Seimo suburta darbo grupė neseniai suformavo rekomendacijas dėl ilgalaikės demografijos ir migracijos politikos. Bet jomis nepasitenkinimą reiškia tiek pačios darbo grupės nariai, tiek kiti parlamentarai.
Pasak politikų, rekomendacijos nebuvo tinkamai išdiskutuotos, negerai esą ir tai, kad siūlome palaikyti pigios darbo jėgos politiką, pritraukti daugiau imigrantų.
Delfi kalbintas darbo grupės vadovas Seimo konservatorius Justas Džiugelis teigė nesutinkantis su tokia turinio interpretacija dėl pigios darbo jėgos.
Jo vertinimu, kolegos posėdžiuose nerodė nuoširdaus susirūpinimo demografinėmis problemomis Lietuvoje ir dabar, Seimo nario matymu, bando pigiai politikuoti.
Nesuspėjo su pasiūlymais laiku
Seimo darbo grupė darbo rinkos problemoms spręsti veiklą vykdė beveik metus ir parengė rekomendacijas dėl ilgalaikės demografijos ir migracijos politikos.
Seimo valdybai šias rekomendacijas darbo grupė turėjo pateikti iki 2022 metų gruodžio 30 dienos, ką ir padarė, tačiau panašu, kad procesas nebuvo iki galo sklandus.
Delfi žiniomis, darbo grupės vadovas, Seimo konservatorius J. Džiugelis prieš šventes gruodžio 23-ąją su darbo grupės nariais pasidalijo rekomendacijų projektu ir iki gruodžio 30 dienos 10 val. imtinai paprašė pateikti siūlymus ar pastabas.
Politikas įspėjo: jei pastabų ir siūlymų iki to laiko nebus, jis vertins, kad rekomendacijoms yra pritarimas ir Seimo valdybai jas pateiks grupės vardu.
Delfi žiniomis, Seimo „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė projektui išreiškė nepritarimą, o Seimo konservatorius Mindaugas Lingė pažymėjo, jog būtų linkęs susilaikyti dėl rekomendacijų, nes pagrindinis jų leitmotyvas, – kad išliktume pigios darbo jėgos šalimi.
Tiesa, šias pozicijas tautos atstovai pristatė po laiko, tai yra, gruodžio 30-osios popietę, kai Seimo valdybai dokumentas jau buvo pateiktas.
Tikina, kad dauguma pastabų neturėjo
Reaguodamas į susidariusią situaciją, darbo grupės vadovas J. Džiugelis pažymėjo, kad didžioji darbo grupės narių dalis jokių pastabų ar pasiūlymų neturėjo, ir konstatavo, kad darbo grupė atliko jai pavestą Seimo valdybos darbą.
J. Džiugelis teigė suprantantis ir gerbiantis nuomonių įvairovę, bet taip pat atkreipė dėmesį, kad Seimo valdybos ribose galima nutarti, kokių veiksmų imtis toliau.
Vėliau nepritarimą ar susilaikymą dėl dokumento išreiškė ir kiti darbo grupės nariai: kai kas esą dėl to, jog J. Džiugelis ignoruoja skirtingas grupės narių pozicijas, kai kas teigė, jog neturėjo galimybių susipažinti su dokumentu, nes šventiniu laikotarpiu sirgo.
Delfi kalbinta I. Kačinskaitė-Urbonienė teigė, jog tokius klausimus, kai tvirtinama didelės apimties rekomendacija, reikėtų spręsti ne laiškais, o kalbantis gyvai posėdyje.
„Po to neaišku, kas tas pastabas redaguoja, neaišku, kaip jas vėl sudeda į dokumentą. Aš tokiam darbo principui nepritariu, bet nepritariau jau ir anksčiau, nes prieš tai irgi buvo bandymas taip daryti“, – pasakojo parlamentarė.
Kačinskaitė-Urbonienė: tik diskusijoje gimsta tiesa
Už grupės darbo organizavimą atsakingas J. Džiugelis, jos matymu, nesiekė sutelkti grupės narių, rasti plataus masto sutarimo ir geriausių sprendimų, o esą tiesiog norėjo užsidėti varnelę, kad viskas padaryta.
Kritikos politikė išsakė ir rekomendacijų turiniui.
„Labai daug nukreipta į imigracijos skatinimą ir per mažai dėmesio sukoncentruota į tai, kad mes vietoje, per demografinę prizmę spręstumėm demografijos klausimus, tada atitinkamai ir darbo rinkus, ir kitus. Čia ir ideologinės, ir vertybinės takoskyros, kur vėlgi tik diskusijoje gali gimti tiesa.
Juokingai skamba, kad rekomendacijoje rekomenduojama padaryti nacionalinį susitarimą dėl šito (siūloma įvertinti Nacionalinio susitarimo dėl Demografinės problemos pripažinimo esmine grėsme valstybei ir atitinkamo prioriteto bei resursų ją sprendžiant poreikį – Delfi), kai mes negalime net mažoje grupelėje padaryti normalios diskusijos, apskritojo stalo, kad išsidiskutuotume visais svarbiais klausimais“, – komentavo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Lingė: ne visos rekomendacijos man priimtinos
Delfi kalbintas M. Lingė pripažino, jog savo pastabas rekomendacijoms išsakė po J. Džiugelio nustatyto termino.
„Laišką gavome prieš Kūčias, matyt, ir <...> to atidumo pristigo“, – sakė jis.
„Apskritai tvirtinti išvadas geriausia būtų ne laiškais, nes paprastai turėdavome posėdžius. Kadangi posėdis nebuvo organizuotas, neturėjome galimybės padiskutuoti ir aptarti. Ta forma, manau, galėjo būti ir kitaip organizuota <...>. Tikrai tokio susitarimo, kad išvadas tvirtinsime laišku, atsakant į laišką, turbūt kaip ir nebuvo“, – vertino M. Lingė.
Jo įsitikinimu, galutinių rekomendacijų aptarimas yra vertas gyvo ar nuotolinio posėdžio formato.
„Nežinau, koks bus galutinis dokumento įforminimo likimas. Savo nuomonę pareiškiau susilaikydamas, nes ne visos rekomendacijos man pasirodė priimtinos“, – pažymėjo M. Lingė.
Džiugelis: kolegos bando pigiai politikuoti užuot dirbę
Delfi kalbintas darbo grupės vadovas J. Džiugelis pabrėžė, kad parlamentarai savo pastabas atsiuntė po laiko, o esą ir apskritai apie pačias rekomendacijas darbo grupė kalbėjo bemaž pusę metų. Anot jo, per tą laiką politikai tikrai galėjo išsakyti savo pozicijas.
„Labai gaila, kad kolegos nubunda tada, kai jau būna darbas atliktas. Didžioji darbo grupės narių pozicija buvo pritarti, jei tiksliau, jei neturėjo jokių pastabų dokumentui ir dokumentas yra pateiktas Seimo valdybai, kad Seimo valdyba nutartų toliau, ką daryti su rekomendacijomis.
Mano kaip darbo grupės vadovo pareiga buvo įtilpti į valdybos nustatytą terminą ir pateikti rekomendacijas, kurias mes įvairiuose darbo grupės formatuose aptarinėjome nuo pernai metų vasario mėnesio“, – pasakojo parlamentaras.
Atsakydamas į kritiką dėl darbo principų, J. Džiugelis apgailestavo dėl kolegų elgesio ir tikino, kad jie nedirbo nuoširdžiai.
„Kolegos bando daryti problemą ten, kur jos nėra, nes buvo organizuojama 14 darbo grupės posėdžių. Kolegos nesusirinkdavo į darbo grupės posėdžius ir nenuoširdžiai rūpinosi problemomis, kurios kankina mūsų valstybę, tai yra depopulizacija, demografiniai iššūkiai.
Man labai apmaudu, kad kolegos bando pigiai politikuoti užuot dirbę darbą, kuris buvo pavestas valdybos atskiroms Seimo frakcijoms“, – dėstė parlamentaras.
Tikslas – pritraukti imigrantų
Dabar, anot jo, Seimo valdyba turės nutarti, ką daryti su darbo grupe, pavyzdžiui, ar pratęsti darbo grupės veikimo laiką ir leisti jai dar koreguoti rekomendacijas, ar priimti jau pateiktas rekomendacijas, teikti jas Vyriausybės strateginės analizės centrui.
Darbo grupės parengtose rekomendacijose dėstomos priemonės, kaip Lietuvoje reikėtų stabilizuoti demografinę situaciją ir darbo rinkos situaciją.
Vienas iš įvardijamų tikslų – pritraukti atvykti daugiau žmonių iš Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, fokusuojantis į talentų (jaunų, gabių, gero išsilavinimo, turinčių paklausias profesijas) asmenų pritraukimą, taip pat – gerinti užsieniečių laikino darbo ir rezidavimo Lietuvoje sąlygas.
Rekomendacijose pažymima, kad „Lietuva patraukliausia imigrantams iš kaimyninių Rytų valstybių, tačiau galimybių jiems sudaroma nepakankamai“.
Taip pat teigiama, kad trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas Lietuvoje yra ekonomiškai reikalingas, tačiau jiems, kad galėtų gyventi ir dirbti, „tenka įveikti ne tik ilgas administracines procedūras, bet ir painius reikalavimus bei taisykles“.
Ragina lanksčiau žiūrėti į migracijos procesus
„Migracijos politikos posūkis į didesnį atvirumą ir lankstumą, galėtų greitai išspręsti dalį darbo rinkos problemų. Šiuo metu emigracijos mastai mažėja, o imigracijos – auga, tačiau dar nepakankamai <...>. Imigracijos reiškinį galima vertinti teigiamai, jei į šalį atvyksta kvalifikuoti specialistai, kurių Lietuvai trūksta ir kurie sutinka šalyje legaliai dirbti ir mokėti visus mokesčius.
Imigrantai gali užpildyti tiek aukštos, tiek vidutinės kvalifikacijos darbo vietas, įskaitant tas, kurių vietiniai gyventojai nebenori dirbti, ir taip spręsti darbuotojų trūkumo problemas, prisidėti mokant mokesčius bei, galiausiai, didinti ekonomikos augimą ir pajėgumus“, – rašoma dokumente.
Pasak J. Džiugelio, pateiktos rekomendacijos nesuponuoja, jog Lietuva turėtų būti pigios darbo jėgos šalis. Bet Lietuva, jo matymu, turėtų keisti ir supaprastinti migracijos procedūras.
„Ne, tikrai nematau, kad Lietuvoje turėtume fokusuotis į pigią darbo jėgą. Mes turėtume supaprastinti imigracijos procedūras.
Šiai dienai Lietuvos prioritetinės valstybės yra Australija, Didžioji Britanija ir kitos išsivysčiusios valstybės, kai tuo tarpu mūsų kaimynai lenkai yra pasirinkę visiškai kitas valstybes – Ukrainą, Baltarusiją, Armėniją ir kitas. Pagrindiniai siūlymai iš esmės yra atsisakyti trūkstamų profesijų sąrašų, bet pasirinkti valstybes, iš kurių mes norėtume papildomų darbo rankų.
Pačios rekomendacijos nesuponuoja, kad Lietuva turėtų būti pigios darbo jėgos valstybe, bet turėtų lanksčiau žiūrėti į migracijos procesus ir atliepti demografinę problemą, kuri egzistuoja, nes priešingu atveju mes 2030 metais turėsime 2,4 mln. gyventojų, o 2045 metais – 2 mln. gyventojų. Tai bus našta apskritai dirbantiesiems, nes tuomet vienam dirbančiajam tektų 1,8 nedirbančiojo žmogaus išlaikymo“, – kalbėjo J. Džiugelis.
Kasčiūnas: pirmiausia privalome išnaudoti kitas priemones
Siūlymus keisti Lietuvos migracijos politiką į atviresnę ir lankstesnę sukritikavo Seimo konservatorius Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.
Nors ir tikimės, kad supaprastinus imigracijos tvarką į Lietuvą atvyks aukštos, vidutinės kvalifikacijos specialistai, tai, pasak politiko, neužkirs kelio atvykti ir žemos kvalifikacijos darbuotojams. Ir dėl to esą galime nuogąstauti, kad tapsime pigios darbo jėgos šalimi.
„Tikrai visą laiką buvau ir būsiu iš tų žmonių, kurie sako, kad imigracija yra paskutinis šiaudas, kai kalbame apie demografinių problemų sprendimą. Prieš tai privalome išnaudoti kitas galimybes, ar tai būtų parama šeimoms, kiek įmanoma tai padaryti mokestinėmis, švietimo priemonėmis – vaiko pinigai, neapmokestinamas pajamų dydis priklausomai nuo vaikų skaičiaus, sudaryti sąlygas derinti motinystę ir darbą, karjerą. Tai yra dalykai, kuriuos save gerbiančiai valstybei reikia pirmiausia daryti.
Aišku, tada yra sugrįžtanti Lietuva – bandyti ieškoti galimybių susigrąžinti išvykusius Lietuvos Respublikos piliečius, bandyti jiems pasiūlyti galimybes Lietuvoje kurti savo ateitį.
Imigracija yra visiškai paskutinis variantas, nes ji gali kelti socialinių-kultūrinių įtampų, gali būti nacionalinio saugumo problema“, – Delfi komentavo L. Kasčiūnas.
Nuogąstauja, kad rekomendacijos pasmerktos likti popieriuje
Jis ragino atkreipti dėmesį į tai, su kokiomis įtampomis dėl imigracijos susidūrė Vakarų Europos valstybės, ir iš to pasimokyti.
L. Kasčiūno įsitikinimu, trūkstamų profesijų sąrašo Lietuvai atsisakyti nereikėtų.
„Aš suprantu niuansą ir idėją, kad mes, pavyzdžiui, pasitvirtiname specialybių sąrašą, galima galvoti ir apie valstybių sąrašą, kurios nekelia mums grėsmių nacionalinio saugumo požiūriu <...>, ir pagal tokį aiškų profesijų sąrašą galima ieškoti specialistų, kurie palaikytų mūsų ekonomikos variklį. Tikrai [nereikėtų] mūsų paversti nekontroliuojamos imigracijos šalimi“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo nuomone, rekomendacijas, kuriose siūloma paprastinti migracijos politiką Lietuvoje, reikia taisyti.
„Jeigu migracijos, imigracijos skatinimas yra pagrindinė priemonė, manau, tai klaidinga priemonė, klaidinga strategija“, – vertino L. Kasčiūnas.
Be to, anot jo, svarbu, kad dėl migracijos politikos, dėl to, kaip reikėtų spręsti demografines šalies problemas, būtų rastas įvairių politinių jėgų atstovų sutarimas.
„Čia yra menas moderuoti tokius dalykus, nėra taip paprasta – reikalauja laiko, reikalauja pastangų, argumentų, gebėjimų. Tikrai ne volo.
Jeigu to nėra, jeigu turim situaciją, kai net iš valdančiųjų pusės yra pastabų, tai rekomendacijos pasmerktos likti popieriuje, o ne realiai praktikoje. Jeigu nenorime tokios situacijos, reikia grįžti ir rasti sprendimą visuose politiniuose sluoksniuose“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Ketvirtadienį klausimą dėl darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti veiklos ir pateiktų rekomendacijų aptarė Seimo valdyba. Valdybos nariai bendru sutarimu nusprendė perduoti pateiktas rekomendacijas ir siūlymus Vyriausybei.
Su visomis Seimo darbo grupės parengtomis rekomendacijomis galite susipažinti čia.