„Grįžo, yra sveika, viskas tvarkoje. Visi džiaugiasi, kad ji grįžo, ji yra dėkinga padėjusiems“, – sakė pašnekovė.
Kaip skelbta anksčiau, A. Murauskaitė gyvena Kaune. Tiesa, Dalia tikino, kad pati sesuo su žiniasklaida bendrauti atsisako.
„Ji – ne toks žmogus, kad bendrautų. Nepatinka jai ir visi tie komentarai, ji yra prieš viešinimą, gana supykusi yra dėl viešinimo. Ji – visiškai kategoriškai nusiteikusi prieš tokius dalykus“, – nurodė pašnekovė.
Paklausta, galbūt sesuo pasakojo, kaip džiunglėse praleido dvi paras, Dalia sakė tokių dalykų nedrįsusi klausti, nes tai būtų tiesiog nežmogiška.
„Mes nelabai ir bendraujame. Aš pasikalbėjau, jai viskas gerai. Dabar ji nori atsiriboti nuo visų, atsipūsti ir viskas“, – sakė pašnekovė.
Pasidomėjus, gal sesuo įžvelgė klaidų savo elgesyje, galėtų kažką patarti kitiems keliautojams, Dalia aiškino, kad to reikia klausti ne jų, o specialistų. Anot pašnekovės, A. Murauskaitė jokių patarimų negavo.
„Dabar mes su sese nelabai bendraujame, nes ji pasakė, kad nori atsiriboti nuo visų, pailsėti“, – kartojo Dalia.
Primena, kad svarbu atlikti namų darbus
Buvęs Lietuvos orientavimosi sporto federacijos vadovas Vidmantas Nakvosas DELFI sakė, kad, prieš leidžiantis į panašius žygius, labai svarbu atlikti elementarius namų darbus.
„Pavyzdžiui, turėti žemėlapį, kompasą, bent jau sekti, į kurią pusę eini, pasiimti pakankamai vandens, įkrauti mobilųjį telefoną. Kai jau eini į kažkokį konkretų tašką iš automobilio stovėjimo, traukinio ar autobuso aikštelės, kitos viešosios vietos, bent pažiūrėk, į kurią pusę išėjai, kad vėliau galėtum laikytis priešingos pusės nuo taško, kai tikslą pasiekei, kad atgal grįžtum.
Sutinku, kiekvienas turime ambicijų, pasitikime savimi, tačiau jau iš savo patirties galiu pasakyti, kartais žinoma vieta, sportuoji tame pačiame miške, o pasiklysti, „nusimuši“, eini visai į kitą pusę. Kai kalbame apie nežinomą vietovę, džiungles, geriausia turėti vedlį“, – patarė V. Nakvosas.
Anot jo, pavojinga vienam keliauti ir dėl to, kad džiunglės paprastai užima didelį plotą, tad kartais eidamas viena kryptimi nebūtinai prieisi kažkokį svarbų orientyrą.
Ką daryti supratus, kad jau pasiklydai
Pašnekovo teigimu, jei supratai, kad rimtai pasiklydai, geriau nebevarginti mobiliojo telefono baterijos bandant susiorientuoti žemėlapyje ir kviesti pagalbą.
„Visų pirma, nereikia panikuoti. Galima ir pamėginti susirasti elementarius orientyrus, gal kažkokį taką. Jei jau takas yra, faktas, kad juo eidamas kažką prieisi ir į vieną, ir į kitą pusę. Reikia susikaupti ir pabandyti prie kažko „prisirišti“, neiti aklai“, – dėstė orientavimosi specialistas.
Anot jo, jei vieta – kalnuota, verta ir bandyti užkopti kuo aukščiau.
„Galbūt ten atsivers kažkokie plotai, gal kažkas pasimatys – kaminas, dūmai, siluetai, elektros stulpai. Aklai braidžiojant sunku kažką ir rasti. Tuo labiau, kad, kai pradedi blaškytis, dažniausiai tiesiog imi sukti ratais ir iš viso prarandi orientaciją“, – sakė V. Nakvosas.
Reikia pagalvoti, kad visada kažkas gali pakišti koją
Paklaustas, ar yra koks rekomenduotinas veiksmų planas supratus, kad pagalbos greitai sulaukti nepavyks, pašnekovas aiškino, kad, jei yra galimybė, visada geriau užsikurti laužą.
„Ugnis tave sušildys, dūmai bus orientyras ir kitiems, galbūt kažkas iš toliau, iš gelbėtojų pamatys. Be to, ugnis visada atbaido nuo žvėrių“, – dėstė jis.
Pasak pašnekovo, kiekviena situacija – labai individuali, tad sunku ką konkretaus ir patarti tuomet, kai nežinai visų aplinkybių.
„Nežinomoje vietovėje eiti visiškai vienam – lengvabūdiškas požiūris. Suprantu, kai vieta – pakankamai civilizuota, nuolat aplink judama, bet kitu atveju reikia pagalvoti ne tik apie tai, kad gali paklysti, bet juk gali ir koją pasitempti, ir nukristi, paslysti, žvėrys gali užpulti. Apskritai, vienam žmogui eiti į žygį yra paprasčiausiai neatsakinga, nes, kad ir kaip pasitikėtum savo jėgomis, visada egzistuoja papildomi nenumatyti faktoriai, kurie gali pakišti koją, nors esi ir stiprus kaip arklys“, – įspėjo V. Nakvosas.
Keliavo viena
DELFI primena, kad A. Murauskaitė džiunglėse pasimetė tuomet, kai norėdama aplankyti ten esančius krioklius išklydo iš kelio. Po Mauricijaus apylinkes ji keliavo viena.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Rasa Jakilaitienė DELFI sakė, kad mergina pati pranešė artimiesiems, kad pasiklydo saloje esančiuose miškuose. Jie apie tai iš karto informavo atitinkamas tarnybas, paieška pradėta gana greitai, tačiau ją apsunkino lietus.
Beje, A. Murauskaitė dar kurį laiką buvo pasiekiama mobiliuoju telefonu. Signalui nutrūkus (manoma, mobilusis išsikrovė), į orą pakeltas sraigtasparnis.
„Mums aktyviai praneša apie paiešką, dirba kone visi salos pareigūnai. Kaip suprantu, ji galėjo nuklysti nuo savo tikslo, kurį buvo pasižymėjusi žemėlapyje. Ėjo į parką, nes norėjo pamatyti krioklius. Ji daug keliauja viena, visada pergyvenome dėl to, bet anksčiau viskas buvo gerai“, – DELFI savaitgalį sakė dingusios merginos sesuo Dalia.
Galiausiai A. Murauskaitė rasta sekmadienį, praėjus dviem paroms po dingimo, Juodosios upės įlankoje.