Pagal dabar galiojančią tvarką, teisėjai, Seimo nariai, ministrai ir generalinis prokuroras teisinės neliečiamybės gali netekti tik po atitinkamo Seimo sprendimo. Tai galioja tiek administraciniams nusižengimams (pvz., nuobaudoms už sukeltą eismo įvykį), tiek baudžiamiesiems nusikaltimams. Jei Seimas nesutinka panaikinti įtariamo asmens neliečiamybės, teisinis procesas jo atžvilgiu iš esmės sužlunga. Taip buvo, pavyzdžiui, kuomet Seimo narys, buvęs Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas išsaugojo imunitetą ir tai neleido kyšininkavimu kaltinamo politiko teisti vadinamojoje Vilniaus korupcijos byloje.
Siūlo apsieiti be Seimo
E. Jurkevičius siūlo atsisakyti praktikos, kuomet Baudžiamajame kodekse apibrėžtomis nusikalstamomis veikomis kaltinamiems teisėjams, parlamentarams ar ministrams teisinė neliečiamybė gali būti naikinama tik Seimo sprendimu.
Dėl to konservatorius siūlo perrašyti Teismų, Prokuratūros ir Vyriausybės įstatymus bei Seimo statutą nustatant, kad teisinę neliečiamybę turinčiam asmeniui sulaukus kaltinimų dėl baudžiamųjų nusikaltimų jų imunitetas būtų naikinamas automatiškai, be jokio Seimo sprendimo.
„Svarbu pažymėti, kad teisėjai, Seimo nariai, Generalinis prokuroras, ministrai ir Ministras Pirmininkas turi atitikti aukštas moralės normas ir išskirtinius elgesio standartus visuomenėje, todėl prokuratūrai pareiškus įtarimus dėl Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų, jiems automatiškai turi būti užtikrinama galimybė gintis ir įrodyti savo nekaltumą teisme. Atsižvelgiant į Konstitucijos laiduojamą principą, jog teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, akivaizdu, kad pasislėpęs už imuniteto, asmuo niekaip negalės paneigti jam viešai mestų įtarimų. Priėmus siūlomus projektus, daugiau atsakomybės kris ir ant prokuroro pečių – teikti įtarimus jis turės tik atsakingai pasvėręs visą turimą informaciją ir žinodamas, kad turi pakankamų ir svarių įrodymų“, - savo pasiūlymų aiškinamajame rašte teigia E. Jurkevičius.
S.Šedbaras: reikia keisti ir Konstituciją
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras DELFI teigė, jog toks jo partijos kolegos pasiūlymas veikiausiai prieštarauja Konstitucijai.
„Matyt, kad tai prieštaraus Konstitucijai. Todėl, kad Konstitucijoje yra numatytas imunitetas. Vadinasi, turi būti procedūra, kaip imunitetas turi būti suspenduojamas“, - kalbėjo S. Šedbaras.
Pasak jo, norint įtvirtinti E. Jurkevičiaus pasiūlymus, reikia keisti ne tik įstatymus bei Seimo statutą, bet ir apskritai iš Konstitucijos išbraukti teisinės neliečiamybės sampratą.
„Jeigu automatiškai galima tą daryti (naikinti neliečiamybę – DELFI), vadinasi, iš Konstitucijos reikia braukti imunitetą. Jeigu yra automatinis panaikinimas – tai nėra ir imuniteto. Nebūtinai esu imuniteto šalininkas, bet kol kas tai yra Konstitucijoje“, - aiškino S. Šedbaras.
„Toks siūlymas įmanomas. Bet kol kas negirdėjau, kad kas nors siūlytų keisti Konstituciją“, - pridūrė pašnekovas.
Pasak jo, kol Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinės neliečiamybės principas, tol Seimas nebus apsaugotas nuo tokių atvejų, kaip E. Lementausko išsaugotas imunitetas.
„Su E. Lementausku buvo paprastas dalykas. Pabėgo jo „motininė“ frakcija ir neužteko balsų. Visada gali taip įvykti“, - sakė konservatorius.
Naikinant E. Lementausko neliečiamybę, buvęs Vilniaus vicemeras jau nebepriklausė partijai „Tvarka ir teisingumas“. Tačiau balsavime dėl jo neliečiamybės panaikinimo dalyvavo tik vienas „tvarkiečių“ frakcijos Seime narys – už imuniteto panaikinimą balsavęs frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
Už E. Lementausko neliečiamybės atėmimą tuomet balsavo 68 Seimo nariai, 4 susilaikė. Imuniteto panaikinimui reikalingas bent 71 Seimo nario balsas.