Negalėčiau ginčytis – šilų dzūkai ir šiemet jaučiasi gamtos nuskriausti. Net kai vasara tokia, kad stichine sausra nė nekvepia, o po kelių kaitresnių dienų būtinai atgaivina vasariškos liūtys, grybautojai iš Varėnos, Merkinės ir Marcinkonių miškų parsineša tik voveraičių. O tikrais grybais (cikriniais) šiame krašte vadinamus baravykus mato tik feisbuko grybautojų grupėse.

„Mes esam dzūkai, grybų karaliai...“ – giedojome XX a. pabaigoje, bet šį dešimtmetį karūną turėtumėm atiduoti žemaičiams. Drauge su teise rengti nacionalinę Grybų šventę ir oficialų Lietuvos grybavimo čempionatą.