Nusivedę paauglę į senamiesčio kiemą, paauglės ją koneveikė, tyčiojosi, o paskui, sučiupusios už plaukų, tampė ją žeme. Pasipylė smūgiai rankomis ir kojomis. Spardė į visą kūną, bet daugiausiai – į galvą.
„Šiandien incidente dalyvavę mokiniai, jų tėvai ir Vilniaus 3-ojo policijos komisariato atstovas pas mane sėdo prie stalo ir priimsim sprendimą, ką daryti. Visos pavardės žinomos, mokyklos žinomos. Meilės santykių aiškinimesi dalyvavo dviejų mokyklų moksleivės“, – sakė direktorius.
Pareigūnai išsiaiškino, kad incidentas Lapų gatvėje buvo jau antras tądien tarp mergaičių. Iš pradžių paauglės santykius aiškinosi stotyje, tačiau buvo sudrausmintos praeivių, todėl pasiieškojo „ramesnės“ vietos sąskaitoms suvesti.
Nukentėjusioji pareigūnams pareiškė nesijaučianti nukentėjusi, tad ką daryti su smurtavusiomis mokinėmis greičiausiai bus palikta spręsti mokyklai.
Kaip užsiminė pareigūnai, patyčiomis ir spyriais norint kuo labiau sužeisti buvo sprendžiami vaikiški nesutarimai: „Kažkas su kažkuo nepapietavo, kažkas su kažkuo nedraugavo“.
Šalinimo iš mokyklos direktorius nesvarsto
Apie smurtavusių paauglių šalinimą iš prestižinės mokyklos direktorius kol kas nekalba, nes iš pradžių reikia viską išsiaiškinti.
„Koks gali būti šalinimas. Incidentas įvyko neutralioje aplinkoje, kitų detalių kol kas nenoriu atskleisti. Daugiau galėsiu pasakyti gavę raštiškus visų pasiaiškinimus ir pareigūno priimtą sprendimą“, – sakė direktorius.
Pasak jo, nukentėjusiosios būklė nėra rimta. „Nieko ten ypatingo. Kai pradedam aiškintis, tai ir vieni geri, ir kiti geri. Žodžiu, jaunystės meilės reikalai“, - pakartojo mokyklos vadovas.
Gyventojai matė muštynes, bet policijos nekvietė
Viena iš nusikaltimo liudininkių DELFI pasakojo, kad būdama namuose išgirdo kieme vykstantį merginų kivirčą. Jos buvo šešios, kalbėjo lietuviškai. Moters manymu, tai galėjo būti kurios nors iš netoliese esančių mokyklų moksleivės.
„Mano ausis pasiekė tik nuotrupos – esą kažkuri kažką padarė ir dabar turi gailėtis bei atsiprašyti. Dar po minutės išgirdau: „Klaupkis ant kelių, ant žvyro, ir atsiprašyk!“. Pasižiūrėjau pro langą – pamačiau, kad viena iš merginų, rodos, buvo atsiklaupusi, bet tuo metu jau stojosi“, – pasakojo vilnietė.
Norėdama nufotografuoti merginas ir iškviesti policiją, moteris nubėgo ieškoti telefono. Tuo metu, atrodė, ginčas nurimo. Bet po minutės šviesiaplaukė jau buvo pargriauta ant žemės, tempiama už plaukų. „Tada pasipylė smūgiai – merginos, ypač tos stambaus kūno sudėjimo, iš visų jėgų spardė į nugarą, bet daugiausia taikė į galvą“, – pasakojo liudininkė.
Ant žemės buvo parkritusi ir dar viena mergina, tačiau liudininkė nematė, kaip tai įvyko – ar ir ji buvo parblokšta, ar pati nugriuvo bespardydama.
Šaukė: „Jei galėčiau, supjaustyčiau tave į gabalus!“
Ypač agresyvios buvo dvi pilnesnio sudėjimo paauglės, viena jų mušdama šaukė: „Jei galėčiau, supjaustyčiau tave į gabalus!“. Viskas truko maždaug minutę. Staiga, lyg išgąsdintos, merginos paliko primuštąją ir spruko. „Tada pastebėjau, kad įvykį iš tolo, stovėdami bromoje, stebėjo ir vaikinai – gal jie įspėjo apie ateinančius žmones?“ – spėjo moteris.
Kai kuriose nuotraukose matyti ir užpuolikių veidai, tačiau publikuojant juos teko uždengti, nes paauglius saugo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.
DELFI redakcija informaciją perdavė policijos pareigūnams, kurie pažadėjo skirti reikiamą dėmesį šiam įvykiui.
Iš kur tas mergaičių žiaurumas? Komentuoja psichiatras L. Slušnys
„Mes neatsakysime į klausimą, kuris tokiais atvejais kyla – iš kur toks žiaurumas? Jei šalia smurtavusių merginų esantys suaugusieji patys nesmurtauja, vadinasi toleravo emocinį, o paskui ir fizinį jų smurtą“, – įsitikinęs psichiatras.
Psichiatras kelis kartus pakartojo, kad gyvename smurtinėje visuomenėje. Mušimas, daužymas, tyčiojamasis, šaipymasis yra toleruojami. Jeigu tai daro mergina, kai kurie tėveliai net pagiria: „O, ji moka už save pakovoti“.
Pareigūnai dėkoja visiems, teikusiems informaciją apie atvejį
Vilniaus apskrities policijos profesinė bendruomenė ragina gyventojus nelikti abejingais matant daromus nusikaltimus, ypač smurtavimą ir kitus nusikaltimus prieš asmenį.
Neretai pasitaiko, kad juos pastebėjus skubama nemaloniais įspūdžiais pasidalinti su artimaisiais, draugais ar žurnalistais, tačiau nepranešama policijai.
Pernelyg vėlai gavus informaciją apie padarytus teisės pažeidimus, juos ištirti ir nustatyti kaltus asmenis yra kur kas sudėtingiau. Be to, nusikaltimo aukos gali laiku ir nesusilaukti pagalbos, o nesulaikytas, savo nebaudžiamumu įsitikinęs nusikaltėlis netrukus ieško naujos aukos.
Nors apie šį, didelio skaitytojų dėmesio susilaukusį įvykį, policijai nebuvo pranešta ir apie jį sužinojome tik iš publikacijos, tą pačią dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. trečiajame policijos komisariate buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikrinimo tyrimas. Šiuo metu jau yra nustatyti visų įvykio dalyvių asmens duomenys. Išaiškinta ir kas pradėjo konfliktą, ir nukentėjusiosios asmens tapatybė.
Paminėtina, kad gerai viena kitą pažįstančių merginų santykiai iki susipykimo ir vėliau kilusių muštynių buvo draugiški. Šiuo metu sprendžiama dėl įvykio dalyvių teisinės atsakomybės.
Už pagalbą išaiškinant visus konflikto dalyvius ir aplinkybes pareigūnai dėkoja visiems, kurie turima informacija aktyviai dalijosi socialiniuose tikluose ir labai padėjo policijai atlikti tyrimą bei sutaupyti resursų.
Policija nusikaltimų aukas ar liudininkus ragina visuomet kuo skubiau skambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu 112.
Užpuolimų ir plėšimų atvejais, policijai sekant „karštais pėdsakais“, Vilniaus apskrityje išaiškinama beveik trys ketvirtadaliai šių nusikaltimų.
Sėkminga policijos veikla neįsivaizduojama be glaudaus bendradarbiavimo su visuomene. Brandžios valstybės požymis – jos piliečių pasirengimas bendradarbiauti su policija ir laiku pranešti apie pastebėtus nusikaltimus.