Tuo metu jis teikė ir savo siūlymus.
„Nesu nei tos nuomonės, kad jie neturėtų nevykti arba kad jie turėtų vykti. Mano buvo pagrindinis tikslas, kad mes truputį gautume aiškumo. Pavyzdžiui, kiek anksčiau girdėjome iš anglų kalbos mokytojų, kad jau yra planuojama išimti kalbėjimo dalį. Vėliau iš lietuvių kalbos mokytojos išgirdome, kad jau kaip ir žada išimti tą įskaitą.
Taigi, buvo tokia labai neaiški situacija, nes jeigu mes mokėmės 11,5 metų iki to pirmojo karantino ir ėjome pagal vienokias programas, tuomet, ar būtų tikslinga jų dalį išmesti? Todėl aš ir pagalvojau, kad reikėtų pradėti judinti šį dalyką, kad bent jau gautume informaciją, kada bus viskas aišku.“
Pasak jo, kiek stebėjo interviu su vienu arba kitu politiku, išgirsdavo tik abstrakčias frazes, kad bus kažkas aiškinamasi, o kada ir kaip neatsakydavo.
„Tuomet aš nusprendžiau pasiūlyti tris planus. Pirmas buvo, kad tie egzaminai vyktų kaip ir vykę, bet mes gauname tikslią informaciją. Kaip jau dabar paaiškėjo, lietuvių kalbos įskaitos nebus, o, pavyzdžiui, anglų kalbos bus visos dalys. Taip pat, kad būtų paaiškinta, kas bus tiksliai koreguojama, bet kad tai ir nereikštų kažkokių drastiškų pokyčių.
Antras mano siūlytas variantas, kad jeigu būtų vykdomi egzaminai, taip pat būtų įskaičiuojami ir ketverių gimnazijos klasių arba vidurinės mokyklos metiniai pažymiai, kurie sudarytų, pavyzdžiui, 50/50 vertinimo dalį. Vadinasi, jeigu nesisekė egzamine dėl ligos ir šiaip dėl visos šios situacijos, kad bent jau tie metiniai pažymiai kažkiek atsvertų tuos praradimus.“
Taip pat, aiškino jis, siūlė ir trečią planą, kuris jau nebebus įgyvendintas, kad jeigu būtų bloga epidemiologinė padėtis arba ŠMSM nuspręstų, kad egzamino nereikia, jog būtų vertinama vien tik iš metinių pažymių.
„Aišku, suvokiau, kad vien tik tuo negalima pasikliauti, nes kaimo mokykloje ir licėjuje tie dešimtukai skiriasi. Tai yra faktas, bet tuo pačiu siūliau vertinti ir mokinio motyvaciją. Dabar tikrai kaimuose matome situaciją, kuri yra negera. Turiu ir mokytojų draugų iš provincijos ir ten žmonės yra praradę motyvaciją, nes arba jie sąlygų neturi, arba jų socialinė padėtis neleidžia.
Taigi, jeigu žmogui egzamine nesisekė, tokiu būdu neužkirstume kelio jam aukštojo mokslo įstaigoje atrasti save. Apibendrintai, kad būtų vertinama motyvacija, metiniai pažymiai ir galbūt užduodami papildomi klausimai. Iš dalies taip, kaip yra dabar yra stojant Didžiojoje Britanijoje arba Amerikoje.“
Tačiau jis džiaugėsi, kad ledai pajudėjo ir bent jau žinoma data, t. y. kovo 1-oji, kai turėtų paaškėti VBE organizavimo tvarka.
„Man taip pat atsiuntė labai platų ir išsamų laišką apie sprendimus, kurie turėtų būti priimti. Tikrai nėra taip, kad mes čia dabar dejuotume, jog tie egzaminai įvyks. Mes tą žinome, mes tą mokėmės, nesiskundžiame, bet tiesiog norėjome to aiškumo.“
Paklaustas, ar reiktų dar papildomų specialistų konsultacijų, juokavo, kad po 9 pamokų dažniausiai sunku išklausyti dar vieną „zoominę“ pamoką.
„Manau, kad turėtų būti daugiau susistemintas mokymas. Tiesiog, jeigu pagal kovo 1 d. sprendimą bus kažkas išimta arba pridėta, kad pagal tai ir mokytumėmės. Dabar, jeigu kažkam reikia tų papildomų pamokų, dabar yra įvairiausių mokymo platformų. Iš mano patirties, geriausias korepetitorius yra draugas, nes nėra taip klasėje, kad nei vienas kažko nesuprastų.“
Šie mokslo metai – sudėtingi
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Sara Aškinytė pripažino, kad šiuos mokslo metus dvyliktokai vertina kaip itin sudėtingus ir reikalaujančius iššūkių.
„Tačiau vertinant visas alternatyvas, kito pasirinkimo be egzaminų vykdymo nebuvo. Labai svarbu kalbėti apie tai, kad šių metų abiturientai būtų vertinami lygiai taip pat kaip ir kitų metų abiturientai, taip pat turėtų lygiai tokias pačias teises. Jeigu jie būtų vertinami kitaip, tarkime tik pagal metinius vidurkius, vadinasi, būtų nelygios teisės stoti, pavyzdžiui, į užsienį ar pasiimti laisvus metus ir po jų vėl kur nors stoti.“
Pasak jos, dėl to didžioji dalis abiturientų supranta, kad vienintelė alternatyva yra egzaminai, nors ji ir nėra pati geriausia.
„Tačiau tikrai yra nemaža dalis abiturientų, kurie yra pasipiktinę. Jie mano, kad egzaminai neturėtų vykti, bet ir nėra sugalvota jokios alternatyvos. Taigi, išskirčiau tokias dvi abiturientų grupes. Didžioji dalis sistemingai ruošiasi ir stengiasi nepanikuoti ir susikaupus išnaudoti laiką egzaminams. Kita dalis tikrai yra pasipiktinusi, nes ne taip gerai sekasi ruoštis nuotoliniu būdu. Todėl jie tikrai mano, kad reikėtų galvoti ir ieškoti kažkokios alternatyvos, bet šią akimirką jos nėra.“
Kalbėdama apie mokslų baigimą vertinant tik metinius pažymius, komentavo, kad netgi statistiškai yra matomi skirtingi mokyklų lygiai.
„Ta kokybė vėlgi nuskriaustų turbūt labai daug pasiekusius ir labai pažangius moksleivius, kurių geriausi rezultatai būtų prilyginami šiek tiek prasčiau besimokantiems, bet kurie irgi turi dešimtukus. Tai būtų tikrai didelė nelygybė ir didelis skirtumas. Kaip sakiau, būtų labai sunku kalbėti apie tuos moksleivius, kurie nori stoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Ten reikalauja egzaminų rezultatų ir turbūt jau būtų per vėlu derinti tokius dalykus.“
Pasak LMS prezidentės, abiturientai vienbalsiai teigiamai vertina, kad buvo atsisakyta lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos.
„Jie mano, kad sėdint prieš kompiuterį ir jam kalbant nėra tas pagrindinis įskaitos tikslas, kuris yra viešasis kalbėjimas. Taigi, nebeatitinka tikslo ir abiturientai mano, kad labai gerai, jog jos nebėra, nes bus galima tą laiką investuoti į pasiruošimą brandos egzaminams. Kalbant apie tai, kam bus sudėtingiausia pasiruošti, tai visada iškyla matematikos klausimas, kadangi nuotoliniu sunkiau jos mokytis.
Pavyzdžiui, jeigu nesiseka spręsti uždavinio, tuomet reikia kontakto su mokytoju ir jo pagalbos, todėl tai yra sunkiau paaiškinti per kompiuterį. Taip pat chemijos, biologijos ir fizikos praktinės užduotys, kai būtų galima atlikti tam tikrus tyrimus ir eksperimentus, jog būtų geriau įsisavinta medžiaga, bet nebėra tokios galimybės.“
Nuotolinį vadina mokymosi imitacija
LTF pirmininkas D. Trečiakauskas sakė, kad jų organizacija sulaukia nemažai dvyliktokų tėvų skambučių, kurie nerimauja dėl savo vaikų.
„Klausimas buvo, ar keisti egzaminų tvarką, ar kokiu būdu juos vykdyti. Kol kas yra nuspręsta atsisakyti tik lietuvių kalbos ir literatūros žodinės įskaitos, kuri buvo privaloma norint prileisti abiturientą prie valstybinio lietuvių kalbos egzamino.
Jeigu kalbėtume apie pačius egzaminus, mes akivaizdžiai matome, kad jau praeitų metų rezultatas parodė, kai buvo įvestas pavasarį karantinas, ypač dėl matematinių ir loginių gebėjimų, kad ta kartelė yra nukritusi 30 proc. Todėl galiu pasakyti, kad šiuo atveju situacija šiais metais geresnė nebus. Skambina labai daug abiturientų tėvų, jie pergyvena ir sako, kad realiai mokymosi procesas nevyksta, nuotolinis mokymas yra mokymo imitacija.“
Pirmininko teigimu, kiekvienas vaikas, tėtis ir patys mokytojai privačiose kalbose tą puikiai pripažįsta, įvardija ir netgi nesiginčija.
„Iš kitos pusės, jeigu šnekame apie vyresnius moksleivius, tai tarp jų vis tiek dar vyksta socialinis bendravimas. Tie vaikai truputį gyvenimiškiau ir realiau žiūri į situaciją, susitinka, bendrauja, čiuožinėja. Jeigu kalbėtume apie pradinukus, tai jiems ta socialinė žaizda, ko gero, atsilieps visam likusiam gyvenimui.“