Jo teigimu, jei jau „Brexitas“, kai Didžioji Britanija nusprendė pasitraukti iš ES, buvo blogai, tai ši žinia – dar blogesnė.
Turime perplanuoti saugumo architektūrą
„Tai labai blogai Amerikai ir ypač – JAV sąjungininkams Europoje. Dar blogiau – pafrontės valstybėms, kurios remiasi JAV parama atgrasant Rusiją. Europiečiai turi perplanuoti savo saugumo architektūrą, nes gali tekti verstis be Amerikos paramos. Bendrauti su D. Trumpu gali būti sudėtinga“, – įspėja jis.
E. Lucaso teigimu, Baltijos šalims D. Trumpo pergalė – bloga žinia, nes nuo šiol turėsime atsakyti patys už save.
„Tai didelės ir blogos naujienos, turite elgtis labai apdairiai“, – tikina jis.
Specialistas pataria paramos atsigręžti į mūsų regiono sąjungininkes, Vokietiją, tokias Skandinavijos šalis kaip Suomija ar Švedija.
Kur buvo padaryta klaida – 20 metų rėmėmės JAV
„Manau, visi europiečiai turi pradėti galvoti apie tai, ko nepadarė dėl savo saugumo. Pastaruosius 20 metų mes rėmėmės idėja, kad Amerika mus apsaugos ir neišlaidavome tam, kad patys galėtume save apsaugoti, vengėme ryžtingų sprendimų“, – įžvelgė pašnekovas.
Pasak E. Lucaso, turime šviesti D. Trumpą, ugdyti jo supratimą apie mūsų regiono šalis, nes dabar jo turima informacija – miglota.
„D. Trumpas nėra pakankamai patyręs, mes turime ugdyti jo žmones, šviesti juos apie Lietuvą“, – ragino jis.
Pašnekovas sutiko, kad D. Trumpo pergalė – didelė žinia ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tačiau kokie bus tolesni santykiai, nors iki rinkimų jie atrodė pakankamai palankūs, pasakyti esą kiek per anksti.
Kokie gali būti tolesni JAV žingsniai
Dar anksčiau E. Lucasas buvo pastebėjęs, kad Amerika gali apskritai pasitraukti iš NATO arba pasielgti kaip Prancūzija 1966 metais – nusišalinti nuo bloko karinės vadovybės struktūros. Tačiau, kad ir kaip būtų, europiečių laukia rūstus naujas pasaulis, kuriame jie bus patys atsakingi už savo gynybą, liepos pabaigoje įspėjo jis.
„Daugiausiai rūpesčių kils NATO paribio valstybėms: Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai. Mūsų planai jas ginti iki šiol buvo grindžiami idėja, kad Amerika ateis į pagalbą, bent jau vėluodama. Šis principas tebėra teisingas, nes visa Europa suinteresuota išsaugoti taisyklėmis pagrįstą saugumo sanklodą, bet dabar turim planuoti kitokio pobūdžio pagalbą. Tai sunku, bet padaroma. Verta prisiminti, kad Europa (plačiąja prasme) yra triskart didesnė už Rusiją pagal gyventojų skaičių ir dešimteriopai – pagal bendrąjį vidaus produktą. Jeigu pralaimėsime, tai nutiks ne dėl mūsų silpnumo, o dėl to, kad buvome silpnavaliai“, – tuomet aiškino jis.
Anot E. Lucaso, visi turi skirti daugiau lėšų gynybai ir leisti jas protingiau. Specializacija ir bendradarbiavimas turės būti daug geresni. Dėmesys turės būti dar labiau sutelktas į teritorinę gynybą, taip pat į intervencijas artimiausioje kaimynystėje.
„Trumpai tariant, turime surimtėti“, – sakė jis.
D. Trumpas užsitikrino pergalę
DELFI primena, kad respublikonas D. Trumpas užsitikrino pergalę JAV prezidento rinkimuose, užsitikrinęs daugiau kaip 270 balsų Rinkikų kolegijoje.
Politikos naujokas 70-metis D.Trumpas iškovojo šią neįtikėtiną pergalę ir taps 45-uoju šalies prezidentu, įveikęs demokratę 69 metų Hillary Clinton – JAV politikos veteranę, buvusią šalies pirmąją ponią, senatorę ir valstybės sekretorę.
Kaip rodo naujausi preliminarūs duomenys D.Trumpas gaus mažiausiai 276 rinkikų balsus, o H. Clinton – 218. Lemiama rinkikų balsų riba buvo peržengta, kai jis laimėjo svyruojančioje, bet demokratams palankesnėje Vidurio Vakarų valstijoje – Viskonsine.