ECRI atkreipė dėmesį, kad nuo 2016 metų, kai buvo atliekama ankstesnė Lietuvos stebėsena, įvyko virtinė teigiamų pokyčių, įskaitant įtraukiojo švietimo ir patyčių prevencijos mokyklose sferą, LGBTI lygybės, romų galimybių įgyti išsilavinimą bei būstą, taip pat policijos pareigūnų ir prokurorų mokymų neapykantos nusikaltimų klausimais sritis. Valdžios institucijos taip pat įdėjo daug pastangų, kad priimtų ir integruotų itin didelį skaičių ukrainiečių, kurie bėgo nuo Rusijos sukelto agresijos karo.
Tačiau, nepaisant padarytos pažangos, kai kurie klausimai vis dar kelia susirūpinimą. Taigi ECRI pateikia virtinę rekomendacijų, įskaitant ir čia išdėstytas, rašoma pranešime.
ECRI rekomenduoja, kad valstybė gerokai padidintų Lygių galimybių kontrolieriaus, Parlamento kontrolieriaus ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybų finansavimą, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus.
Lietuvoje turėtų būti sukurta visos šalies mastu funkcionuojanti sistema, kuri rinktų duomenis apie rasistines ir prieš LGBTI asmenis nukreiptas patyčias mokyklose.
ECRI taip pat rekomenduoja valdžios institucijoms įsteigti nuolatinę LGBTI lygybės darbo grupę, kuri suburtų atitinkamas valstybės tarnybas, institucijas bei pilietinės visuomenės atstovus, atliktų arba užsakytų LGBTI asmenų padėties Lietuvoje tyrimą ir apsvarstytų galimybę parengti bei priimti atskirą LGBTI lygybės strategiją ir (arba) veiksmų planą.
Be to, Lietuvos valdžia turėtų imtis priemonių užtikrinant, kad Lietuva visiškai laikytųsi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Macatės prieš Lietuvą byloje.
ECRI pakartojo savo rekomendaciją, kad valdžios institucijos imtųsi priemonių užtikrinant, kad Lietuva visiškai įgyvendintų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą L. byloje prieš Lietuvą dėl lyties pakeitimo tvarkos ir sąlygų reglamentavimo.
Be to, ECRI rekomendavo padidinti policijos „virtualaus patruliavimo“ padalinio darbuotojų skaičių ir įvertinti įvairias kovos su neapykantos nusikaltimais priemones, įskaitant mokymus.
ECRI rekomendavo užtikrinti, kad būtų skirtas būtinas finansavimas, siekiant sudaryti galimybę dirbti romų mokytojų padėjėjams. Taip pat turėtų būti siūlomi žemo slenksčio profesiniai mokymai ir įgūdžių ugdymo veikla, kuriai nereikia arba reikia tik menko formalaus išsilavinimo, ypač atsižvelgiant į specifinius romų moterų poreikius.
Valdžia viešojoje erdvėje taip pat turėtų užkirsti kelią ir kovoti su neigiamoms nuotaikoms bei neapykanta etninių rusų atžvilgiu, nes tai gali kliudyti etninės rusų mažumos narių integracijai bei įtraukčiai į Lietuvos visuomenę.
Galiausiai ECRI pabrėžia, jog būtina plėsti lietuvių kalbos kursus pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat ukrainiečiams, turintiems laikinosios apsaugos statusą.